Vieta, kur tiksi šimtai laikrodžių

Švęsdama savo prekinio ženklo „L.U.C“ dešimties metų jubiliejų, viena seniausių pasaulyje prabangių laikrodžių gamintoja – kompanija „Chopard“ Šveicarijoje šiemet atidarė įspūdingą muziejų „L.U.CEUM“.

Ekspozicija pavadinimu „Laiko pėdsakai“ („Traces of Time“) demonstruojama Juros regione, Floirjė (Fleurier) vietovėje – ten, kur prieš dešimt metų buvo įkurta naujoji „Chopard“ gamykla.

Kita šios kompanijos gamykla tebeveikia Ženevoje – mieste, kuris laikomas geriausių, tiksliausių ir brangiausių laikrodžių sostine.

Šios „Chopard“ linijos pavadinimas – kompanijos įkūrėjo legendinio Lui Ulyso Šoparo (Louis Ulysse Chopard) inicialai.

Jis laikrodžių gamyklėlę, kurios produkcija šiandien tapo prabangos simboliu, įkūrė 1860-aisiais Šveicarijos miestelyje Sonviljė (Sonvilier). 24-erių L.U.Šoparas ant savo ateljė sienos dažais užrašė inicialus – „L.U.C“.

1915-aisiais, mirus kompanijos įkūrėjui, verslas pateko į jo šeimos rankas. Tačiau beveik po šimto metų nuo „Chopard“ gimimo – 1963-iaisiais – verslininkas ir didelis „Chopard“ gerbėjas Karlas Šoifelė (Karl Scheufele) tuomet jau garsią įmonę perpirko iš L.U.Šoparo proanūkio.

Taip prasidėjo naujoji „Chopard“ šlovės era, o prieš dešimtmetį kadaise ant sienos užrašytas raides naujasis kompanijos savininkas pavertė viena populiariausių pasaulyje laikrodžių markių.

K.Šoifelė, kuris ir inicijavo „L.U.CEUM“ atsiradimą, domino ne tik laikrodžių gamybos technologijos – jį visada žavėjo pati laiko koncepcija.

„Man įdomus ne tik pats rezultatas – daiktas, kuriuo papuošiame riešą. Ne ką mažiau svarbus yra ir filosofinis laiko aspektas. Norėjau sukurti vietą, į kurią patekę žmonės sustotų, susimąstytų apie laiko reikšmę ir – svarbiausia – suvoktų, kaip greitai ar kaip lėtai laikas gali tekėti“, - pristatydamas muziejų sakė jo įkūrėjas.

„L.U.CEUM“ salėse lankytojai tiesiogine šio žodžio prasme apgaubti laiko – čia eksponuojami šimtai rankinių, smėlio laikrodžių, chronometrų ir kompasų, kuriuos rankų darbu sukūrė ne tik „Chopard“, bet ir žinomiausi praeities laikrodžių meistrai.

Pasak K.Šoifelės, muziejus – ne tik egzistencinių apmąstymų vieta. Esą čia šiuolaikiniai laikrodžių gamintojai turi galimybę įvertinti šio amato pradininkų talentą ir pasisemti idėjų bei įkvėpimo savo darbams.

Devyniuose didžiuliuose „L.U.CEUM“ stenduose lankytojai gali išvysti ir senovės laikrodžių meistrų įrankių kolekcijas – dėžutes, prikrautas miniatiūrinių instrumentų, su kurių pagalba gimdavo muziejuje eksponuojami šedevrai.

Kiekviename stende surūšiuoti skirtingoms epochoms priklausantys laikrodžiai – nuo senovinių žibalinių iki moderniausių laikrodžių, pavyzdžiui, „Chopard“ modelio „L.U.C 4 R“, kuris 2004-aisiais pasaulyje buvo pripažintas metų laikrodžiu.

Muziejaus lankytojai gali vaikščioti nuo stendo prie stendo ir pasinerti vis į kitą laikrodžių gamybos laikotarpį.

Jie atsiduria ir XVI amžiaus Pietų Vokietijoje, kur buvo įsikūrusios pirmosios laikrodžių meistrų gildijos, ir garsaus XVIII amžiaus meistro Jakobo Aucho (Jacob Auch), kuris kūrė laikrodžius pačiam Johanui Volfgangui Gėtei, dirbtuvėse, ir XIX amžiaus brolių Bovė (Bovet) laikrodžių gamyklėlėje.

Šie garsūs šveicarai laikrodžius pardavinėjo kone į visas pasaulio šalis – Kinijoje žodis „bovė“ net tapo „rankinio laikrodžio“ sinonimu.

Ekspozicijoje yra ir paties „Chopard“ įkūrėjo – L.U.Šoparo darbų.

Jie iš kitų laikrodžių išsiskiria nestandartiniais ciferblatais ir mechanizmo sudėtingumu. Daugelį jo ir kitų kūrėjų darbų puošia originalūs, pačių meistrų išgraviruoti inicialai arba vardai.

„Nors po muziejaus stogu tiksi šimtai laikrodžių, laikas čia sustoja...“, - apie „L.U.CEUM“ ekspoziciją sako kompanijos vadovas K.Šoifelė.