Paryžiuje vykusio svarbaus susitikimo metu aptartuose planuose numatyta, kad JAV vadovaus pastangoms stebėti bet kokį galimą ugnies nutraukimą, o tai suteiktų Vašingtonui tiesioginį vaidmenį palaikant taiką su Rusija.
27 Europos valstybių ir Kanados lyderiai, taip pat JAV atstovai ir aukščiausio rango Europos Sąjungos (ES) bei NATO pareigūnai pareiškė, kad aprūpins Kyjivo priešakines pajėgas įranga ir organizuos mokymus, taip pat teiks joms oro, sausumos ir jūros paramą, kad atgrasytų Rusiją nuo bet kokios agresijos prieš Ukrainą.
Tai buvo 15-asis ir didžiausias Ukrainos sąjungininkų – vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ – susitikimas. Jame dalyvavo daugiau nei bet kada anksčiau valstybių ir vyriausybių vadovų. Į derybas pirmą kartą asmeniškai atvyko ir JAV pasiuntiniai.
Po paliaubų numatyta stiprinti išsekusią Ukrainos kariuomenę, papildyti ginklų atsargas, kad ji galėtų veikti kaip šalies pirmoji atgrasymo nuo karų veiksmų atnaujinimo priemonė.
Antradienį, stačiatikių Kalėdų išvakarėse, rusų pareigūnai Ukrainos sąjungininkių susitikimo Paryžiuje nepakomentavo.
Plano detalės nebuvo atskleistos
Palaikančių pajėgų dydis nebuvo paviešintas, o daugelis plano, kuris būtų taikomas tik įsigaliojus paliauboms, detalių lieka neaiškios.
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris sakė, kad susitikime padaryta „puiki pažanga“, tačiau perspėjo, kad „sunkiausi etapai dar priešakyje“, pažymėdamas, kad Rusija toliau tęsia atakas prieš Ukrainą.
Maskva neatskleidė daug detalių apie savo poziciją JAV vadovaujamose taikos derybose. Pareigūnai dar kartą patvirtino Rusijos reikalavimus ir tvirtino, kad paliaubos negali būti sudarytos, kol nebus susitarta dėl visapusiško susitarimo.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą atmetė NATO šalių kariuomenių dislokavimo galimybę Ukrainoje.
K. Starmeris pridūrė, kad taika gali būti tik tuo atveju, jei Rusija eis į kompromisus, ir pridūrė: „Putinas neparodo, kad yra pasiruošęs taikai.“
V. Zelenskis sutiko, kad padaryta pažanga
Paliaubų atveju, JK ir Prancūzija „įkurs karinius centrus visoje Ukrainoje ir pastatys saugomus ginklų bei karinės įrangos objektus, kad patenkintų Ukrainos gynybinius poreikius“, teigė K. Starmeris.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sutiko, kad derybose padaryta pažanga, nors įsipareigojimus turi ratifikuoti kiekviena šalis, kad juos būtų galima įgyvendinti po bet kokio susitarimo.
„Mes nusprendėme, kurios šalys yra pasirengusios imtis lyderystės saugumo garantijų srityje ant žemės, ore, jūroje ir atstatymo srityje“, – spaudos konferencijoje Paryžiuje sakė V. Zelenskis.
„Nusprendėme, kokių pajėgų reikia. Nusprendėme, kaip šios pajėgos bus naudojamos ir kokiuose vadovavimo lygiuose“, –pridūrė jis.
JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas pareiškė, kad JAV tvirtai remia saugumo garantijas.
JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris, kuris taip pat dalyvavo susitikime, Paryžiaus susitikimą pavadino „labai, labai svarbiu etapu“.
„Tai nereiškia, kad sudarysime taiką, bet taika nebūtų įmanoma be pažangos, kurią padarėme šiandien“, – teigė J. Kushneris.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkų patvirtintas saugumo pareiškimas yra „reikšmingas žingsnis“ siekiant nutraukti Rusijos invaziją. Koalicijos planuose taip pat numatyta, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dydis taikos metu išliks 800 tūkst. karių, sakė jis
Įsipareigojimai dar turi būti galutinai patvirtinti
Po susitikimo paskelbtame bendrame pareiškime teigiama, kad sąjungininkai taip pat susitarė tęsti ilgalaikę karinę pagalbą ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ginklavimą, nes jos ir toliau bus pirmoji gynybos ir atgrasymo linija po bet kokio taikos susitarimo pasirašymo.
Sąjungininkai vis dar turi užbaigti „privalomus įsipareigojimus“, kuriuose būtų nurodyta, ką jie darys, kad paremtų Ukrainą, teigiama pranešime.
Susitikimo rezultatai lieka neaiškūs, D. Trumpo administracijai pradėjus daugiau dėmesio skirti Venesuelai, kilus įtampai su Europa dėl JAV grasinimų perimti Grenlandijos kontrolę ir Maskvai nerodant jokių ženklų, kad ji yra pasirengusi leisti į kompromisus.
Konferencijos metu vykę susitikimai parodė parodė diplomatinių pastangų intensyvumą ir jų sudėtingumą.
V. Zelenskis prieš viršūnių susitikimą susitiko su E. Macronu, taip pat įvyko Prancūzijos, JK ir Ukrainos kariuomenės vadų susitikimas.
NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas, JAV generolas Alexusas Grynkewichas dalyvavo derybose, kurios, pasak Prancūzijos kariuomenės vado, buvo skirtos saugumo garantijų įgyvendinimui. Prie susitikimo vaizdo ryšiu prisijungė ir kitų koalicijos šalių kariuomenių vadai.
E. Macrono biuras pranešė, kad iki JAV karinės intervencijos Venesueloje Jungtinių Valstijų delegacijai planavo vadovauti valstybės sekretorius Marco Rubio.
Įtampa dėl Grenlandijos
D.Trumpas sekmadienį dar kartą pareiškė, kad nori perimti Grenlandijos, strateginės, naudingųjų iškasenų turtingos Arkties salos, kontrolę.
Po D. Trumpo grasinimų Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija ir Ispanija prisijungė prie Danijos ministrės pirmininkės Mette Frederiksen ir pareiškė, kad gins „visuotinius principus“ – „suverenitetą, teritorinį vientisumą ir sienų neliečiamumą“.
E. Macronas antradienį, kalbėdamas apie Ukrainąsu JAV pasiuntiniais J. Kushneriu ir S. Witkoffu, atsisakė atsakyti į klausimą apie Grenlandiją.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) antradienį dronais atakavo karinį arsenalą ir naftos saugyklą Rusijos gilumoje, pranešė saugumo pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nes nebuvo įgaliotas kalbėti viešai.
Pasak pareigūno, tolimojo nuotolio dronai pataikė į arsenalą Rusijos Kostromos srityje. Dėl kelias valandas trukusių sprogimų buvo evakuoti vietos gyventojai. Ši vieta laikoma svarbiu logistikos centru, iš kurio vakarinėje ir centrinėje Rusijos dalyse tiekiama šaudmenys.
Per atskirą smūgį Ukrainos saugumo tarnybos dronams smogus naftos saugyklai Rusijos Lipecko srityje kilo gaisras.
