Per kelias savaites pagautas jau penktas rusas Norvegijoje. Visi jie yra įtariami šnipinėjimu. Kaip keisis Kremliaus agentų darbas po to, kai visas civilizuotas Vakarų pasaulis į Maskvą žvelgia jau kitomis akimis? Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su buvusiu Valstybės saugumo departamento (VSD) vadu Mečiu Laurinkumi.

– Kokia situacija dėl rusų šnipų vyrauja?

– Reikia pasveikinti Norvegijos kontržvalgybą – vadinasi, kad dirba ir sugeba iššifruoti. Kiek matau, šnipas yra rimtas, pasiruošęs. Eilinis, nieko neišmanantis žmogus jokios informacijos nesurinktų, tai – jau aukštesnis lygis.

– Ar tai reiškia, kad šnipinėjimas iš Rusijos pusės įgauna didesnį mastą?

– Manau, kad jis yra pastoviai, tik visiškai natūralu, kad dabar suaktyvėjo.

– Kokia informacija yra reikalinga Rusijai?

Eilinis, nieko neišmanantis žmogus jokios informacijos nesurinktų, tai – jau aukštesnis lygis.

– Daug dalykų vyksta dėl Arkties saugumo. Matyt, yra užduotis sužinoti, kokie yra kitų valstybių planai. Jie eina per mokslinę liniją, tai yra dažnai išnaudojama ir pasiekiami gana rimti rezultatai, jeigu šnipų nepagauna. Tačiau šiuo atveju matosi, kad kontržvalgyba dirba labai gerai.

– Ar tai yra tik Rusijos bandymas pasirodyti, kad jie viską žino, renka informaciją, o gal tai yra kur kas giliau, nei tik informacijos rinkimas?

– Jie informaciją renka iš tikrųjų. Jų tinklas yra gana platus, jie pasidaliję funkcijomis. Kaip rusams sekasi verbuoti, esu girdėjęs įvairiai. Tačiau nėra, kuo stebėtis, kad dabar tai suintensyvėjo.

– Ar tai gali reikšti, kad kitų Europos šalių kontržvalgyba nedirba taip gerai, kaip dirba norvegai?

– Galbūt jie dirba irgi gerai, tik mažiau skelbia. Visos kontržvalgybos Vakarų Europoje yra aukšto lygio.

– Koks rusų šnipų aktyvumas galėtų būti Lietuvoje?

– Manau, kad padidėjęs. Yra įvairių tikslų: vienokie jie būna karo metu, kitokie, kai būna ramesnis laikotarpis. Yra pasidalinta, kur yra strateginiai dalykai, kariniai, kur yra technologijos ar kokia yra situacija aplinkui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokį atkirtį mes galime jiems duoti Lietuvoje? Ar mes dirbame taip pat gerai, kaip norvegai?

– Manau, kad Lietuvos kontržvalgyba dirba gerai, jie situaciją kontroliuoja. Žinoma, viskas priklauso nuo kontaktų su kitomis žvalgybomis, su strateginėmis partnerėmis, ypač su JAV, tai priklauso nuo keitimosi informacija, o tai, manau, vyksta gana sėkmingai. Manau, kad reikia ir Vyriausybės paramos, jeigu reikia lėšų.

– Lenkai, besibaimindami išpuolių iš Rusijos, net planuoja statyti tokią tvorą, kokią pastatė prie Baltarusijos. Gal ir Lietuvai vertėtų apie tai svarstyti?

– Matyt, Lenkijos žvalgyba ir kontržvalgyba turi informacijos, kad gali vėl būti organizuota hibridinė karo dalis, pervežami žmonės iš Azijos šalių, kurių gretose gali patekti ir patenka šnipai, kurių ne visada visi yra iššifruojami. Patikra turi būti gana rimta. Lenkija padarys gerai, jei pasistatys sieną, nes geriau yra organizuoti iš anksto, negu nesuspėti.