Deja, visus scenarijus galima įvertinti kaip visiškai arba iš dalies palankius Rusijai:
1. Vakarai imasi rimtų veiksmų
Vakarų valstybės ignoruotų Vladimiro Putino grasinimus galimai panaudoti taktinius branduolinius ginklus ir masiškai aprūpintų Ukrainą moderniais ginklais. Tuo pat metu Vakarai gerokai sugriežtintų ekonomines sankcijas.
Rusija tokiu atveju greičiausiai turėtų be išankstinių sąlygų nutraukti kovinius veiksmus, sustoti palei kontaktinę liniją ir derėtis dėl taikos sprendimo. Ukraina išliktų suvereni, tik Krymas ir galbūt kai kurios kitos teritorijos laikinai liktų Rusijos kontrolėje.
Prognozė: šis scenarijus yra nerealus.
Vakarai nei pasiruošę tiekti žymiai daugiau ir toliašaudžių ginklų sistemų, nei nori prisiimti ekonominius nuostolius įgyvendinant veiksmingą sankcijų režimą.
2. Aiški V. Putino pergalė
Amerikiečiai iš esmės atsitraukia iš konflikto tiek karinėje, tiek politinėje plotmėje ir Ukrainos rėmimą – išskyrus žvalgybos duomenų teikimą – palieka europiečiams.
Suartėjimas tarp Rusijos ir Amerikos atrodo patrauklus, nes žada gerų verslo galimybių, pavyzdžiui, Arkties pasidalijimą ar retųjų žemių išteklių eksploatavimą Rusijoje. Be to, sušvelninta politika Rusijos atžvilgiu palengvintų JAV įmonių veiklą Artimuosiuose ir Viduriniuose Rytuose, o gal net Afrikoje, ir kartu susilpnintų Maskvos ir Pekino ašį.
Be visiškos JAV paramos Ukraina ilgainiui būtų pasmerkta pralaimėjimui, nes europiečiai tik trumpam galėtų kompensuoti Vašingtono pasitraukimą.
Pasekmė: Rusija perimtų kontrolę ne tik virš jau užimtų maždaug 20 proc. Ukrainos teritorijos, bet ir žymiai didesnės dalies, o Ukraina netektų priėjimo prie jūros.
Tokiu atveju būtų įkurta demilitarizuota zona, kurios siena būtų Dnipro upė ir kuri apimtų apie pusę šalies teritorijos. Volodymyras Zelenskis būtų nušalintas. Vakarai Ukrainai duotų miglotas saugumo garantijas, tačiau naujoji vyriausybė galėtų veikti tik iš dalies suvereniai. Likusios Ukrainos narystė ES išliktų įmanoma, tačiau be NATO narystės.
Prognozė: šis scenarijus yra gerokai realesnis nei pirmasis. Tikimybė – apie 35 proc.
Donaldo Trumpo požiūriu, toks sprendimas būtų finansiškai naudingas JAV ir palankus jo asmeniniams verslo interesams. Bendradarbiavimo su V. Putinu kelias būtų atvertas.
3. Amputuota Ukraina
Pagal šį scenarijų kovos tęstųsi dar ilgą laiką, o Ukraina – dėl nepakankamos Vakarų paramos – vis labiau pereitų į gynybą. Spėjama, kad antro pagal dydį Ukrainos miesto – Charkivo – kontrolė galėtų atitekti Rusijai dar šiais metais. Tai taptų lūžio tašku, po kurio Vakarai pradėtų spausti Kijevą nutraukti kovas ir kuo greičiau sėsti prie derybų stalo.
Ukrainos derybinė pozicija bet kuriuo atveju būtų labai silpna. Be to, vakariečiai imtų teikti pirmenybę „baisiam pabaigos scenarijui“ vietoj „begalinės tragedijos“.
Tokiu atveju Ukraina būtų priversta daryti didelias nuolaidas, o konfliktas būtų „užšaldytas“ prie esamos kontaktinės linijos be galutinio sprendimo. Gali būti, kad taip pat būtų įkurta plati demilitarizuota zona – siekiant apsaugoti Maskvą nuo galimų Ukrainos kontratakų. Taikos sutartis nebūtų pasirašyta.
„Šiandienos požiūriu, toks rezultatas, panašus į užšaldytą konfliktą tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos, yra visai tikėtinas“, sako karinis analitikas Markusas Reisneris. Tuo metu Maskva pradėtų glaudžiau bendradarbiauti su Vašingtonu – ypač ekonomikos srityse. Nepaisant to, NATO tęstų savo ginkluotės stiprinimą.
Prognozė: šis scenarijus, turintis 65 proc. tikimybę, yra gerokai realesnis nei antrasis.
Nors Ukraina patirtų katastrofą, visos kitos suinteresuotos pusės iš jo turėtų naudos – įskaitant ir Rusiją. Amerikai ir Europai tai būtų ekonomiškai pigiausias variantas ilgalaikėje perspektyvoje ir, priešingai nei dažnai manoma, suteiktų joms santykinį saugumą.
Rusija gautų buferinę zoną su Vakarais, faktiškai kontroliuotų Ukrainą ir nebeturėtų bijoti NATO plėtros. Tuo pačiu metu Maskva pamažu sugrįžtų į tarptautinę areną.
