Krizė Ukrainoje prasidėjo po to, kai 2013 m. lapkričio 21 d. Ukrainos vyriausybė nurodė nutraukti pasirengimą istorinės prekybos ir politikos sutarties pasirašymui su ES ir taip išprovokavo visuomenės nepasitenkinimą bei gatvės protestus. Jau patį pirmą ir kitus savaitgalius į Kijevo gatves protestuoti išėjo nuo 50 iki 100 tūkst. žmonių, prasidėjo pirmieji susirėmimai su milicija.

• Lapkričio 29 d. Ukrainos prezidentas V.Janukovičius Vilniuje nepasirašė Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga. Tai sukėlė didžiulį nepasitenkinimą protestuotojų tarpe. Opozicijos lyderiai sukvietė žmonės protestuoti. Centrinėje Kijevo Nepriklausomybės aikštėje ir jos prieigose ėmė kilti barikados.
• Lapkričio 30 d. Specialiosios paskirties milicijos padalinio „Berkut“ pareigūnai pabandė jėga išvaikyti demonstraciją Kijeve, jie suėmė 30 aktyvistų ir sužeidė dar 40. Lazdomis sumuštų, kruvinų protestuotojų nuotraukos pasklido internete ir sukėlė dar didesnį pasipiktinimą. Maždaug 300 tūkst. žmonių susirinko į gruodžio 1-osios demonstraciją – didžiausią po Oranžinės revoliucijos 2004 m.
• Gruodžio 17 d. Rusijos ir Ukrainos prezidentai V.Janukovyčius ir Vladimiras Putinas susitiko Maskvoje. Po derybų buvo paskelbta, kad Maskva suteiks Kijevui 15 mlrd. dolerių finansinę paramą nupirkdama Ukrainos valstybės obligacijų, taip pat smarkiai sumažins dujų kainą. Kremlius neigė įtarimus, kad Kijevui buvo iškelta sąlyga jungtis prie Muitų sąjungos, kuriai priklauso Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas.
• 2014 m. sausio 16 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė įstatymus, leidžiančius iki penkerių metų įkalinti asmenis, kurie blokuoja visuomeninius pastatus, ir areštuoti protestuotojus, kurie pasirodo su kaukėmis ar šalmais. Įstatymai, kuriais taip pat buvo uždraustas "šmeižto" skleidimas internete ir už tai numatyta bausmė iki vienų metų pataisos darbų, pakurstė naują protestų bangą ir smurtinius susirėmimus.
• Sausio 19 d. po eilinio Liaudies susirinkimo Kijeve užvirė nuožmūs susirėmimai tarp protestuotojų ir milicijos. Pirmieji ėmė veržtis pro užtvaras prie parlamento pastato, deginti "Berkut" būrių autobusus ir svaidyti į pareigūnus Molotovo kokteilius. O milicininkai atsakė ašarinėmis dujomis, guminėmis kulkomis, vandens patrankomis, šviesos ir garso granatomis. Nukentėjo dešimtys žmonių tiek vienoje, tiek kitoje pusėje.
• Sausio 22 d. pasirodė pranešimų apie pirmąsias Euromaidano aukas. 22-ejų jaunuolis mirtinai susižalojo per susirėmimus su milicija nukritęs nuo 13 m aukščio kolonados, o dar du protestuotojai buvo rasti negyvi su šautinėmis žaizdomis. Teisėsauga vėliau pranešė, kad nei specialiosios paskirties milicijos būriai „Berkut“, nei vidaus kariuomenė nesinaudoja tokiais ginklais, kokiais buvo nušauti protestuotojai.
• Sausio 25 d. prezidentas V.Janukovyčius per derybas su opozicija pasiūlė partijos "Tėvynė" lyderiui Arsenijui Jaceniukui užimti premjero postą, o buvusiam pasaulio bokso čempionui ir partijos UDAR pirmininkui Vitalijui Klyčko tapti humanitarinių reikalų vicepremjeru. Tačiau opozicijos lyderiai atmetė prezidento pasiūlymus ir paskelbė, kad jų reikalavimas lieka toks pat – išankstiniai prezidento rinkimai jau šiemet.
• Sausio 28 d. ministras pirmininkas Mykola Azarovas įteikė prezidentui atsistatydinimo prašymą, siekdamas „sukurti papildomą galimybę politiniam kompromisui“. Tą pačią dieną į neeilinę sesiją susirinkusi Aukščiausioji Rada atšaukė protestų varžymo įstatymus, kurie buvo priimti sausio 16-ąją. Tokį sprendimą, kurį palaikė 361 įstatymų leidėjas, o tik du balsavo prieš, opozicijos deputatai pasitiko plojimais.
• Sausio 29 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada per vėlyvą dramatišką sesiją priėmė įstatymą dėl amnestijos suteikimo protestuotojams, kurie buvo suimti per šalį krečiančią politinę krizę. Tačiau opozicija atsisakė dalyvauti balsavime, nes nesutiko su įstatymo sąlyga, kad jis įsigalios tik tuo atveju, jei protestuotojai pasitrauks iš užimtų administracinių pastatų. Protestuotojai paskelbė, kad to daryti nesiruošia.
• Sausio 30 d. prezidentas V.Janukovyčius pasiėmė nedarbingumo pažymėjimą dėl peršalimo. Kijeve termometro stulpeliui nukritus žemiau –20 laipsnių Celsijaus, sergamumas sostinėje padidėjo, tad dėl ligos V.Janukovyčius įgijo progą atitrūkti nuo įtemptų derybų. Tūkstančiai protestuotojų tebelaiko užėmę Kijevo centrinę Nepriklausomybės aikštę, kai kurias svarbias sostinės gatves.
• Vasario 1 d. Miuncheno saugumo konferencijos metu Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas nedviprasmiškai apkaltino Vakarus kurstant neramumus Ukrainoje. Vakarai atrėžė, jog remia Ukrainos opoziciją, taip pat užsiminė apie finansinės pagalbos paketą Kijevui. Kartu Vakarai pasmerkė vyriausybės susidorojimą su protestuotojais.
• Vasario 2-14 d. Ukrainos opozicija siūlė įvairias reformas, kurios svarstytos Aukščiausioje Radoje. Pagrindinis opozicijos tikslas – sumažinti šalies vadovo galias, grįžtant prie 2004 m. konstitucijos. Vyriausybė ir Vakarai ragino opoziciją derėtis ir nekurstyti riaušininkų. Tūkstančiai protestuotojų liko demonstracijose sostinės Kijevo centrinėje dalyje. Tačiau rimtų susirėmimų nebuvo.
• Vasario 19 d. Apie aktyvesnį vaidmenį sprendžiant krizę Kijeve prakalbo didžiausia Europos Sąjungos valstybė Vokietija. Pasak Berlyno, krizei išspręsti yra būtinas Rusijos, ES ir Ukrainos vyriausybės bei opozicijos dialogas. Tuo metu Baltijos šalys ir Švedija, taip pat Jungtinės Valstijos pareiškė, kad Kijevui gali būti taikomos sankcijos.
• Vasario 18 d. Dieną protestuotojai susirėmė su riaušių policija prie Aukščiausiosios Rados pastato. Nukentėjo keli protestuotojai ir milicijos pareigūnai. Iki vakaro aukų skaičius išaugo iki 14. Milicijos atstovė nurodė, kad iš viso žuvo septyni civiliai asmenys ir šeši milicininkai, kai kurie iš jų nuo šautinių žaizdų. Nukentėjo dar apie 200 žmonių.
• Vasario 19 d. Naktį specialiosios paskirties Ukrainos milicijos pajėgos ėmė ardyti barikadas Kijeve. Per įnirtingus antivyriausybinių protestuotojų ir milicijos susirėmimus, pasak Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos, žuvo mažiausiai 25 žmonės. Dar 241 žmogus buvo paguldytas į ligonines; tarp jų yra 79 milicininkai ir penki žurnalistai.
• Vasario 19 d. Kijevo gatvėse vykstant susirėmimams tarp opozicijos protestuotojų ir saugumo pajėgų žuvo dienraščio „Vesti“ žurnalistas Viačeslavas Veremėjus. Grupės „Medicinos sargyba“ paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ nurodoma, kad reporteris mirė greitosios pagalbos ligoninėje po to, kai buvo pašautas į pilvą.

Karo tarnybos vengiančio „suvereno“ byla

Vilniuje – piketas dėl nukabintos atminimo lentos K. Škirpai

Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas (2024 m.)

Lietuvoje lankosi Ispanijos karalius

Joninių šventė Šventojoje

DAUGIAU