Šiaurės Dakotos valstijoje riaušių policijos pareigūnai ketvirtadienį šaudė smulkių šratų pripildytais maišeliais ir leido pipirines dujas, vaikydami dėl naftotiekio „Dakota Access“ protestuojančius žmones iš privačios žemės.

Šie susirėmimai dar labiau paaštrino jau ilgą laiką besitęsiantį ginčą dėl indėnų teisių bei planuojamo projekto įtakos aplinkai.

Operacija truko apie šešias valandas, o joje dalyvavo keli šimtai ginkluotų valstijos ir vietos policijos pareigūnų bei Nacionalinės gvardijos kariai – vieni pėsti, o kiti buvę sunkvežimiuose, kariniuose šarvuotuose automobiliuose bei autobusuose. Jie lėtai judėjo per padegtas barikadas ir apsupo protestuotojų stovyklą.

Buvo suimta mažiausiai 117 žmonių. Nepranešama apie jų patirtus rimtus sužeidimus, bet vienam vyrui buvo sužeista koja ir suteikta medikų pagalba.

Tarp suimtųjų buvo viena moteris, kuri išsitraukė .38 kalibro pistoletą, triskart šovė į pareigūnus ir vos nepataikė į vieną šerifo įgaliotinį, pranešė valstijos pagalbos tarnybų atstovė Cecily Fong (Sesili Fong). Anot jos, pareigūnai neatsišaudė.

Šerifas Kyle'as Kirchmeieris (Kailas Kerkmejeris) nurodė, kad iki nakties stovykla buvo ištuštinta, nors tęsės policijos ir protestuotojų priešprieša už jos ribų. Pareigūnai anksčiau minėjo planuojantys perduoti vietovę privačiai apsaugai, bet K.Kirchmeieris nurodė, kad kol kas policija liks budėti.

„Dar nepaliekame teritorijos, – sakė jis. – Pasistengsime būti šioje vietovėje, kad kelias liktų atidarytas, taip pat neleisime asmenims rinktis privačioje žemėje.“

Naftotiekio oponentai savaitgalį įrengė stovyklą ant privačios žemės, priklausančios Teksase įsikūrusiai kompanijai „Energy Transfer Partners“, baigiančiai tiesti daugiau kaip 1 900 km ilgio naftotiekį, kuriuo nafta bus pumpuojama iš Šiaurės Dakotos į Ilinojaus valstiją. Vamzdyno maršrutas kerta Stačiosios Uolos indėnų rezervaciją, o joje gyvenanti gentis sako, kad avarijos atveju gali būti užterštos jos vandens atsargos, taip pat nerimauja dėl šio projekto poveikio kultūros objektams.

Šiaurės Dakotos valdžia savo ruožtu pareiškė, kad toje teritorijoje nebuvo rasta jokių kultūros objektų.

Gentis teismui apskundė JAV Karo inžinierių korpuso sprendimą suteikti leidimus tiesti vamzdžius per daugiau kaip 200 vandens telkinių. Rugsėjį federalinis teisėjas atmetė jų prašymą sustabdyti tiesimo darbus, tačiau trys federalinės agentūros taip pat pasisakė už statybų sustabdymą korpusui priklausančioje žemėje aplink Ovahio ežerą, į kurį įteka Misūrio upė, o korpusas savo ruožtu peržiūrėjo savo sprendimą.

Statybas buvo leista tęsti privačioje žemėje, priklausančioje supirkėjams, ir buvo nustatytas tikslas pabaigti jas iki metų pabaigos.

Ketvirtadienio protestuotojų išvaikymo operacija prasidėjo kitą dieną po to, kai šie nesutiko išeiti savanoriškai. Teisėsaugos pareigūnai kelis kartus paprašė protestuotojų atsitraukti, o vienu metu panaudojo aukšto tono švilpuką, kurio garsas, anot pareigūnų, turėjo „sutramdyti ir išvaikyti“ protestuotojus.

Ketvirtadienį išvaikyta stovykla yra šiek tiek šiauriau nuo pastovesnės ir didesnės stovyklos federalinėje žemėje, tapusios pagrindine protestuotojų rinkimosi vieta. Tarp šimtų protestuotojų esama indėnų iš visos Šiaurės Amerikos, gamtosaugininkų ir keletas garsenybių.

Daugelis protestuotojų atvirai priešinosi pareigūnams, o kiti meldėsi. Mortono apygardos šerifo atstovė Donnell Hushka (Donel Huška) sakė, jog buvo sulaikyta tiek daug žmonių, kad apygardai prireikė papildomų areštinių jiems visiems sutalpinti. Jos teigimu, apkaltintieji nusikaltimais liks sulaikyti iki teismas pradės nagrinėti jų bylas.

Protestuotojų atstovas Cody Hallas (Kodis Holas) pažadėjo, kad nauja stovykla bus pastatyta kur nors kitur naftotiekio maršrute, bet šįkart –federalinėje žemėje.

„Teks labai pasistengti, kad jie (protestuotojai) iš ten pasitrauktų“, – sakė jis.

Pareigūnai nurodė, kad protestuotojai padegė keturis didelius statybų įrenginius. Be to, sudeginti mažiausiai du automobiliai.

50 metų Aaronas Johnsonas (Aronas Džonsonas), Pietų Dakotos Šajenų upės indėnų rezervacijos narys, sakė, jog jis ir kiti protestuotojai nepatenkinti dėl šių smurto protrūkių.

„Atvykau čia būti taikiai ir melstis, – sakė jis. – Kai kas nors kažką padega, tai nėra taika ir malda.“