Baisiausias scenarijus prasidėjo Volgograde: Sočio olimpines žaidynes saugos raketos | Diena.lt

BAISIAUSIAS SCENARIJUS PRASIDĖJO VOLGOGRADE: SOČIO OLIMPINES ŽAIDYNES SAUGOS RAKETOS

Naujųjų metų džiaugsmą Rusijoje pakeitė sielvartas ir baimė. Šventinį šurmulį sudrumstusi išpuolių serija metė pavojaus šešėlį ant Sočio olimpinių žaidynių, iki kurių liko vos šešios savaitės.

Metalo detektoriai nepadėjo

Rusijoje paplitęs posakis, kad sviedinys du kartus nepataiko į tą patį tašką. Tačiau prieš pat Naujuosius metus Volgograde įvykdyti sprogdinimai paneigė šią tiesą.

Sekmadienį, gruodžio 29-osios vidurdienį, Volgogrado geležinkelio stotyje buvo ankšta, buvo juntamas tradicinis naujametis šurmulys. Žmonės plūdo į stotį ir iš jos, keiksnojo vėluojančius traukinius. Minia stūmė einančius pro metalo detektorius, daiktai greitai judėjo patikros konvejeriu.

Budinčio policininko Dmitrijaus Makovkino dėmesį patraukė įtartinas asmuo, akivaizdžiai nervinęsis ir kurį laiką dvejojęs, o paskui staigiai puolęs prie metalo detektoriaus. Kai pareigūnas žengė pastoti jam kelio, driokstelėjo stiprus sprogimas, kuris  nusinešė 17 gyvybių ir išdaužė visus stiklus fasadinėje stoties pastato pusėje. Kaip vėliau paaiškėjo, sprogmens galingumas prilygo mažiausiai 10 kg trotilo.

Nors iš pradžių buvo paskelbta, kad susisprogdino moteris ir kad įvykio vietoje buvo rasta jos galva, vėliau tyrėjai patikslino, jog išpuolį įvykdė slaviškos išvaizdos vyras.

Bomba troleibuse

Nespėjus išsisklaidyti panikai ir diskusijoms, ar vertėjo leisti milijonus metalo detektorių rėmams visose stotyse, jeigu jos tik sudaro papildomų spūsčių ir tampa dar vienu teroristų taikiniu, praėjus mažiau nei parai, ten pat smogė antras "sviedinys". Bomba sprogo troleibuse, tarsi pagal teroristų planą važiuojančiame į ligoninę, kur gydoma daugiau nei 40 sužeistųjų per pirmą išpuolį. Sprogimas taip sumaitojo troleibusą, kad liudininkai net negalėjo suprasti, kokia tai transporto priemonė. Žuvo 14 žmonių, daugiau nei 40 atsidūrė ligoninėje.

Sprogmens galingumas prilygo 4 kg trotilo, o įtariamąjį teisėsauga irgi apibūdino kaip slaviškos išvaizdos vyrą.

Abiejų sprogimų vietose radę panašių sprogmenų sudedamųjų dalių, pareigūnai išsklaidė paskutines abejones, ar šie terorizmo aktai susiję. Išpuolių organizatoriai tikslą pasiekė: mieste pasklido baimė ir panika, žmonės ėmė bijoti naudotis viešuoju transportu.

Kodėl Volgogradas?

Prisimindami spalio 21 d. išpuolį, kai dagestanietė Naida Asijalova Volgograde susprogdino autobusą ir pražudė septynis žmones, ekspertai ir apžvalgininkai svarsto, kodėl teroristai pasirinko būtent šį miestą.

Po N.Asijalovos teroro akto buvo svarstoma, kad ji gabeno bombą iš Dagestano į Maskvą, bet iškilus keblumų detonavo ją pakeliui – Volgograde. Tačiau pastarieji sprogdinimai išsklaidė abejones – taikinys buvo būtent Volgogradas.

Jeigu Rusijos teisėsauga teisi manydama, kad visi šie sprogdinimai suplanuoti Dagestane, kur veikia stiprus teroristų pogrindis, Volgogradas galėjo patraukti teroristų dėmesį dėl savo geografinės padėties ir dydžio.

Nors Dagestaną nuo likusios Rusijos dalies skiria Stavropolio kraštas, Kalmukijos respublika ir Astrachanės sritis, jų sostinių Stavropolio, Elistos ir Astrachanės gyventojų skaičius vos siekia pusę milijono žmonių, todėl išpuoliai juose nesukeltų tokio didelio atgarsio, kaip sprogdinimai milijoniniame mieste. Taigi artimiausias toks miestas, o kartu ir stambus transporto mazgas yra Volgogradas. Pasiekti jį gana lengva reisiniu autobusu – tai ir buvo padariusi N.Asijalova. Autobusų keleiviai nėra taip kruopščiai tikrinami kaip traukinių arba lėktuvų.

Šiaurės Kaukazo ir Užkaukazės naujienų portalo vyriausiasis redaktorius Grigorijus Švedovas nurodė dar vieną priežastį – simbolinę.

"Volgogradas yra karinės šlovės miestas. Miestas, kuriame sovietų valstybingumas ir sovietų tauta pademonstravo savo laimėjimus. Šis miestas priklauso simboliniam šiuolaikinės Rusijos kultūros sąrašui. Apie buvusį Stalingradą filmuojami filmai kaip apie karo žygdarbį, kuris apsaugojo visą mūsų šalį, – teigė G.Švedovas. – Ir dabar šis miestas tampa bejėgis prieš teroristų atakas, prieš naujus iššūkius, būdingus mūsų laikams. Tai turi tam tikrą reikšmę, tačiau priežastys gali būti ir visai kitos."

Vietos grupuotė?

Po pastarųjų dviejų išpuolių Volgograde pasigirdo spėlionių, kad ir šiame mieste veikia organizuota teroristų grupuotė. Specialiųjų tarnybų pareigūnai pastebi, kad terorizmo išpuolius vykdo ne iš kur nors atsiųsti ar kovotojų stovyklose kalnuose treniravęsi ekstremistai.

"Tai yra žmonės, kurie anksčiau gyveno įprastą gyvenimą ir buvo užverbuoti dideliuose miestuose – Machačkaloje, Maskvoje, Volgograde. Jie absoliučiai niekuo neišsiskiria iš minios, jų beveik neįmanoma aptikti", – sakė Rusijos specialiųjų pajėgų veteranas Aleksejus Filatovas.

Kitas buvęs specialiųjų tarnybų darbuotojas, Maskvos miesto dūmos Saugumo komisijos pirmininko pavaduotojas Sergejus Gončarovas, teigė, kad teroristų tinklas plačiai paplito po visą Rusiją.

"Praktika rodo, kad teroristų grupuotės visoje Rusijoje turi mažus būrius po penkis šešis žmones, kurie jau veikia savarankiškai ir niekam nepaklūsta. Taip pat yra teroristų vienišių, kurie išvis nuo nieko nepriklauso", – sakė S.Gončarovas.

Dėl įvykusios tragedijos jis kaltino antiteroristinės veiklos spragas: "Puikiai suprantate, kad neįmanoma prie kiekvieno autobuso ir troleibuso pastatyti po Federalinės saugumo tarnybos arba policijos pareigūną. Tai yra antiteroristinės, agentūrinės ir operatyvinės veiklos klaidos."

S.Gončarovas ragino stiprinti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimą, spręsti nekontroliuojamos migracijos problemą ir ypatingą dėmesį atkreipti į moteris, priėmusias islamą.

Grasinimai pasitvirtino

S.Gončarovas pripažino, kad dvigubas išpuolis už 700 km nuo Sočio, kur po šešių savaičių prasidės Žiemos olimpiada, gali priversti užsieniečius susimąstyti, ar verta važiuoti į Rusiją, net jeigu jie jau yra nusipirkę bilietus į žaidynes.

Rusijos ir užsienio žiniasklaida primena čečėnų separatistų lyderio Doku Umarovo pažadą sužlugdyti Sočio olimpines žaidynes. 2013 m. liepą internete pasklido vaizdo įrašas, kuriame jis atšaukė draudimą rengti išpuolius už Šiaurės Kaukazo ribų, paskelbtą 2011 m. pabaigoje, kai Rusiją krėtė masiniai opozicijos protestai.

Pastarieji įvykiai Volgograde parodė, kad tai nebuvo tušti žodžiai.


Naujausi teroro aktai Rusijoje

• 2013 m. gruodžio 29 d. teroristė mirtininkė susisprogdino Volgogrado stotyje. Skirtingais duomenimis, žuvo nuo 13 iki 15 žmonių.

• 2013 m. gruodžio 27 d. pietiniame Piatigorsko mieste sprogo automobilyje paslėpta bomba. Žuvo trys žmonės.

• 2013 m. spalio 21 d. teroristė mirtininkė susisprogdino autobuse Volgograde. Žuvo šeši žmonės.


Žaidynes saugos net raketos

Po sprogdinimų Volgograde JAV ir Didžioji Britanija pasiūlė Maskvai savo pagalbą užtikrinant Sočio olimpinių žaidynių saugumą.

"JAV vyriausybė pasiūlė visokeriopą palaikymą Rusijos vyriausybei, prieš Sočio olimpines žaidynes besiruošiančiai užtikrinti saugumą. Mes sveikintume galimybę glaudžiau bendradarbiauti dėl atletų, žiūrovų ir kitų dalyvių saugumo", – sakoma Nacionalinio saugumo tarybos atstovės Caitlin Hayden pranešime.

"Aš parašiau prezidentui Vladimirui Putinui, kad Jungtinė Karalystė suteiks Rusijai bet kokią pagalbą, kokią tik galės", – sakė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas.

Tačiau Rusija olimpinių žaidynių saugumą ketina užtikrinti savo jėgomis ir žada imtis precedento neturinčių saugumo priemonių.

Olimpiados saugumu rūpinsis 30 tūkst. teisėsaugos pareigūnų bei kariškių, į pagalbą jie pasitelks 5,5 tūkst. vaizdo kamerų, nepilotuojamus lėktuvus, metalo detektorius, sprogmenis užuodžiančius šunis. Be to, prie pietinės Rusijos sienos jau dislokuotos šešios priešraketinės gynybos sistemos. Rusijos paštas siuntinius į Sočį priima tik atidarytus ir tikrina, ar juose nėra draudžiamų daiktų.

Žaidynių žiūrovai, įsigiję bilietus internetu, kartu privalo gauti ir vadinamąjį sirgaliaus pasą, kuris išduodamas tik pateikus asmens tapatybės dokumentą bei kontaktinius duomenis.

Saugumo zona drieksis 100 km palei Juodosios jūros pakrantę ir 40 km į žemyno gilumą. Joje bus patruliuojama ne tik žemėje, bet ir iš oro bei jūros taip pat miško masyvuose.


Teroristams – dar vienas V.Putino įspėjimas

Išpuoliai Volgograde privertė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną perrašyti naujametę kalbą. Pirmąjį jos variantą, kur nėra nė žodžio apie teroro aktus, išgirdo pirmieji naujuosius metus sutikę Čiukotkos, Kamčiatkos, Magadano srities ir dalies Jakutijos gyventojai. Kitose laiko juostose jau buvo transliuojama pakeista kalba.

"Besibaigiančiais metais mums teko susidurti su problemomis ir priimti rimtų išbandymų iššūkį, taip pat ir tokių kaip nežmoniški teroro aktai Volgograde ir pagal savo mastą precedento neturinčios stichinės nelaimės Tolimuosiuose Rytuose", – sakė V.Putinas, kreipdamasis į tautiečius iš Chabarovsko, kur sutiko naujuosius metus.

"Brangūs draugai, mes lenkiame galvas prieš žiaurių teroro aktų aukas. Esu įsitikinęs, kad nuožmiai ir nuosekliai tęsime kovą su teroristais iki visiško jų išnaikinimo", – žadėjo šalies vadovas.

Tačiau užsienio apžvalgininkai, o kartu ir kai kurie Rusijos laikraščiai šiuos žodžius vadino tuščiais ir priminė, kaip dar 1999 m. V.Putinas žadėjo naikinti teroristus net išvietėse, o 2006 m. prisiekinėjo susidoroti su jais "kaip su žiurkėmis".

Sutikęs naujuosius metus, ankstyvą trečiadienio rytą V.Putinas nuvyko į Volgogradą. Ten surengė pasitarimą kovos su terorizmu klausimais.

"Čia, Volgograde, įvykdytų nusikaltimų niekingumui papildomų komentarų nereikia. Kad ir kokiais motyvais nusikaltėliai aiškintų savo veiksmus, nėra jokio pateisinimo nusikaltimams prieš civilius žmones, ypač – moteris ir vaikus", – pradėdamas pasitarimą sakė V.Putinas.

Po pasitarimo srities administracijoje prezidentas nuvyko į ligoninę, kur gydomi per teroro aktus mieste sužeisti žmonės.

Pakeliui Rusijos lyderis sustojo padėti raudonų rožių puokštės troleibuso susprogdinimo vietoje. Šios tragedijos vietoje žmonių padėta daugybė gėlių, dega žvakutės, guli vaikiški žaislai. Ligoninėje V.Putinas klausinėjo specialistų apie pacientų būklę ir pabendravo su nukentėjusiaisiais.

BNS, newsru.com inf.


Didžiausi teroro aktai Rusijoje

Daugiabučių sprogdinimai Maskvoje. 1999 m. rugsėjį Rusijos sostinėje Maskvoje, taip pat Buikansko ir Volgodonsko miestuose sprogimai sugriovė daugiabučius gyvenamuosius namus. Kremlius dėl sprogdinimų apkaltino čečėnus, o šie aiškino, kad sprogdinimus surengė Rusijos slaptosios tarnybos. Per išpuolius žuvo 293 žmonės, sužeistas 651.

Maskvos teatro įkaitų krizė. 2002 m. grupė Šiaurės Kaukazo kovotojų Maskvos Dubrovkos teatre paėmė įkaitais spektaklio "Nord-Ost" žiūrovus. Iš viso įkaitais buvo paimta 850 žmonių. Šturmavus pastatą žuvo 129 įkaitai ir 41 kovotojas. Ekstremistai įkaitus laikė tris dienas. Dauguma įkaitų žuvo nuo dujų, kurias kariai naudojo prieš čečėnų kovotojus.

Lėktuvų sprogdinimai. 2004 m. rugpjūtį beveik tuo pačiu metu sprogo du Rusijos keleiviniai lėktuvai. Žuvo 90 žmonių. Lėktuvas Tu-134, kuris skrido į Volgogradą, nukrito šiek tiek į pietus nuo Maskvos, o po kelių minučių netoli Rostovo prie Dono sprogo ir į Sočį skrendantis lėktuvas Tu-154.

Beslano mokyklos įkaitų krizė. 2004 m. Šiaurės Osetijos Beslano mieste grupė Šiaurės Kaukazo kovotojų paėmė įkaitais į Rugsėjo 1-osios šventę susirinkusius mokyklinukus ir jų tėvus. Tarp įkaitų buvo 777 vaikai ir apie 300 suaugusiųjų. Per mokyklos šturmą žuvo daugiau kaip 380 žmonių. Kovotojai reikalavo, kad Rusijos pajėgos pasitrauktų iš Čečėnijos.

Traukinio sprogdinimas. 2009 m. lapkričio 29 d. Tverės srityje susprogdintas Maskvos–Sankt Peterburgo geležinkelis, kuriuo iš sostinės į antrąjį pagal dydį Rusijos miestą vyko greitasis keleivinis traukinys "Nevsky Express". Traukiniui nuslydus nuo bėgių žuvo 39 žmonės, 95 patyrė sužalojimų. Iš viso traukiniu keliavo apie 700 žmonių.

Maskvos metropoliteno sprogdinimai. 2010 m. kovą dvejose Maskvos metro stotyse susisprogdino dvi čečėnės. Žuvo 40 žmonių, dar šimtai buvo sužeista. Saugumo pareigūnai paskelbė, kad teroro aktą organizavo Šiaurės Kaukazo kovotojai. Už išpuolio organizavimą atsakomybę prisiėmė Čečėnijos teroristų lyderis Doku Umarovas.

Sprogimai Maskvos Domodedovo oro uoste: 2011 m. sausio mėnesį didžiausiame Rusijos Domodedovo oro uoste nugriaudėjo sprogimas. Žuvo 37 žmonės, 180 buvo sužeista. Tyrėjai nustatė, kad bombą detonavo mirtininkas iš Šiaurės Kaukazo. Už išpuolį atsakomybę prisiėmė tas pats D.Umarovas, paskelbtas ieškomiausiu Rusijoje teroristu.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS