„Tiesa ta, kad mūsų priešininkai ne tik pasirengę pasinaudoti bet kokiais nesutarimais – jie pirmiausia aktyviai kursto tuos nesutarimus“, – sakė EK vadovė parlamento atidarymo sesijoje Strasbūre.

Praėjus mažiau nei trims mėnesiams po to, kai ji atlaikė panašų iššūkį, du siūlymai pareikšti nepasitikėjimą U. von der Leyen – vienas kraštutinių dešiniųjų, kitas kraštutinių kairiųjų – beveik neturi jokių galimybių nuversti U. von der Leyen, kai dėl jų bus balsuojama ketvirtadienį.

Tačiau nuo liepos mėnesio nusivylimas Europos Sąjungos (ES) vadove dar labiau išaugo.

Tarp nepasitenkinimo argumentų – kaltinimai skaidrumo stoka, taip pat U. von der Leyen liepos mėnesį sudarytas ES prekybos susitarimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), kurį daugelis EP narių pasmerkė kaip nesubalansuotą.

Prancūzijos „Nacionalinio sambūrio“ lyderis Jordanas Bardella (Žordanas Bardela), ES įstatymų leidėjas, kurio Patriotų frakcija pateikė pasiūlymą dėl nepasitikėjimo, pirmadienio parlamento debatuose peikė, jo žodžiais tariant, Europos prekybos kapituliaciją.

Kraštutinių kairiųjų pažiūrų partijos „Nepalaužtoji Prancūzija“ narė ir EP įstatymų leidėja Manon Aubry (Mano Obri) apkaltino U. von der Leyen kapituliavimu D. Trumpui įvairiais klausimais, įskaitant prekybos susitarimus su Vašingtonu ir Pietų Amerikos šalių bendrosios rinkos (MERCOSUR) bloku.

M. Aubry taip pat apkaltino ES vadovę neveiklumu dėl to, ką pavadino genocidu Gazoje.

U. von der Leyen gynė savo susitarimą dėl muitų su D. Trumpu kaip geriausią, kokį ES galėjo gauti, tačiau pirmadienį pripažino, kad klausimai tiek dėl prekybos, tiek dėl Gazos Ruožo kyla iš „nuoširdaus ir teisėto susirūpinimo“.

Alternatyva būtų blogesnė

Ketvirtadienio balsavimas parodys, kokia yra vadinamosios proeuropietiškos koalicijos tarp U. von der Leyen konservatorių EPP frakcijos – didžiausios parlamento jėgos – ir centristų bei socialistų būklė.

U. von der Leyen susiduria su spaudimu iš visų pusių.

Kairiųjų ir centristų EP nariai kaltina jos vadovaujamą EPP frakciją, kad ji stojo į kraštutinių dešiniųjų pusę, siekdama panaikinti aplinkosaugos reikalavimus verslui.

„Ji labai nestabili“, – sakė ES centristų įstatymų leidėjas Pascalis Canfinas (Paskalis Kanfinas), kuris baiminasi, kad socialistų frakcija galiausiai gali pasitraukti iš koalicijos.

„Ar turime geresnį alternatyvų scenarijų? Toli gražu ne. Nes bet koks alternatyvus scenarijus būtų dar blogesnis“, – sakė jis.

Tačiau Iratxe Garcia Perez (Irači Garsija Peres) iš centro kairiųjų Socialistų ir demokratų frakcijos pateikė griežtą įspėjimą U. von der Leyen.

„Turite rinktis tarp savo sąjungininkų ir tų, kurie nėra mūsų draugai“, – sakė ji parlamente.

U. von der Leyen gynė savo veiklą ir ragino vienytis, pabrėždama iššūkius, su kuriais susiduria ES, pavyzdžiui, karą Ukrainoje.

Ji atkreipė dėmesį į Rusijos prezidento Vladimiro Putino džiūgavimą dėl susvyravusios Europos vienybės ir paragino įstatymų leidėjus balsuoti prieš pasiūlymus, skirtus veikti kaip spąstai.

„Tai seniausias triukas knygoje“, – sakė ji.

„Nukreipti europiečius vienus prieš kitus, bandyti sumažinti mūsų budrumą, kol mes kovojame vieni su kitais“, – teigė EK vadovė.

Koalicijos drabstymasis purvais

Vis dėlto praėjusį mėnesį U. von der Leyen metinis kreipimasis į parlamentą neatnešė vienybės jos koalicijos viduje.

„Pirmoji dviejų pagrindinių frakcijų lyderių reakcija buvo užsipulti vienas kitą“, – teigė EK artimas šaltinis, turėdamas omenyje EPP lyderius Manfredą Weberį (Manfredą Vėberį) ir I. G. Perez.

Įtampa kol kas turėjo nedidelį poveikį, nes asamblėjoje nėra svarstomi jokie svarbūs teisės aktai.

Tačiau M. Weberis įspėjo, kad ateinantys mėnesiai atskleis visą tiesą.

Tarp svarbiausių teisės aktų, kuriuos ES tikisi patvirtinti iki metų pabaigos, yra pasiūlymai supaprastinti aplinkosaugos įstatymus, dėl kurių įstatymų leidėjų nuomonės išsiskiria.

Kairieji ir centristai labiausiai baiminasi, kad dešinieji ir kraštutiniai dešinieji koordinuos savo veiksmus, siekdami sušvelninti daugiau aplinkosaugos taisyklių.

Kol kas mintys sutelktos į ketvirtadienio balsavimų pasekmes.

„Rizika yra ne ta, kad šį kartą pasiūlymas dėl nepasitikėjimo bus priimtas, o ta, kad viskas susitelks aplink tekstą, kuris nuves į aklavietę ir išardys (aljanso) daugumą“, – sakė aukštas ES pareigūnas.

Sėkmingas balsavimas dėl nepasitikėjimo būtų pirmas istorijoje.

Artimiausia analogija – 1999 metų kovo mėnuo, kai Liuksemburgo atstovo Jacques'o Santero (Žako Santero) vadovaujama EK atsistatydino dėl kaltinimų korupcija ir netinkamo valdymo, užuot rizikavusi su balsavimu dėl pasitikėjimo, kuriame prognozuotas jo pralaimėjimas.