BALTARUSIJOS OPOZICIJOS KOORDINACINĖ TARYBA ATSIRIBOJA NUO ES SKIRIAMŲ PINIGŲ

Baltarusijos opozicijos įkurta Koordinacinė taryba atsiriboja nuo Europos Sąjungos ketinimų skirti 53 mln. eurų pagalbą politinės krizės apimtai šaliai, nes tokios sąsajos yra palankios visuomenės bruzdėjimą siekiančiam numalšinti autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai, penktadienį pareiškė tarybos prezidiumo narė Maryja Kalesnikava.

„Mus, aišku, neramina, pavyzdžiui, vakar Europos Sąjungos išsakytas pareiškimas, kad Koordinacinei tarybai skiriama 53 mln. [eurų] ir kad mes juos skirstysime. Šis momentas labai keistas – mes apie tai sužinojome iš žiniasklaidos... Labai nustebome. Kaip tik tokie Europos Sąjungos pareiškimai yra naudingi Lukašenkai“, – Rusijos radijui „Echo Moskvy“ sakė M. Kalesnikava.

Ji išreiškė viltį, kad Bendrijos atstovai pateiks paaiškinimų dėl šios padėties. „Nes tai, be abejo, mums yra spąstai“, – kalbėjo opozicionierė.

„Mums keliama baudžiamoji byla; mums kalba apie kitų valstybių kišimąsi – ir staiga ES mums sako: duosime jums 53 milijonus. Žinoma, mes jų niekada neprašėme ir neturėsime jokių reikalų“, – sakė M. Kalesnikova.

Mums keliama baudžiamoji byla; mums kalba apie kitų valstybių kišimąsi – ir staiga ES mums sako: duosime jums 53 milijonus. Žinoma, mes jų niekada neprašėme ir neturėsime jokių reikalų.

Ketvirtadienį per ES užsienio reikalų ministrų neformalų susitikimą  kaimynystės ir plėtros eurokomisaras Oliveris Varhelyi (Olivėris Varhejis) žurnalistams sakė, kad „ES mobilizuos 53 mln. eurų pagalbą Baltarusijos žmonėms“.

„Siekdami tai dar labiau paspartinti ir užtikrinti, kad lėšos atitektų žmonėms, esame pasiruošę svarstyti [galimybę] įtraukti į šių lėšų [skirstymo] įgyvendinimą Nacionalinę koordinacinę tarybą. Tai yra žinia, kurią šiandien nešu užsienio ministrams, ir tikiuosi, kad galėsime dėl to susitarti“, – pridūrė jis.

ES komisaras sakė, kad šios lėšos galės būti surinktos „labai, labai greitai“ ir kad „dalis šių lėšų jau prieinamos, kitoms [surinkti] reikės truputį daugiau laiko.“

Anksčiau Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon del Lajen) irgi kalbėjo, kad Bendrija ruošiasi suteikti materialinę pagalbą taikiam valdžios perdavimui Baltarusijoje ir kad bus skirta lėšų šios šalies gyventojų poreikiams.

„Svarbu, kad nebebūtų skiriama lėšų valdžiai ir kad būtų suteikta galimybė jomis pasinaudoti pažeidžiamiausiems žmonėms ir pilietinei visuomenei“, – Речь идет о том, чтобы больше не выделять фонды властям, а дать воспользоваться ими наиболее уязвимым людям и гражданскому обществу", – per spaudos konferenciją po Bendrijos diplomatijos vadovų pasitarimo Baltarusijos klausimu sakė U. von der Leyen.

„Europos Komisija papildomai mobilizuoja 53 mln. eurų siekdama palaikyti Baltarusijos gyventojus šiuo itin sunkiu metu“, – pridūrė ji ir nurodė, kad 2 mln. eurų ketinama skirti padėti „represijų ir nepriimtino valstybės smurto aukoms“, 1 mln. eurų – pilietinei visuomenei ir nepriklausomai žiniasklaidai paremti, taip pat 50 mln. eurų – šalies sveikatos sektoriui, kovojančiam su koronaviruso pandemija, mažajam ir vidutiniam verslui, pažeidžiamoms grupėms ir socialinėms tarnyboms.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) savo ruožtu sakė, kad ES artimiausiu laiku įves sankcijas Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus ir rinkimų klastojimą.

Baltarusijoje jau daugiau kaip savaitę vyksta masiniai protestai prieš rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų rezultatus. Oficialiai rinkimų nugalėtoju buvo paskelbtas dabartinis prezidentas A. Lukašenka, kuris šiame poste dirba nuo 1994 metų. Pagal CRK patvirtintus skaičius, A. Lukašenka gavo 80,1 proc., o jo pagrindinė varžovė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc. balsų.

Opozicija tvirtina, kad rezultatai buvo suklastoti, šalyje kilo masiniai protestai, kurie tęsiasi iki šiol. Milicija žiauriai ėmėsi malšinti protestus ir per pirmas keturias dienas suėmė beveik 7 tūkstančius demonstrantų, šimtus jų sužeidė guminėmis kulkomis, garsinėmis granatomis ir guminėmis lazdomis.