Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienio vakarą savo kasdieniame kreipimesi sakė, kad pareigūnai skubiai ruošiasi būsimiems susitikimams su Europos Sąjungos (ES) šalimis ir kitais partneriais, kuriuose bus kalbama apie bendradarbiavimą ginklų gamybos srityje.
Gynybos ministras Rustemas Umerovas pranešė, kad dėl teisės akto projekto dėl bendros ginklų gamybos su sąjungininkais tikimasi balsuoti Ukrainos parlamente vėliau šį mėnesį. Siūlomi įstatymai antradienį buvo parodyti šalies gynybos bendrovėms, sakė R. Umerovas.
Anot jo, programoje numatyta sukurti specialią teisinę ir mokestinę sistemą, kuri padėtų Ukrainos gynybos gamintojams didinti ir modernizuoti gamybą, įskaitant naujų gamyklų statybą šalyje ir užsienyje.
Anksčiau šią savaitę Kyjive viešėjęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis (Johanas Vadefulis) teigė, kad Vokietija siekia padėti Ukrainai greičiau pasigaminti daugiau ginklų. Kelionėje jį lydėjo Vokietijos gynybos pramonės atstovai.
„Bet koks delsimas ar neryžtingumas remiant Ukrainos gynybinius pajėgumus tik paskatins agresorių tęsti karą ir terorą, o ne siekti taikos“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
Rusijai intensyvinant puolamuosius veiksmus, Maskvos beveik prieš 3,5 metų pradėtame visuotiniame kare Ukrainos gynyba yra susilpnėjusi. Rusijos raketos ir dronai atakuoja Ukrainos miestus, o JAV vadovaujamos diplomatinės pastangos rasti taikos susitarimą įstrigo.
Ukrainos gynybos ministerija teigė negavusi jokio oficialaus JAV pranešimo apie sutartų ginklų tiekimo grafikų sustabdymą ar peržiūrėjimą. Pareigūnai prašo surengti skambučius su savo kolegomis iš JAV, kad patikrintų, kokia yra konkrečių planuojamų tiekti ginklų būklė, sakoma ministerijos pareiškime.
Vašingtonui – didžiausiam Ukrainos kariniam rėmėjui – prezidentui Donaldui Trumpui atsiribojus nuo Ukrainos karo veiksmų, didesnė našta tenka Europos šalims.
Pasak naujienų agentūros AP šaltinių, Vašingtono sprendimas gali panaikinti kai kuriuos grėsmingiausius Ukrainos ginklus, įskaitant kai kurias oro gynybos raketas, didelio tikslumo artileriją ir kitus ginklus.
Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas teigė, kad JAV sprendimas turėtų paskatinti ES šalis skirti daugiau lėšų Ukrainos gynybos pramonei plėtoti.
„Tai tik pabrėžia, kad Europa turi daryti daugiau ir taip pat daugiau investuoti į Ukrainą, – žurnalistams sakė T. Lundas Poulsenas. – Mes galėtume padaryti dar daugiau, kad suteiktume jiems daugiau galimybių atsilaikyti.“
Antradienį Danija šešiems mėnesiams perėmė pirmininkavimą ES rotacijos tvarka. Ji jau tiesiogiai investuoja į Ukrainos gynybos pramonę, kuri gali gaminti ginklus ir šaudmenis greičiau ir pigiau nei kitur Europoje.
Danija taip pat leidžia Ukrainos bendrovėms steigti įmones Danijoje ir saugesnėje vietoje gaminti karinę įrangą. T. Lundas Poulsenas teigė, kad pirmosios įmonės galėtų pradėti dirbti jau rugsėjį, ir paragino Europos partnerius pasekti jų pavyzdžiu.
Europa negali užpildyti visų spragų
Antradienį pareigūnai pranešė, kad Vašingtonas stabdo kai kurių ginklų tiekimą Ukrainai, baimindamasis, kad jo atsargos per daug sumažėjo. Tam tikra amunicija buvo pažadėta tiekti Ukrainai ilgesniam laikui dar Joe Bideno administracijos laikais, tačiau Gynybos departamentas nepateikė išsamios informacijos apie tai, kokių konkrečių ginklų siuntos stabdomos.
Detales dėl kai kurių ginklų patvirtino vienas JAV pareigūnas ir buvęs nacionalinio saugumo pareigūnas, susipažinęs su šiuo klausimu. Abu prašė neskelbti jų pavardžių, kad galėtų aptarti, kas stabdoma, nes Pentagonas dar nepateikė išsamios informacijos. Anot jų, sustabdytos kai kurios raketų „Patriot“, tikslaus nusitaikymo GMLRS, „Hellfire“ ir haubicų šovinių siuntos.
Trečiadienį Ukrainos užsienio reikalų ministerija iškvietė JAV reikalų patikėtinį Johną Ginkelį aptarti vykstančio bendradarbiavimo gynybos srityje.
Užsienio reikalų viceministrė Maryana Betsa padėkojo JAV už nuolatinę paramą, tačiau pabrėžė, kad labai svarbu išlaikyti anksčiau skirtus gynybos priemonių paketus, ypač skirtus Ukrainos oro gynybai stiprinti.
Valdant D. Trumpui, nebuvo paskelbta jokių naujų pranešimų apie JAV karinę ar ginkluotės pagalbą Ukrainai. Anot tokią paramą stebinčio Vokietijos Kylio instituto, kovo–balandžio mėnesiais Jungtinės Valstijos neskyrė jokios naujos pagalbos Ukrainai, remdamasis
Pirmą kartą nuo 2022-ųjų birželio Europos šalys aplenkė JAV pagal bendrą karinės pagalbos sumą – 72 mlrd. eurų, palyginti su 65 mlrd. eurų, nurodė institutas praėjusį mėnesį.
Analitikai teigia, kad Ukrainos sąjungininkai Europoje gali užpildyti kai kurias spragas ir aprūpinti artilerijos sistemomis. Tačiau jos neturi alternatyvų JAV gaminamoms raketoms HIMARS ir oro gynybos sistemoms, ypač „Patriots“, kurios yra itin svarbios Ukrainos miestų gynybai.
Šiuo metu neaišku, kiek ginkluotės turi Ukraina ir kokie yra jos neatidėliotini poreikiai.
