Vakarų Europos miestuose Palestinos palaikymo mitinguose siautėję islamistai kviečiantys džihadui, Izraelio valstybės sunaikinimui ir žydų genocidui. Dalis šių mitinguotojų eina su palestiniečių vėliavomis, bet eitynėse plevėsuoja ir pačių įvairiausių teroristinių organizacijų – nuo „Hamas“, „Hezbollah“ iki Islamo valstybės – vėliavos bei ženklai. Islamistai jau užpuolė žydų kilmės europiečių viešbučius, kavines, kitus verslus bei religinius objektus. Apie tai, ar gali būti, kad Europa įsileido Trojos arklį ir ką dabar teks daryti Europai, norint nepaskęsti chaose, LNK žurnalistas kalbėjosi su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nare Dovile Šakaliene.

– Na, man atrodo, kad čia ne tik su radikaliais islamistais susijusi problema, bet, iš tiesų, kad migracijos policija Europos Sąjungoje turi labai rimtų trūkumų. Ir dėl to tas naujasis susitarimas dėl migracijos buvo toks reikalingas ir taip sunkiai ėjosi. Tiesiog naujos realybės pripažinimas, kad geopolitinė situacija yra labai sudėtinga ir kad mes turime suvaldyti migracijos srautus, kad mes turim screening’ą daryti griežtesnį, turim nacionalinį saugumą statyti į pirmą vietą, ir kad kaistant situacijai ir daugėjant karo židinių Europos, Azijos ir Vidurio rytų trikampyje, mes turėsim dar labiau griežtinti migracijos politiką. Nes, viena vertus, mūsų saugumo tarnybos irgi negali pavežti tam tikro krūvio. Kita vertus, tikrai atsiranda vis naujų vis sunkiau aptinkamų metodų, kaip galima tokias pakankamai radikalias ir į smurtą linkusias grupes infiltruoti į mūsų valstybes. Tai čia yra tikrai sudėtinga situacija.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dar kartu su migrantų srautais didelė problema yra ir augantis migrantų nusikalstamumas. O, tarkime, kokioje Vokietijoje, kartais susidaro įspūdis, kad nusikaltėlių migrantų kilmės šalys tarsi ir specialiai nutylimos, kad nekeltų bereikalingo visuomenės nepasitenkinimo. Ar jūs tą jaučiate ir jeigu iš tikrųjų taip yra, kodėl taip yra?

– Čia gal tokie skirtingi du dalykai. Tai vienas dalykas, viena iš problemų, susijusių su migracijos sėkme arba, kitaip tariat, integracijos iššūkiais, yra ta, kad mes turėjome ir vis dar turime daug stereotipų apie žmones iš skirtingų valstybių, kitokių kultūrų. Tai kai žmonės nesijaučia priimami, kai nėra efektyvių integracijos procedūrų, natūralu, kad izoliacijos, radikalizacijos, agresijos, smurto rizika yra daug didesnė. Iš kitos pusės, dideli kiekiai žmonių, kurie yra labai skirtingi ir nėra pakankamų resursų ir motyvacijos juos integruoti, sukuria neišvengiamą saugumo problemą. Tai, aišku, viena vertus, neminėjimas tautybės asmens, kuris įvykdė nusikaltimą, visuomet buvo laikomas gera praktika, kad neformuoti diskriminacinio ar netgi raginančio smurtauti požiūrio į konkrečias žmonių grupes – ne dėl jų elgesio, o dėl jų etninės kilmės. Tačiau žiūrint į statistiką, na, taip, kaip ir sakiau, dėl minėtų priežasčių, dėl didelių nesėkmių migrantų integracijos procese, mes turim kai kur didesnį procentą būtent migrantų, atliekančių tam tikrus nusikaltimus. Nes tai yra žmonės, kurie taip pat dažniau yra ir tokiose socialiai rizikingose situacijose – tai yra nuo išsilavinimo iki skurdo, turtinės padėties ir t. t. Tai čia nėra toks lengvas dalykas. Labai būtų smagu gal viską juodai-baltai nuspalvinti, bet čia yra neišspręstų, naiviai vertinamų problemų samplaika ir negali taip lengvai pasakyti, išmeskime migrantus arba tiesiog kiekvieną migrantą apkabinkime. Nei taip, ne taip nebus galutinio gero rezultato.

Tiesiog mes turim priimti tą realybę, kuri yra dabar tokią, kokia yra.

– Bet dėl tos migracijos kai kam tenka keisti ir įpročius. Štai, Skandinavijoje gyventojai keičia įpročius – pradėjo rakinti duris kuo anksčiau, ko dažniausiai net nedarydavo. O šalyje patogiai įsitaisė emigrantai ir viešose vietose elgiasi taip, kaip jiems patinka – užgaulioja aplinkinius, nereti griebiasi smurto. Negi skandinavai neranda politinės valios, jėgos tokiems atvejams užkardyti? Na, kas tai bebūtų – nusikaltusius asmenis sodinti į belangę arba už menkesnius nusikaltimus tiesiog deportuoti iš šalies.

– Tai, žinot, viena turbūt ir yra iš priežasčių, kodėl patys švedai labai norėjo naujo migracijos susitarimo. Švedų migracijos ministras kaip tik ir pasakė, kad mes privalome šį susitarimą turėti tol, kol vyks sekantys rinkimai, nes turime užtikrinti tvarką prie išorinių sienų ir sumažinti srautus. Taip švedai sako. Tai šitoj situacijoj mes irgi matom, kad akivaizdu tampa jiems, jog toks kiekis migrantų, koks buvo priimtas į Švediją, yra tikrai labai didelis. Teko kalbėti ne su vienu Švedijos parlamentaru, kurie sako, kad tikrai yra tam tikrų Stokholmo vietų, kur švedų kalba visai nekalbama. Ir tai yra didelis iššūkis. Nes ką reiškia integracija? Tai reiškia, kad žmonės įsilieja, gali toje šalyje, į kurią atsikraustė, gerai jaustis, susikalbėti tos šalies kalba. Bet matom, kad taip nėra. Tai čia iš tiesų yra didelė problema. Ir dėl to naujame migracijos susitarime yra daug griežtesnių taisyklių, tiek dėl sienų kontrolės, tiek dėl prijungimo, tiek dėl išsiuntimo atgal. Tiesiog mes turim priimti tą realybę, kuri yra dabar tokią, kokia yra.