Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimas uostamiestyje vyks iki pirmadienio, o trečiadienį sostinėje Pekine organizuojamas didžiulis karinis paradas, skirtas paminėti 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines.

ŠBO sudaro Kinija, Indija, Rusija, Pakistanas, Iranas, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Uzbekistanas ir Baltarusija, o dar 16 šalių yra stebėtojos arba „dialogo partnerės“.

Rusijos ir Kinijos valstybinė žiniasklaida sekmadienį apie 9.30 val. vietos (4.30 val. Lietuvos) laiku pranešė, kad V. Putinas nusileido Tiandzine.

Kinija ir Rusija kartais giria ŠBO kaip alternatyvą NATO kariniam aljansui.

Šeštadienį Kinijos naujienų agentūroje „Xinhua“ paskelbtame interviu V. Putinas teigė, kad viršūnių susitikimas „sustiprins ŠBO gebėjimą reaguoti į šiuolaikinius iššūkius ir grėsmes bei įtvirtins solidarumą bendroje Eurazijos erdvėje“.

„Visa tai padės formuoti teisingesnę daugiapolę pasaulio tvarką“, – sakė V. Putinas, kurį cituoja „Xinhua“.

Kadangi Kinijos pretenzijos dėl Taivano ir Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė konfliktą su Jungtinėmis Valstijomis ir Europa, ekspertai teigia, kad Pekinas ir Maskva nori pasinaudoti tokiomis platformomis kaip ŠBO, kad skleistų savo įtaką.

„Kinija jau seniai siekia pristatyti ŠBO kaip ne Vakarų vadovaujamą galios bloką, skatinantį naujo tipo tarptautinius santykius, kurie, kaip ji teigia, yra demokratiškesni“, – sakė Dylanas Lohas (Dilanas Lohas), Singapūro Nanjango technologijų universiteto docentas.

„Trumpai tariant, ji siūlo Kinijos paveiktą daugiašalę tvarką, kuri skiriasi nuo Vakarų dominuojamos tarptautinės politikos tvarkos“, – naujienų agentūrai AFP sakė D. Lohas.

Didžiausiame bloko susitikime nuo jo įkūrimo 2001-aisiais dalyvaus daugiau nei 20 lyderių, įskaitant Irano prezidentą Masoudą Pezeshkianą (Masudą Pezeškianą) ir Turkijos vadovą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną).

„Didelio masto dalyvavimas rodo augančią Kinijos įtaką ir ŠBO kaip platformos ne Vakarų šalims patrauklumą“, – pridūrė D. Lohas.

Pekinas per ŠBO, bandys „projektuoti įtaką ir signalizuoti, kad Eurazija turi savo institucijas ir žaidimo taisykles“, sakė Lizzi Lee (Lizi Li) iš Azijos visuomenės politikos instituto.

„Ji apibrėžiama kaip kažkas kitokio, paremto suverenitetu, nesikišimu ir daugiapoliariškumu, kurį Kinija laiko pavyzdžiu“, – AFP sakė L. Lee.

Susitikimai kuluaruose

Šeštadienį Tiandzine Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susitiko su tokiais lyderiais kaip Egipto premjeras Moustafa Madbouly (Mustafa Madbulis) ir Kambodžos ministras pirmininkas Hun Manetas.

Viršūnių susitikimo kuluaruose bus organizuojami ir kiti dvišaliai susitikimai.

Tikimasi, kad pirmadienį V. Putinas surengs derybas su Turkijos prezidentu R. T. Erdoganu ir Irano prezidentu M. Pezeshkianu, su kuriais atitinkamai turėtų kalbėtis apie karą Ukrainoje ir Teherano branduolinę programą.

V. Putinui reikia „visų kaip žaidėjui pasaulinėje arenoje ŠBO teikiamų privalumų, taip pat antros pagal dydį pasaulio ekonomikos paramos“, sakė Japonijos Sokos universiteto profesorius ir Rytų Azijos ekspertas Lim Tai Wei (Lim Tai Vėjus).

„Rusija taip pat nori užkariauti Indijos palankumą, o Indijos prekybos nesutarimai su Jungtinėmis Valstijomis suteikia tokią galimybę“, – AFP sakė jis.

Susitikimas vyksta praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV Indijai smarkiai padidino muitus jos prekėms, taip bausdamos Naująjį Delį už rusiškos naftos pirkima.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi (Narendra Modis) šeštadienio vakarą atvyko į Tiandziną po kelionės į Japoniją, pradėdamas savo pirmąjį vizitą Kinijoje nuo 2018 metų.

Dvi daugiausiai gyventojų turinčios pasaulio šalys yra įnirtingos varžovės, kovojančios dėl įtakos visoje Pietų Azijoje, o 2020 metais turėjo mirtiną pasienio konfliktą.

Atšilimas prasidėjo praėjusį spalį, kai N. Modi pirmą kartą per penkerius metus susitiko su Xi Jinpingu viršūnių susitikime Rusijoje.

N. Modi nebuvo įtrauktas į Pekino parado dalyvių sąrašą, kurį ketvirtadienį paskelbė Kinijos valstybinė žiniasklaida. Jame buvo Mianmaro chuntos vadovas Min Aung Hlaingas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas).

Indonezijos prezidentas Prabowo Subianto (Prabovas Subiantas) atšaukė savo kelionę dėl šalyje kilusių demonstracijų.