Uzbekistano valdžia baugina visuomenę pasakojimu apie vadinamosios "Islamo valstybės" (IS) keliamą pavojų. Ar IS iš tiesų kelia grėsmę – atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmis. Vis dėlto priešas, menamas ar realus, kartais reikalingas, nes leidžia režimui įtvirtinti savo galią.

Kalifatas – priešas

Nuo SSRS laikų Uzbekistaną valdo nuožmus režimas. Štai "Freedom House" – organizacija, matuojanti demokratijos lygį įvairiose pasaulio šalyse, net tapatina Uzbekistaną su Šiaurės Korėja.

Taigi demokratijos situacija šioje Centrinės Azijos valstybėje – labai labai prasta.

Tiesa, Uzbekistano diktatorius Islamas Karimovas daug nekalba apie tai, kad jo valdomoje valstybėje trūksta demokratijos. Užuot kalbėjęs apie tai, jis skelbia, kad Uzbekistanas – pavojuje. Ir tą pavojų šaliai kelia ne kas kitas, o IS.

Kuo jis remiasi taip kalbėdamas? Ogi tuo, kad apie 500 Uzbekistano piliečių, kurių šalyje gyvena beveik 30 mln., priklauso IS. Ir jie kovoja Sirijoje bei Irake.

Pavojus realus?

IS, žinoma, gali surengti atakų Uzbekistane, kaip ir kiekvienoje kitoje pasaulio valstybėje.

Vis dėlto vargu ar kam nors šioje Centrinės Azijos valstybėje būtų nors kiek priimtina tai, ką sako džihadistai iš Sirijos ar Irako. Nors būtent dėl IS plėtros į Uzbekistaną įspėja I.Karimovas.

Pagrindinė priežastis, kodėl kalifatas negalėtų būti populiarus Uzbekistane, nors jame dauguma – musulmonai, yra ta, kad dar nuo SSRS laikų daugelis uzbekų – gana sekuliarūs.

Be kita ko, Uzbekistane neegzistuoja fundamentalūs skirtumai tarp musulmonų, tarkime, kaip Irake tarp šiitų ir sunitų ar Sirijoje tarp sunitų ir alavitų – šie dominuoja tarp valdančiojo elito, o sunitai sudaro didžiąją dalį Sirijos gyventojų.

Nukreipia dėmesį

Nepaisant šių ir kitų priežasčių, režimo Uzbekistane pozicija yra  aiški. IS pavojus – kaip niekuomet realus.

Tad visoje šalyje šiuo metu vykdoma kampanija prieš kalifatą. Ir, žinoma, ji nebūtų vykdoma be prezidentūros palaiminimo, nes niekas Uzbekistane nevyksta be I.Karimovo žinios.

Nuolat vyksta įvairios diskusijos apie IS keliamą pavojų šaliai. Jose pasisako tiek politikai, tiek musulmonų dvasininkai.

Tuos pokalbius transliuoja televizija bei radijas. Pasitelktos net kino juostos. Bendruomenių lyderiai ragina jaunimą nestoti į teroristų gretas, saugotis verbuotojų ir t.t. Kur čia šuo pakastas?

Atrodytų, kad kitų problemų Uzbekistane tarsi nėra. Apie skurdą, įsigalėjusią korupciją valdžios sluoksniuose, ekonominę ir socialinę situaciją niekas nekalba. Juk Uzbekistanas – "šalis, turinti šviesią ateitį".

Grėsmingi – kiti

Viskas gana paprasta – Uzbekistano režimas kuria visuomenėje savo alternatyvą. Ir ši alternatyva – baisi, necivilizuota, grėsminga. Režimas – galintis apginti, civilizuotas.

Štai vienas uzbekas prasitarė: "Jeigu mūsų prezidentas pasitrauks, mus užpuls išprotėję islamistai. Jie užgrobs valdžią Uzbekistane."

Be kita ko, nuo IS reikia apsisaugoti. Taigi atsiranda teisė nuolatos sekti gyventojus, atlikti nesankcionuotas kratas, be pagrindo sulaikyti žmones, galbūt net kankinti sulaikytuosius. Žinoma, ir nuslopinti bet kokias opozicijos apraiškas visuomenėje. Juk, kaip sakoma, tikslas pateisina priemones.

Pastaruoju metu Uzbekistano policija tui daug darbo. Reidai nuolat vyksta.

Anot kai kurių žmogaus teisių aktyvistų, nuo praėjusio mėnesio pradžios pareigūnai surengė tuziną patikrinimų įvairiose šalies vietose. Per juos buvo sulaikyta 200 asmenų, esą palaikančių ryšius su IS, nors realiai daugelis jų buvo nuosaikūs musulmonai.

"Mes turime gana tikslių duomenų, kad daugelis tų žmonių buvo sulaikyti už nieką. Maža to, nepateikus jokių įrodymų, jie buvo nuteisti, o tada nusiųsti į kalėjimus", – tvirtino Steve'as Swerdlowas iš organizacijos "Human Rights Watch".

Bauginti ir valdyti

Tiesa, kaip pridūrė S.Swerdlowas, ši praktika – nuo seno gaji Uzbekistane. Nauja tik tai, kad dabar režimas visus kaltina bendradarbiavimu su IS.

Kita vertus, frazė "Islamo ekstremizmas" gana seniai vartojama režimui skleidžiant propagandą. Kita vertus, iki šiol tai nebuvo siejama su konkrečia organizacija. O kuo žmonių akys yra pilnesnės baimės, tuo lengviau juos valdyti.

Tiesa, IS įtakos sklaida Uzbekistane negali būti laikoma tik fantazija.

Praėjusį mėnesį Uzbekistane buvo sulaikyti kelių grupelių nariai, kurie, kaip teigė pareigūnai, palaikė ryšius su IS. Tačiau niekas negali nešališkai to patvirtinti – Uzbekistanas yra labai uždara šalis, tad čia neveikia jokios nepriklausomos žmogaus teisių organizacijos ir nėra jokios nepriklausomos žiniasklaidos.

O kodėl tiek daug areštų? Juk sulaikoma šimtai žmonių. Ir vargu ar tiek daug asmenų gali kelti grėsmę.

Visų tų areštų tikslas – įbauginti. Sukurti baimės atmosferą. Režimas siekia parodyti, kad džihadistai – jau Uzbekistane. Ir neva jie jau infiltravosi į visuomenę.

Tad žmonės gal ir skųsis vargingu gyvenimu, bus nepatenkinti represyviu valstybės aparatu, tačiau, kas svarbiausia, jie tikės, kad režimas – geriau nei IS, tad nesipiktins egzistuojančia tvarka. Juolab neprotestuos prieš ją, nors ir kęs nepriteklius.

Būtent to tokie režimai, koks egzistuoja Uzbekistane, ir siekia.

Lyderio kultas

Rusiją, žinoma, būtų netikslu lyginti su Uzbekistanu, tačiau Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas taip pat gali didžiuotis savo populiarumu tėvynėje.

Daugiau kaip už 100 km nuo sostinės Maskvos esančiame Volokolamsko mieste gyvenantis Viktoras Krestininas pažymėjo: "Remiu Putiną. Ir palaikau tai, ką jis daro Sirijoje. Jis smūgiuoja teroristams. Rusija ir Putinas – tai kaip aš ir mano ferma. Žinote, iki manęs ji buvo visiškai apleista. Taip buvo ir su Rusija iki Putino."

Tiesa, Viktoras pripažino, kad nenorėtų, jog Sirijoje kautųsi Rusijos sausumos pajėgos. O jeigu V.Putinas pasakys, kad tai  būtina?

Viktoras atsakė: "Jeigu tėvynė sako, kad tai būtina, negaliu ginčytis. Negalima ginčyti vado sprendimų. Reikia juos vykdyti."

1-ojoje Volokolamsko pagrindinėje mokykloje dirbanti mokytoja Liudmila Verbickaja atsakė lygiai taip pat: "Klausydama, ką V.Putinas kalba per televiziją, neabejoju, kad jis rūpinasi visais mumis. Jis geras prezidentas."

Liudmila šioje mokykloje moko anglų kalbą. Ji dirba jau 35 metus. Ar ji pasitiki V.Putinu be jokių išlygų? "Be abejo, – atsakė moteris. – Pasitikiu juo 100 proc." Ir pridūrė: "Žinoma, kad pritariu tam, ką jis daro Sirijoje. Ir pritarsiu viskam, ko jis imsis."

Paklausta, ar V.Putinas kada nors klysta, Liudmila susimąstė.

"Neturėtume bijoti klaidų. Juk kiekvienas gali klysti. Jeigu tikime Dievu, Dievas viską ištaisys", – sakė mokytoja.

Tiesa, vienoje iš Volokolamsko gatvių sutikta Marina sakė, kad ji nuogąstauja dėl V.Putino sprendimo veltis į karą Sirijoje. Būtent tai, pasak Marinos, ir lėmė, kad virš Sinajaus buvo susprogdintas rusų lėktuvas. Kita vertus, paklausta, ar tai buvo prezidento klaida, Marina sudvejojo: "Na, jeigu tai ir buvo klaida, nieko negaliu padaryti. Vis dėlto mano požiūris į V.Putiną nepakito. Mes visi jį mylime. Jis – žmonių prezidentas."

Kai kurie kiti rusai sakė, kad prezidentas visuomet pats sprendžia, ką daryti. Juk tokia, pasak jų, yra tradicija – Rusijoje žmonės privalo gerbti tuos, kurie valdo ar vadovauja. Ar tai būtų caras, ar generalinis sektorius, ar prezidentas.

Keli kadetai, sutikti vienoje iš miesto kavinių sakė, kad tarnauti Rusijai – likimo dovana. O V.Putinas – didis žmogus. "Jis didis. Ne tik Rusijoje taip galvojama. Visame pasaulyje taip galvojama", – pareiškė vienas iš jų.

Rusijoje taip pat gali pajusti terorizmo baimės kvapą – atrodo, kad jis tvyro ant kiekvieno kampo. Štai Volokolamsko kultūros centre tvarką prižiūrintis pareigūnas sakė, kad niekas negali būti niekuo tikras, kai kalbama apie terorizmą.

Uzbekistanas – svarbiausi faktai

– Sostinė: Taškentas.

– Gyventojų skaičius: 28,1 mln.

– Plotas: 447 400 kv. km.

– Pagrindinės kalbos: uzbekų, rusų, tadžikų.

– Pagrindinė religija: islamas.

– Vidutinė gyvenimo trukmė: 66 metai (vyrai); 72 (moterys).

– Per Uzbekistaną kadaise driekėsi Šilko kelias. Jis jungė Kiniją, Vidurio Rytus ir Europą.

– Uzbekistanas buvo Rusijos imperijos, o vėliau – SSRS sudėtinė dalis. Nepriklausomybę nuo SSRS Uzbekistanas paskelbė 1991 m.

– I.Karimovas Uzbekistanui vadovauja nuo 1989 m. Šalis eksportuoja šilką, dujas ir auksą, tad jos ekonominė situacija – gana stabili.

– Uzbekistano politinė sistema – autoritarinė. Žmogaus teisių indeksas – vienas iš žemiausių pasaulyje. Šalyje nėra jokios legalios opozicijos, griežtai kontroliuojama žiniasklaida.

– Jungtinės Tautos yra paskelbusios ataskaitą, kurioje sakoma, kad Uzbekistane prieš režimo oponentus yra sistemingai naudojamas smurtas.