DĖL RUSIJOS TINKLARAŠTININKO ŽŪTIES ĮTARIAMA MOTERIS NEPRIPAŽINO KALTĖS DĖL TERORIZMO

Rusijos pilietė, įtariama dėl sprogdinimo, per kurį žuvo žinomas, karo temomis rašydavęs rusų tinklaraštininkas, trečiadienį nepripažino savo kaltės dėl teroro išpuolio ir disponavimo sprogstamaisiais įtaisais.

Rusijos tyrėjų teigimu, 26-erių Darja Trepova nužudė Vladleną Tatarskį gavusi nurodymą iš Ukrainos ir padedama antikremliškų aktyvistų. Kyjivas šiuos kaltinimus neigia, tvirtindamas, kad Maskvoje vyksta vidinės kovos.

Baltus marškinius ir juodą megztinį vilkinti D. Trepova, kaltinama terorizmu, Sankt Peterburgo vakarinės apygardos kariniame teisme stovėjo stiklinėje kameroje.

Prokurorai nurodė, kad balandžio mėnesį per renginį vienoje Sankt Peterburgo kavinėje moteris įteikė V. Tatarskiui statulėlę su sprogmenimis.

Po kelių minučių statulėlė sprogo. Įvykio metu žuvo V. Tatarskis, o daugiau kaip 30 asmenų buvo sužeisti.

Po to, kai buvo sulaikyta, D. Trepova pripažino tinklaraštininkui įteikusi dovaną, tačiau pareiškė, kad nežinojo, kad joje buvo paslėpta bomba.

Teisme D. Trepova nepripažino savo kaltės dėl kaltinimų teroristiniu išpuoliu ir neteisėtu disponavimu sprogstamaisiais įtaisais. Ji pripažino kaltę tik dėl straipsnio dėl dokumentų klastojimo, pranešė vietos portalas „Fontanka“.

„Nežinojau, jog nešiojuosi sprogstamąjį įtaisą“, – teismo posėdžio metu teigė moteris.

Kartu su D. Trepova teisiamas ir jos pažįstamas Dmitrijus Kasincevas, pas kurį ji pasislėpė po incidento. Jis pripažino savo kaltę dėl nepranešimo apie nusikaltimą, bet ne dėl slėpimo.

„Nesvarbu, ar ji žinojo, kad nešasi bombą, ar ne, nes ji nužudė žmogų ir sužeidė kitus“, – naujienų agentūtai AFP sakė vienos iš aukų giminaitė Marija Koroliova.

„Ji turi būti griežtai nubausta“, – pridūrė ji.

AFP žurnalistas pranešė, kad teismo salėje taip pat buvo apie 25 per tą incidentą nukentėję asmenys.

Byla toliau bus nagrinėjama lapkričio 17-ąją.

Iš rytinio Ukrainos Donecko regiono kilęs V. Tatarskis, kurio tikrasis vardas ir pavardė yra Maksimas Fominas, kovojo prorusiškų separatistų gretose, o vėliau tapo populiariu tinklaraštininku ir socialinėje žiniasklaidoje turėjo pusę milijono sekėjų.

Karo Ukrainoje šalininkai, turintys šaltinių kariuomenėje, dažnai skelbia informaciją pirmiau nei šalies vyriausybė ir kritikuoja kai kuriuos Rusijos pajėgų sprendimus. Visa tai padeda jiems pritraukti didelį būrį sekėjų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po mirties apdovanojo V. Tatarskį aukščiausiu apdovanojimu – Drąsos ordinu, pabrėždamas „jo tarnybos metu parodytą stiprybę ir drąsą“.

Maskva kaltina Ukrainą rengiant įvairius išpuolius ir žmogžudystes Rusijoje. Maskva taip pat kartais dėl kruvinų incidentų kaltina Kyjivo Vakarų sąjungininkus arba vietos opoziciją.

Tarp jų – prokremliško rašytojo Zacharo Prilepino automobilio susprogdinimas, per kurį žuvo jo padėjėjas ir buvo sužeistas pats rašytojas.

Praėjusį rugpjūtį per automobilio sprogimą prie Maskvos, dėl kurio Rusija apkaltino Ukrainą, žuvo žymaus ultranacionalistinio intelektualo duktė Darja Dugina.

Kyjivas šiuos kaltinimus neigia.