Nesibaigiantys šnipų žaidimai

Įpusėjus šių metų gegužei, pasaulinėje žiniasklaidoje trumpai sušmėžavo net keli didesnio ažiotažo nesukėlę apie „šnipų žaidimus“ pasakojantys pranešimai.

Pirmuoju buvo pranešama, kad esą labai aukšto rango Švedijos diplomatui buvo pateikti įtarimai šnipinėjus „priešiškos valstybės“ naudai.

Nepraėjo nė savaitė, ir šis pasakojimas, prieš išnykdamas iš eterio, įgavo žymiai paslaptingesnį bei dramatiškesnį toną, mat minėtas įtariamasis buvo rastas negyvas.

Beveik tuo pat metu žiniasklaidoje būta ir daug kitos „šviežios“ informacijos, susijusios su senesne istorija, pasakojusia apie visą būrį Rusijai šnipinėjusių žioplų bulgarų.

Šie turėjo taikytis į du Kremliaus nekenčiamus žiniasklaidos bei politikos veikėjus – savo tautietį bulgarą Christo Grozevą (1969) ir rusą Romaną Aleksandrovičių Dobrochotovą (1983), tačiau bulgarų „specialioji operacija“ patyrė fiasko ir dabar jos vykdytojams teks pasėdėti belangėje.

Agentas: vienas žymiausių pasaulyje išdavikų, legenda tapęs Didžiosios Britanijos tarnybų viduje veikęs ir sovietams šnipinėjęs H. K. Philby’is (kairėje), kurio gyvenimas iki šiol jaudina grožinės literatūros ir kino kūrėjus, 1955 m. / Scanpix nuotr.

Abu šie atvejai visuomenei priminė, kad šnipinėjimu vadinamas informacijos rinkimas bei siekis paveikti tam tikrus su politika susijusius asmenis ar politinius procesus nėra vien Holivudo kino ar grožinės literatūros kūrėjų fantazijos.

Žioplieji Rusijai šnipinėję bulgarai buvo teisiami Didžiojoje Britanijoje, tad jų atvejis mums dar ir suteikia progą prisiminti vieną žymiausių Šaltojo karo epochos (1945–1991) šnipinėjimo skandalų, kuris sukrėtė Jungtinę Karalystę.

Beveik neprimena J. Bondo

Realiame gyvenime žvalgybos tarnybų veikla ir šnipų žaidimai daug kuo skiriasi nuo to, kas pateikiama Jameso Bondo ar kituose panašiuose veiksmo filmuose.

Informacijos rinkimą (tiek legalų, tiek nelegalų) ir kitą veiklą (kuria siekiama paveikti įvairius politinius, ekonominius ar karinius procesus) apimantis šnipinėjimas pirmiausia yra intelektinis smegenų darbas, o juo užsiimantys asmenys dažniausiai būna arba blankūs, aplinkoje iš pirmo žvilgsnio neišsiskiriantys žmogeliai, arba be galo spalvingos bei visų mėgstamos, visur savo nosį kišančios asmenybės.

Realiame gyvenime šnipai retai būna panašūs į žymųjį britų veiksmo filmų herojų, o adrenalino išsiskyrimą jų organizme dažniausiai lemia ne tiek šaudymas, muštynės ir gaudynės, kiek gresianti įkalinimo ar mirties bausmė bei tėvynės išdaviko statusas.

Nesėkmės atveju į šnipinėjimą įsitraukęs žmogus gali sugriauti ne tik savo, bet ir artimųjų gyvenimus, tačiau, net ir esant šiai grėsmei, ne vienas žmogus yra pasiryžęs dėl ideologinių, asmeninių ar pragmatinių motyvų spjauti savai valstybei į veidą.

Beveik tėtušio pėdomis

Prasidėjo šis pasakojimas ne kur kitur, o Kembridžo universitetui priklausančiame Trejybės koledže (angl. Trinity College), t. y. vietoje, į kurią gyvenimui būtinų žinių susirinkti bei ištreniruoti savo įgūdžius susitelkia Didžiosios Britanijos aristokratijos ir turtingųjų šeimų atžalos bei išskirtiniais talentais apdovanoti „žemesnės“ kilmės jaunuoliai.

Tėtušis: J. Philby’is vyresnysis – Kimo tėvas – 1921–1924 m. buvo vyriausiasis Didžiosios Britanijos atstovas Transjordanijoje, jis įvardinamas kaip tyrinėtojas ir arabistikos ekspertas, tačiau faktai liudija, kad jam rūpėjusi ne tik musulmonų kalba, religija bei kultūra, bet ir tenykštės politinės intrigos, 1930 m. / Scanpix nuotr.

Tai buvo (ir veikiausiai tebėra) vieta, kurioje savo karjerą pradėjo ne vienas Didžiajai Britanijai bei pasauliui nusipelnęs žmogus, o besibaigiant XX a. trečiajam dešimtmečiui čia pasitikti savo likimo atvyko Haroldas Adrianas Russellas Philby’s (1912–1988).

Tuo metu šis jaunuolis veikiausiai dar nežinojo, kokia ateitis jo laukia, tačiau Kimu pravardžiuoto Haroldo turimas „kapitalas“ jau buvo įspūdingas ir jau tais laikais daug kas galėjo „pranašauti“, kad jo gyvenimas būsiąs jeigu ne sėkmingas, tai bent jau labai spalvingas ir įdomus.

Anot vienos versijos, Kimo pravardę jam „prilipdęs“ tėvas ir tai esą buvusi aliuzija ne į Šiaurės Korėją valdyti besiruošusią, tuo metu dar niekam nežinomą dinastiją, o į išgalvotą Josepho Rudyardo Kiplingo (1865–1936) to paties pavadinimo romano personažą.

Haroldo tėvas Harry’is Johnas Bridgeris Philby’is vyresnysis (1885–1960) buvo ne šiaip eilinis turčius ar aristokratijos snobas.

Jis buvo keliautojas, tyrinėtojas, arabistikos ekspertas ir sukosi aukščiausiuose Arabijos pusiasalio aristokratijos sluoksniuose.

Pasakojama, kad jis buvęs labai artimu būsimojo Saudo Arabijos karaliaus Abdulaziz bin Abdul Rahmano Al Saudo (1875–1953) bičiuliu ir atsivertęs į islamą vien tam, kad toliau galėtų paveikti Arabijos pusiasalio politiką.

Jis esą buvęs ateistas, tačiau darbas yra darbas, o ir pats musulmonų pasaulis jį dominęs kaip tyrinėtoją.

Prietaringesnis žmogus veikiausiai pagalvotų, kad Kimo laukianti ateitis tarsi „atsispindėjo“ jo tėvo gyvenime, tačiau šiuo metu yra sunku pasakyti, kuriam gi šeimininkui iš tikrųjų tarnavo būsimojo šnipo tėtušis ir kokius jis žaidimus žaidė Artimuosiuose Rytuose, atžalai siekiant išsilavinimo tėvynėje.