Atsakomybę už padegimą, dėl kurio nutrūko elektros tiekimas, traukinių eismas, parduotuvių, mokyklų ir ligoninių darbas Vokietijos sostinės pietvakariuose, prisiėmė viena kraštutinių kairiųjų grupė.
Apie ataką pirmą kartą buvo pranešta šeštadienį ryte. Be šviesos apsnigtame mieste liko 45 tūkst. namų ūkių; daugelis jų taip pat liko be šildymo.
Po aukštos įtampos kabelių padegimo kilo klausimų dėl to, koks yra šalies atsparumas kalbant apie diversijas prieš jos ypatingos svarbos infrastruktūrą.
77 metų Jutta Herter sakė, kad „tiesiog širsta“ ant kaltininkų. Ji pasakojo, kad su vyru miegamajame pakūrė krosnelę, bet temperatūra vis tiek nepakilo aukščiau 13 laipsnių.
Kartu su ja Cėlendorfo rajono merijoje šilumos, karštų gėrimų ir elektros telefonams bei kompiuteriams pakrauti ieškojo dešimtys kitų gyventojų.
Pasak J. Herter, draugai siūlėsi juos priimti, bet ji su vyru nori likti netoli savo namų, nes nerimauja, kad gali užšalti vandentiekio vamzdžiai, jei jie paliks namus ilgesniam laikui.
„Įdomu, kokie tai žmonės, kokius jausmus jaučia, – sakė ji, kalbėdama apie padegėjus. – Tai neįtikima, tiesiog negalima to suvokti.“
„Nieko negalima atmesti“
Atsakomybę už ataką įrašu internete prisiėmė kairiojo sparno ekstremistų grupė, pasivadinusi „Vulkangruppe“. Ji pareiškė nusitaikiusi į „iškastinio kuro ekonomiką“, lemiančią klimato kaitą.
Rugsėjį atsakomybę už panašų išpuolį, kai buvo padegta elektros perdavimo linijų atramų ir be elektros liko dešimtys tūkstančių gyventojų Berlyno pietryčiuose, prisiėmė viena anarchistų grupė.
Vokietijos vidaus žvalgybos tarnyba tikrina „Vulkangruppe“ pareiškimo dėl atsakomybės autentiškumą, sakė pareigūnai.
Išpuolis įvykdytas tokiu metu, kai Vokietija, kuri yra tvirta Ukrainos rėmėja, kaltina Rusiją hibridinėmis atakomis, nuo dronų skrydžių ir šnipinėjimo iki internete skleidžiamos dezinformacijos.
Konservatyvus parlamentaras Roderichas Kiesewetteris kalbėjo apie galimybę, kad Maskva yra susijusi ir su naujausiu padegimu, ir su rugsėjo ataka.
Televizijai „Welt TV“ jis sakė, kad „Vulkangruppe“ pareiškimo „atgalinis vertimas į rusų kalbą pateikia daug aiškesnį lingvistinį vaizdą nei parašytasis laužyta vokiečių kalba“.
„Taigi, arba kraštutinių kairiųjų ekstremistai negali kalbėti teisinga vokiečių kalba, arba jiems nurodoma, ką sakyti“, – teigė parlamentaras. Jis pridūrė, kad reikia „labai intensyvios analizės“ ir kad „nieko negalima atmesti“.
„Labai tamsu ir šalta“
Berlyno gelbėjimo tarnybos, kurioms padeda kariuomenė ir labdaros organizacijos, skubėjo padėti nukentėjusiems Šteglico-Cėlendorfo rajono gyventojams, įskaitant senelių namų gyventojus, kurie buvo perkelti į šiltas patalpas.
Laikinas prieglobstis taip pat suteikiamas viešbučiuose, mokyklose ir sporto centruose.
Iki pirmadienio vidurdienio elektros tiekimas buvo atkurtas maždaug 14,5 tūkst. namų ūkių, sakė vietos pareigūnai. Tačiau visiškai tiekimas bus atkurtas tikriausiai tik ketvirtadienį.
32 metų valstybės tarnautojas Philippas Pasemannas, susisupęs į storą paltą minėtoje merijoje krovė savo telefoną.
Ph. Pasemannas, kuris drauge su bendranuomininkiais gyvena bute netoliese, sakė, kad kol kas jam pavyksta miegoti namie.
„Labai šalta, bet turiu kelias antklodes ir kojines, tokių dalykų, – sakė jis. – Rytais labai tamsu ir šalta, bet jei vakarais uždegi žvakių ir apsiklostai, galima kentėti.“
Berlyno meras Kai Wegneris, kuriam tenka atlaikyti gyventojų pyktį, spaudos konferencijoje sakė, jog incidentas dar kartą parodė, kad „mūsų ypatingos svarbos infrastruktūra yra pažeidžiama“.
Marcas Henrichmannas, kuris vadovauja parlamento komitetui, prižiūrinčiam žvalgybos tarnybas, pažadėjo, jog vyriausybė „padarys viską, ką gali, kovodama su smurtą pasitelkiančiais ekstremistais ir mūsų demokratijos priešais“.
Naujausi komentarai