Žuvusiųjų daugėja
Septyni Ukrainos kariai ir trys milicininkai žuvo šalies rytuose per pastarąją parą, pirmadienį pranešė saugumo pareigūnai Kijeve.
Milicininkai žuvo užklupti bombardavimo, kai patruliavo netoli Makarovės miesto Luhansko srityje, o per tą ataką dar penki pareigūnai buvo sužeisti.
Pareigūnai nurodė, kad šeši kariai žuvo per atskirus incidentus, kurių metu taip pat buvo sužeisti devyni kiti kariai.
Vienas iš sužeistų karių vėliau mirė ligoninėje, vėliau pranešė kariškiai.
Tuo tarpu pareigūnai prorusiškų sukilėlių tvirtovėje Donecke nurodė, kad savaitgalį žuvo vienas civilis, o aštuoni buvo sužeisti. Vienas tame mieste esantis naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė vėl girdėjęs bombarduojant pirmadienį paryčiais.
Separatistų vadovybė tame sunkiosios pramonės centre sakė, kad per Ukrainos armijos sekmadienį vykdytą bombardavimą buvo sugriauti trys namai netoli nuniokoto tarptautinio oro uosto, kurį vyriausybės pajėgos stengiasi žūtbūt išlaikyti.
Pranešimai apie naujausias aukas buvo paskelbti tuo metu, kai Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį rinkosi Briuselyje, ketindami aptarti neramumus Ukrainoje.
Rytų Ukrainoje formaliai tebegalioja paliaubos, bet diplomatiniai šaltiniai sakė, kad ministrų susitikime bus ieškoma galimybių įtikinti visas konflikto šalis laikytis taikos plano, kuris rugsėjį buvo pasirašytas Minske, sąlygų.
Jau septynis mėnesius rytų Ukrainoje vykstančios kautynės nusinešė per 4,1 tūkst. žmonių gyvybių, o dar beveik 10 tūkst. žmonių buvo sužeisti, rodo Jungtinių Tautų statistika.
Pasiruošusi karui
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad toliau vykstant kautynėms aplink sukilėlių tvirtovę Donecką jo šalis „pasiruošusi visuotiniam karui“ .
Po savaitės, per kurią Kijevas skelbė pastebėjęs kelias karinės technikos kolonas, įvažiavusias į šalies promaskvietiškų separatistų kontroliuojamą rytinį regioną per sieną su Rusija, P.Porošenka sakė Vokietijos dienraščiui „Bild“: „Aš nebijau karo su Rusijos pajėgomis.“
„Esame pasiruošę visuotinio karo scenarijui... Mes nenorime karo – norime taikos ir kovojame už europines vertybes. Bet Rusija negerbia jokių susitarimų“, – prezidentas sakė duodamas interviu, kuris buvo paskelbtas pirmadienį.
Pasak P.Porošenkos, dabar Kijevas geriau pasiruošęs atremti numanomą naują sukilėlių puolimą.
„Mūsų armijos būklė dabar geresnė negu prieš penkis mėnesius – be to, mus palaiko visas pasaulis, – Ukrainos lyderis sakė laikraščiui. – Labiau negu bet ko kito norime taikos, bet šiuo metu privalome ruoštis blogiausiam scenarijui.“
Jau septynis mėnesius vykstančios kautynės rytų Ukrainoje nusinešė per 4,1 tūkst. žmonių gyvybių, rodo Jungtinių Tautų (JT) statistika.
Vėliausi susirėmimai vyko formaliai galiojant paliauboms, kurios sustabdė daugumą kautynių palei fronto liniją, tačiau strategiškai svarbios vietos toliau buvo reguliariai bombarduojamos.
Jungtinės Tautos pažymėjo, kad akivaizdus sukilėlių karinių pajėgų stiprinimas didina susirūpinimą dėl tikėtino „didelio masto karo atsinaujinimo“.
Sekmadienį per vizitą Bratislavoje P.Porošenka sakė žurnalistams. kad konfliktas „baigtųsi per dvi savaites“, jeigu būtų laikomasi taikos plano, kuris rugsėjį buvo pasirašytas Minske.
„Visada gaus ginklų“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, praeitą savaitę davęs interviu Vokietijos žiniasklaidai, toliau laikėsi savo pozicijos dėl krizės Ukrainoje, vengdamas atsakyti, iš kur Maskvos palaikomi separatistai gauna sunkiosios ginkluotės – tik pareiškęs, kad už teisingą reikalo kovojantys žmonės „visuomet gaus ginklų“.
„Iš kur jie gavo šarvuotųjų mašinų ir artilerijos sistemų? Mūsų laikais žmonės, įsitraukę į kovą ir laikantys ją teisinga, visuomet gaus ginklų“, – V.Putinas sakė duodamas interviu, kurį Vokietijos televizija ARD parodė sekmadienį.
„Tačiau noriu pabrėžti, kad tai ne esmė, – pridūrė prezidentas. – Esmė – kad negalime turėti vienpusiško požiūrio į problemą.“
Kijevas ir Vakarų šalys kaltina Rusiją, kad ji siunčia savo reguliariąsias pajėgas į Ukrainą, siekdama padėti promaskvietiškiems separatistams, įsitraukusiems į kautynes, kurios per pastaruosius septynis mėnesius pareikalavo daugiau negu 4,1 tūkst. žmonių gyvybių.
V.Putinas tokius pareiškimus ne kartą neigė.
