Tačiau priduriama, kad jas šią savaitę Kijeve dar bandys gaivinti Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai.

„Liūdna, bet per praėjusią parą dėl kovos veiksmų žuvo trys ukrainiečių kariai, o dar 15 mūsų kovotojų buvo sužeisti. Vienas karys vis dar dingęs“, – reporteriams sakė kariškių atstovas Oleksandras Motuzianykas.

Nuo rugsėjo 1-osios, kai įsigaliojo naujausias ugnies nutraukimas, per kovos veiksmus žuvusių vyriausybės karių dabar yra keturi.

Sukilėliai taip pat pranešė apie virtinę aukų niekaip nesiliaujant jau dvejus metus ir penkis mėnesius Europos Sąjungos pašonėje vykstančiam ir beveik 9,6 tūkst. gyvybių pareikalavusiam karui.

Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai 2015 metų vasarį padėjo susiderėti dėl plataus taikos susitarimo, pagal kurį turėjo būti užbaigtos kovos ir iki praėjusių metų pabaigos nuspręsta dėl separatistų kontroliuojamų regionų statuso.

Tačiau šis susitarimas ir vėlesni laikini ugnies nutraukimai nelabai padėjo sustabdyti karo, dėl kurio savo namus turėjo palikti maždaug 2 mln. gyventojų ir per kurį buvo sunaikinta daug šios buvusios sovietinės respublikos pramonės infrastruktūros.

Pažangos nebuvimas privertė šalis vadinamąjį Minsko susitarimą pratęsti iki 2017 metų pradžios.

Kaip sakė O. Motuzianykas, vienas karys žuvo Donecko srityje, du – Luhansko. Žūties atvejai Luhansko srityje, pasak jo, yra „itin reti“, nes šioje separatistų teritorijoje buvo palyginti ramiau nei didesnėje kaimyninėje Donecko srityje.

„Slapta ardomoji grupė persikėlė per upę ir užpuolė mūsų karius. Mūšis truko 15 minučių“, – sakė kariškių atstovas.

Amžinas konfliktas

Minimi kariai žuvo prieš pat dviejų ES užsienio reikalų ministrų vizitą: Vokietijos – Franko-Walterio Steinmeierio (Franko-Valterio Šteinmejerio), ir Prancūzijos – Jeano-Marco Ayrault (Žano Marko Airo). Jie ketina tartis su ukrainiečių pareigūnais, kaip užbaigti vieną kruviniausių krizių Europoje po 10-ojo dešimtmečio Balkanų karų.

Tačiau kai kurie analitikai Kijeve didelės pažangos nesitiki.

Ukraina sako, kad su separatistais negalima surengti jokių prasmingų taikos derybų, kol nebus atgauta rytinės sienos su Rusija kontrolė. Teigiama, kad per sieną Maskva tiekia separatistams ginklus ir karius.

Maskva šiuos kaltinimus neigia ir karo zonoje pastebėtus ar sučiuptus rusus vadina arba patriotiškai nusiteikusiais savanoriais, arba ne tarnyboje esančiais kariais. Tokiais Kremliaus pareiškimais netiki nei Kijevas, nei Vakarai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį padidino įtampą apkaltindamas Kijevą, kad šis tyčia užtęsia konfliktą.

„Mūsų nuomone, Kijevo linija yra nustatyti visišką ugnies nutraukimą, kurio būtų laikomasi mažiausiai mėnesį, ir tik tada pradėti aptarinėti politinius Minsko susitarimų aspektus. Šia linija siekiama amžiams užtęsti procesą“, – sakė S. Lavrovas, kurio žodžius citavo Rusijos naujienų agentūra TASS.

Ukrainos parlamentas iki šiol nėra patvirtinęs įstatymo, kuriuo separatistams būtų leista surengti rinkimus savo regionuose ir turėti dalinę autonomiją išliekant Ukrainos dalimi.

Kijevas taip pat nori tarptautinių policijos pajėgų, kurios stebėtų karo zoną, kad būtų išvengta ugnies nutraukimo pažeidimų.

Separatistų lyderiai šiai minčiai nepritarė. Dėl tokių pajėgų taip pat neįsipareigojo nei F.-W. Steinmeieris, nei J.-M. Ayrault.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas yra sakęs, kad Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) šiuo metu vykdoma misijos nariai kai kuriuose regionuose savigynos tikslais galėtų būti apginkluoti pistoletais.