DĖL KARO KALNŲ KARABACHE PABĖGO TŪKSTANČIAI CIVILIŲ

Senam konfliktui virtus nauju karu, iš Kalnų Karabacho plūstelėjo tūkstančiai civilių. Pirmoji gyvenvietė jų kelyje – Goris. Pabėgėliai, išvykstantys iš Karabacho, atvežami į Gorio mero kabinetą, iš ten jie keliauja pas Armėnijoje gyvenančius artimuosius arba į viešbučius, paverstus pabėgėlių stovyklomis.

Savanoriai baikeriai

Goryje apsilankę BBC žurnalistai iš pirmųjų lūpų sužinojo apie karinius veiksmus ir jų padarinius civiliams.

Pirmame Gorio merijos aukšte esantys kabinetai pilni dėžių su humanitarine pagalba. Miesto administracijos darbuotojai, dar neseniai ramiai dirbę įprastą darbą, zuja po pastatą ir bando susitvarkyti daiktus ant savo darbo stalų.

Į mero kabinetą įeina keturi vyrai vienodomis odinėmis striukėmis su ant nugaros išsiuvinėta Armėnijos vėliava. Jie nekalba rusiškai, tik angliškai ir armėniškai. Tai tarptautinio baikerių klubo "Armėnija" nariai, prieš keletą dienų į šalį atvykę iš Libano ir JAV. Vyrai nesislepia nuo kamerų, tačiau vietoj tikrųjų vardų žurnalistams sako savuosius baikerių slapyvardžius.

Dažnai kalbant apie silpną Armėnijos kariuomenę, su Azerbaidžano finansinėmis galimybėmis nepalyginamą biudžetą, minimi emigrantai. Po pasaulį išsibarstę armėnai – didžioji Jerevano paspirtis ir šįkart. Grupelė baikerių – akivaizdus įrodymas.

Klubo viceprezidentas Nusidėjėlis – iš Los Andželo, kur jis gyveno pastaruosius 28 metus. Vos sužinojęs apie karą Kalnų Karabache nė akimirkos nedvejojęs, skristi į gimtinę ar ne. Nusidėjėlis sako nežinojęs, kad galės būti naudingas, tačiau atvykęs į Armėniją jis su bendražygiais perka pabėgėliams maisto, drabužių ir rūpinasi, kad jie pasiektų užuovėją. "Jei reikės, eisime kovoti", – sako vienas baikerių.

Baikeriai pasiūlo BBC žurnalistams susitikti su Goryje prisiglaudusiais pabėgėliais iš Kalnų Karabacho, o patys važiuoja į Verišeno kaimą, kur gyvena 170 pabėgėlių, veža jiems maisto ir drabužių.

Nusidėjėlis sako nežinojęs, kad galės būti naudingas, tačiau atvykęs į Armėniją jis su bendražygiais perka pabėgėliams maisto, drabužių ir rūpinasi, kad jie pasiektų užuovėją. "Jei reikės, eisime kovoti", – sako vienas baikerių.

Aukoja verslą

Tarp laikinų pabėgėlių namų – ir viešbutis "Yeghevnut". Prieš trylika metų įkurtas Malincianų šeimos viešbutis dažniausiai priima užsieniečius – jų atvykdavę net iš Afrikos ir Japonijos. 78 vietų viešbutyje dabar gyvena 127 pabėgėliai.

Nors viešbučio savininkai nuostolius skaičiuoja kone visus 2020-uosius, šeima nė nedvejodama atvėrė savo gana ištaigingus namus tėvynainiams. Viešbučio savininkė Anuš sako žinanti, ką reiškia likti be stogo virš galvos: šeimos namas sudegė 1993-iaisiais per vieną Gorio atakų.

Pirmas dvi dienas sutuoktiniai patys maitino pabėgėlius, vėliau sulaukė pagalbos iš vietos valdžios ir savanorių. Jau dvi savaites ir patys šeimininkai gyvena viešbutyje, nes pabėgėliai atvežami ir naktimis. Rytais Malincianai surašo reikalingų prekių sąrašą ir keliauja į pagalbos paskirstymo punktą.

Skausmas ir džiaugsmas

Kalbėdamiesi su viešbučio šeimininke, BBC žurnalistai sulaukia naujos pabėgėlių grupelės. Iš automobilio išlipa du vyrai ir moteris. Nors antrą dieną lyja, temperatūra neperkopia 10 °C padalos, pabėgėlių pora apsirengę lengvai, basomis įsispyrę į batus. Abiem – apie 90 metų. Išsiaiškinus, kad pirmajame viešbučio aukšte nėra vietų, senukus atvežęs vyras pats užneša sunkiai beeinantį senolį į antrą aukštą.

Viešbučio šeimininkė žurnalistams pristato pabėgėlių šeimą iš Lačino – iki 1994 m. Azerbaidžanui priklaususio miesto. Iš namų jų pabėgo dešimt, dabar – jau vienuolika: apsistojus viešbutyje, moteris pagimdė devintą vaiką. Dukrelės pasirodymas įnešė džiaugsmo, nors Kalnų Karabache liko moters tėvai, norėję likti arčiau trijų į karą išėjusių sūnų.

Vakarop pabėgėliai susirenka restorane – karas karu, bet gyvenimas tęsiasi. Viešbučio šeimininkė nusprendė surengti šventę vienam iš pabėgėlių, 65-erių Edvardui Lalajanui. Į Gorį jis atvyko su žmona, dukra ir anūkais – sūnūs liko kalnų Karabacho pietuose esančiame Hadrute, jie kariauja.

Lalajanų šeima jau ragavo pabėgėlių duonos: gimtąjį Kalnų Karabachą tekę palikti ir 1992-aisiais. Anuomet buvę blogai, sako E.Lalajanas, tačiau dabar – dar blogiau. "Dabar atakuoja iš lėktuvų, bepiločiai skraido kasdien", – sako jis.