Pasibaisėję Rusijos karių veiksmais Ukrainoje Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį pradėjo diskusijas dėl šešto sankcijų paketo, bet surasti konsensusą darosi vis sunkiau.

„Diskutuoti apie Ukrainą neabejotinai reiškia diskutuoti apie mūsų sankcijų veiksmingumą“, – Liuksemburge žurnalistams sakė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis), atvykęs į užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ES paskelbė penkis sankcijų paketus Maskvai, vėliausią paketą – praėjusį penktadienį. Visgi „ministrai neabejotinai aptars tolesnius žingsnius“, sakė J. Borrellis.

Penktadienį viešėdama Kyjive Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė, kad ES šiuo metu taiko „besivystančias sankcijas“ Rusijai, siekdama vis labiau nubausti prezidentą Vladimirą Putiną už jo sprendimą įsiveržti į provakarietišką kaimynę. Tačiau kol kas blokas nesiima to, kas labiausiai smogtų Maskvos iždui – rusiškos naftos ir gamtinių dujų boikoto.

Penktas sankcijų paketas apima draudimą importuoti į ES rusiškas anglis. Tai svarbus pirmas žingsnis galimo platesnio draudimo link.

Daug į pirmadienio susitikimą atvykusių ministrų pritarė maksimalistinei nuostatai ir pasisakė už rusiškos naftos bei gamtinių dujų draudimą.

Tačiau jie taip pat pabrėžė, kad svarbu išlaikyti ES konsensusą bei vienybę.

Viena kliūtis plėsti sankcijas Rusijos energijos sektoriui yra Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, Rusijos prezidentui artimas ES lyderis, prieš savaitę perrinktas ketvirtai kadencijai.

V. Orbanas atsisako plėsti ES sankcijas, o joms reikia visų 27 šalių narių pritarimo.

Kita kliūtis yra Vokietijos, Austrijos, Bulgarijos, Italijos ir kai kurių kitų ES narių priklausomybė nuo rusiškų angliavandenilių.

„Nutraukti karo finansavimą“

Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney (Saimonas Kovenis) pripažino, kad diskusijos dėl rusiškos naftos uždraudimo kai kurioms šalims narėms buvo „labai sunkios“.

Tačiau, pasak S. Coveney, ES „išleidžia šimtus milijonų eurų iš Rusijos importuojamai naftai“, ir tai „neabejotinai prisideda prie karo finansavimo“.

„Mūsų nuomone, mums reikia nutraukti tą karo finansavimą, net jei tai kelia didžiulių iššūkių ir problemų“, – pabrėžė jis.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Kremlius už Bendrijai parduodamas gamtines dujas, naftą ir anglis gavo per 35 mlrd. eurų, sakė J. Borrellis.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) teigė, kad Berlynas neprieštarauja sankcijų išplėtimui, bet pabrėžė, kad tam reikia ES vienybės.

„Kaip Vokietijos federalinė vyriausybė jau aiškiai pasakėme, kad bus visiškai atsisakyta iškastinės energijos, pradedant nuo anglių ir baigiant nafta bei dujomis“, – reporteriams sakė ji.

„Kad tai įgyvendintume drauge Europos Sąjungoje, mums reikia bendrai sutarto plano, kaip palaipsniui visiškai atsisakyti iškastinės energijos“, – pridūrė ji.

Trys ES valstybės skirs 2,5 mln. eurų TBT, tiriančiam karo nusikaltimus Ukrainoje

Trys Europos Sąjungos šalys pirmadienį pranešė, kad skirs apie 2,5 mlrd. eurų Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT), tiriančiam įtariamus karo nusikaltimus Ukrainoje.

Vokietijos, Nyderlandų ir Švedijos užsienio reikalų ministrai apie skiriamą finansavimą pranešė po jų ir kitų ES šalių diplomatijos vadovų susitikimo su TBT vyriausiuoju prokuroru Karimu Khanu (Karimu Chanu).

Kovo pradžioje, praėjus savaitei nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios,  K. Khanas pranešė, jog jo institucija pradėjo tyrimus dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje.

Žiaurumai, atskleisti šį mėnesį netoli sostinėje Kyjivo esančiame Bučos mieste, ir praėjusios savaitės raketos smūgis traukinių stočiai Ukrainos rytiniame Kramatorsko mieste, kurioje buvo pilna evakuojamų žmonių paskatino valstybes teikti pagalbą šiems tyrimams.

Tyrimams vadovauja Ukrainos prokuratūra ir teismo medicinos ekspertai iš kelių ES šalių.

Europos Sąjunga praėjusią savaitę paskelbė, kad skirs 7,5 mln. eurų ukrainiečių prokurorų mokymams, kad jie galėtų tirti įtariamus karo nusikaltimus.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) ir Nyderlandų diplomatijos vadovas Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra) pareiškė, kad jų vyriausybės TBT tyrimams skirs po 1 mln. eurų.

Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde (An Lindė) nurodė, kad Stokholmas teismui skirs 5 mln. kronų (485 tūkst. eurų).

Pasak V. Hoekstros, ES užsienio reikalų ministrų nuomone, Hagoje įsikūręs TBT yra tinkamiausia institucija, galinti patraukti atsakomybėn įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje kaltininkus.

„Visos valstybės narės yra tikrai pasiryžusios užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas... atsižvelgiant į siaubingus vaizdus ir akivaizdžius nusikaltimus, kuriuos visi matėme per televiziją ir kurie tikrai yra baisūs“, – sakė jis.

Ukrainos vyriausybė ir kai kurios ES šalys kaltina Rusiją vykdant karo nusikaltimus Ukrainoje. Maskva kaltinimus neigia.

Aukščiausio rango ES pareigūnai kol kas stebi tyrimų eigą ir yra linkę palaukti karo nusikaltimus tiriančių ekspertų išvadų.

Bučoje penktadienį apsilankiusi Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) šeštadienį išvykdama iš Ukrainos pasakė: „Jei tai nėra karo nusikaltimas, tuomet kas yra karo nusikaltimas?“