Kaip pranešama, šie reikalavimai, nors konkrečiai nėra aiškūs, iš esmės atspindi sąlygas, kurias Rusija anksčiau iškėlė Ukrainai, JAV ir NATO. Jie buvo aptarti tiek gyvai, tiek virtualiai per pastarąsias tris savaites, sakoma pranešime.
Anksčiau Maskva reikalavo, kad Ukraina atsisakytų siekio tapti NATO nare, uždraustų užsienio kariuomenės dislokavimą savo teritorijoje ir pripažintų Krymą bei keturias iš dalies okupuotas sritis – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios – Rusijos dalimi. Be to, Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pareikalavo, kad Ukraina pasitrauktų iš šių regionų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad šių teritorijų Ukraina niekada nepripažins Rusijos dalimi. Tuo pat metu Rusija toliau spaudžia NATO spręsti, jos teigimu, „tikrąsias“ karo priežastis, tarp jų – Aljanso plėtrą į rytus.
JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija yra aiškiai pareiškusi, kad artimiausiu metu Ukrainos narystė NATO nebus svarstoma. Taip pat laukiama V. Putino atsako į pasiūlymą dėl 30 dienų paliaubų, kurias Ukraina jau sutiko įgyvendinti per šios savaitės susitikimą su amerikiečiais Saudo Arabijoje.
Vis dėlto analitikai baiminasi, kad Maskva gali pasinaudoti laikinų paliaubų laikotarpiu, kad stiprintų savo karines pozicijas ir skaldytų Vakarų sąjungininkus.
Tuo pat metu viešumoje pasirodė dokumentas, parengtas su Rusijos Federaline saugumo tarnyba (FSB) siejamos Maskvos analizės centro. Jame nurodomi galimi maksimalistiniai Rusijos reikalavimai, tarp jų – buferinė zona šiaurės rytų Ukrainoje ir demilitarizuota zona pietuose. Dokumente taip pat numatytas dabartinės Ukrainos vyriausybės „visiška demontavimas“ ir teigiama, kad taika neįmanoma iki 2026 metų.
