8 nauji leitenantai ir 11 leitenančių baigė Lietuvos karo akademiją ir prisiekė ginti tėvynę. Tačiau ginti Lietuvą sako esą pasirengę ir dabar save ginantys ukrainiečiai – taip teigė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kalbėdamas apie Vilniuje liepą vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame vienas klausimų bus Ukrainos narystė NATO. Plačiau apie tai – LNK reportaže.

D. Kulebos teigimu, vakarai daro didelę klaidą, Ukrainą matydami tokią pačią, kaip iki karo. Anot jo, iki rusų invazijos, Ukrainai labiau reikėjo NATO, dabar – pačiai NATO reikia Ukrainos. Ukrainiečiai yra pasirengę skirti brigadą Baltijos šalims.

„Dabar prieš mūsų narystę pasisakantys partneriai vadovaujasi naštos logika, kaip ir prieš karą – kad Ukraina yra našta NATO. Bet realybė pasikeitė – Ukraina yra nauda. Baltijos šalys prašo Vokietijos atsiųsti brigadą, kuri apgintų nuo Rusijos. Ukrainai tapus NATO nare, kokia brigada stovės Baltijos šalyse? Tai bus Ukrainos brigada ir vokiečiams nereikės nei leisti pinigų, nei prisiimti politinės rizikos, konfrontuojant su Rusija“, – tvirtino Ukrainos užsienio reikalų ministras.

Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų dar nuo 2014 metų Krymo aneksijos. Ukrainiečiai tą visada pabrėžia ir žada nelikti skolingi Lietuvai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtino, kad svarbiausia ukrainiečiams dabar kaip nugalėti rusus, o ne kam po karo skirti brigadas.

Nors ukrainiečiai mato save NATO nariais ateityje, NATO generalinis sekretorius pasakė, kad Vilniuje visavertė Ukrainos narystė NATO nebus svarstoma, nes kol kas nėra lemiamą žodį turinčio Amerikos prezidento pritarimo.

Ukrainai tapus NATO nare, kokia brigada stovės Baltijos šalyse? Tai bus Ukrainos brigada.

Karybos ekspertas Darius Antanaitis teigė nepaisant, jog Ukrainos kariai apmokomi vakaruose, šioje kariuomenėje dar stiprios sovietinės tradicijos – net ir su vakarietiška technika. Anot D. Antanaičio, yra ir kitų priežasčių, dėl kurių ukrainietiška brigada negali atstoti vokiškos.

„Mes kalbam apie atnešamas technologijas, taip pat mes turime prisiminti ir ekonominį poveikį, nes kartu su Vokietijos brigada į Lietuvą ateina ir milžiniškos investicijos iš Vokietijos“, – aiškino D. Antanaitis.

Krašto apsaugos ministras teigė neatmetantis, kad per daugiau nei dvi savaites NATO pozicija dėl Ukrainos dar gali pasikeisti. Anot jo, patys svarbiausi sprendimai priimami paskutinėmis dienomis ir pačio NATO viršūnių susitikimo metu.