Europos Parlamentas ketvirtadienį per simbolinį balsavimą pasisakė už tai, kad būtų visiškai uždraustas Rusijos energijos išteklių importas į Europos Sąjungą, valstybėms narėms sutarus dėl siauresnių sankcijų rusiškoms anglims.

Per balsavimą už raginimą „nedelsiant taikyti visišką Rusijos naftos, anglies, branduolinio kuro ir dujų importo embargą“ pasisakė 513 europarlamentarų, 22 balsavo prieš, 19 susilaikė.

Nors rezoliucija yra rekomendacinio pobūdžio, Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola) jos priėmimą pavadino „labai svarbiu momentu“, kuriuo Ukrainai buvo pasiųsta „aiškiausia žinia“ dėl ES paramos masto.

Neįpareigojanti rezoliucija buvo priimta 27 ES valstybių ambasadoriams ketvirtadienį svarstant Europos Komisijos pasiūlymą, kuriame, be kitų prekybos priemonių, numatytos sankcijos rusiškoms anglims.

Kai kurios ES valstybės ragino uždrausti ir naftos importą, tačiau tam priešinasi kitos šalys, kurių ekonomikos yra labai priklausomos nuo rusiškų energijos išteklių, tarp jų Vokietija.

Pernai ES iš Rusijos importavo apie 45 proc. gamtinių dujų, 45 proc. akmens anglių ir 25 proc. žaliavinės naftos.

Angliavandeniliai sudaro du trečdalius Rusijos eksporto, o eksporto pajamos sudaro pusę šalies biudžeto. ES yra didžiausia rusiškų angliavandenilių pirkėja.

Trečiadienį ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) Europos Parlamentui sakė, kad nuo vasario 24 dienos, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą, ES, mokėdama už rusišką iškastinį kurą, Rusijos iždą papildė 35 mlrd. eurų.

Pasak jo, ši suma viršija milijardą eurų, kuriuos ES yra numačiusi skirti ginklų tiekimui Ukrainai.

EP savo rezoliucijoje taip pat ragina tęsti ir intensyvinti ginklų Ukrainai tiekimą, kad ji galėtų veiksmingai apsiginti, ko Kyjivas nekart prašė Europos.

Praėjusios savaitės pabaigoje R. Metsola tapo pirmąja ES institucijų vadove, apsilankiusia Ukrainoje nuo karo pradžios.

J. Borrellis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) Kyjive viešės penktadienį.