ŽODYNAS – BE LYTĮ ATSPINDINČIŲ ŽODŽIŲ: KODĖL TO PRIREIKĖ?

Danija vis rimčiau žiūri į labai prieštaringai vertinamą požiūrį, kad kalba asmens lyties požiūriu turi būti neutrali. Tad danų kalbos valdyba perrašinėja dalį bendrinės kalbos žodžių taip, kad iš jų būtų neaišku, apie kokią mums įprastą giminę kalbame – vyrišką ar moterišką. Danų kalbininkai tam net sudarinėja specialų atskirą žodyną, kurį žada išleisti jau kitąmet. Plačiau – LNK reportaže.

Vengiama vartoti tokius žodžius, kurie gali būti interpretuojami kaip šališki, diskriminuojantys ar žeminantys, leidžiant suprasti, kad viena biologinė ar socialinė lytis yra viršesnė už kitą.

„Kalba ganėtinai stipriai pasikeitė. Paskutinis rašybos žodyno leidimas buvo 2012 m. Tačiau pamatą klojantys darbai datuojami 20108 m. Praėjo daug laiko. Nuo tada įvyko daug. Tai žodynas, kuriame turi atsispindėti bendrinė kalba, todėl šioje srityje būtiną jį atnaujinti“, – sakė Danijos kalbos tarybos vyresnioji mokslo darbuotoja Margrete Heidemann.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anglų, švedų, danų kalbai būdinga semantinė giminė. Jose asmenis nurodantys daiktavardžiai dažniausiai neturi giminės, tačiau asmenvardžiai turi giminę. Šiose kalbose bendrai linkstama kuo rečiau vartoti giminę žyminčius terminus ir vietoje jų rinktis tokius žodžius, kurie lyties neatspindi.

„Turime vyrą ir moterį, ir asmenį. Jei žodis bus ganėtinai paplitęs, mes jį trauksime. Asmeniškai manau, kad tai jau vyksta. Vietoje vyro ar moters vartosime asmenį. Tai tam tikra prasme lengviau kalbėti apie žmones ar asmenis, nenurodant, ar tai vyras, ar moteris“, – teigė M. Heidemann.

Kalba ganėtinai stipriai pasikeitė.

Kalbos valdyba išnagrinėjo visus žodyne esančius žodžius, kurie išduoda vyrišką arba moterišką giminę. Juos pakeis neutraliais.

„Daug kas bus pakeista žodžiu asmuo. Jau matome, kad atstovas spaudai ar atstovė spaudai dažniausiai keičiamas į spaudai atstovaujantį asmenį“, – teigė M. Heidemann.