Per Rusijos dronų ataką prieš degalinę Charkivo mieste Ukrainos rytuose šeštadienį žuvo septyni žmonės, įskaitant tris vaikus, ir buvo sugriauta beveik pusė gatvės, pranešė vietos valdžios institucijos.

„Per gaisrą privačiame name žuvo visa penkių asmenų šeima: vyras ir žmona bei trys jų vaikai (septynerių, ketverių ir septynių mėnesių amžiaus berniukai)", – platformoje „Telegram“ pranešė Charkivo srities gubernatorius Olehas Synehubovas.

Jis teigė, kad moteris ir berniukai slėpėsi vonios kambaryje, o vyro kūnas buvo rastas namo koridoriuje. Pasak jo, vienas vaikas dingo.

„Kitame name žuvo 66 metų vyras ir jo 65 metų žmona“, – pridūrė gubernatorius.

Charkivo meras Ihoris Terechovas anksčiau sakė, kad per išpuolį degalų pasipylė ant netoliese esančių namų ir dėl to mažiausiai 50 žmonių teko evakuotis.

„Priešų „Shahed“ (Irano gamybos dronai) pataikė į degalinę, dėl to išsiliejo degantys degalai ir užsidegė 15 privačių namų – arba pusė gatvės“, – sakė jis.

Charkivo srities prokuroras Oleksandras Filačkovas nurodė, kad trys dronai pataikė į Charkivo Nemyšliansko rajoną.

„Dėl to buvo sunaikintas ypatingos svarbos infrastruktūros objektas. Ten buvo didelis kiekis degalų, todėl gaisro pasekmės buvo tokios baisios“, – sakė jis, turėdamas omenyje degalinę.

Šeštadienio smūgis buvo surengtas po virtinės naktinių išpuolių Charkive ir kaime į rytus nuo regiono sostinės.

Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad Rusija per naktį į rytinę Charkivo ir pietinę Odesos sritis paleido 31 bepilotį orlaivį, iš kurių 23 buvo numušti.

Prieš svarbų gynybos ministrų susitikimą Briuselyje ir antrąsias karo metines NATO paragino Europos šalis padidinti ginkluotės gamybą, kad paremtų Ukrainą ir užkirstų kelią galimai dešimtmečių trukmės konfrontacijai su Maskva.

Raginimai suteikti didesnę pagalbą

Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tvirtino, kad „turime greičiau atkurti ir išplėsti savo pramoninę bazę, padidinti tiekimą Ukrainai ir papildyti savo atsargas“.

„Tai reiškia, kad reikia pereiti nuo lėtos taikos meto prie sparčios konflikto [meto] gamybos“, – sakė jis Vokietijos dienraščiui „Welt am Sonntag“.

Vakarų lyderiai taip pat paragino suteikti didesnę pagalbą. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį paragino JAV įstatymų leidėjus patvirtinti ilgai atidėliojamą karinės pagalbos Ukrainai paketą, perspėdami, kad be jo Kyjivas nesugebės atlaikyti Rusijos invazijos.

„Jungtinių Valstijų Kongreso nesugebėjimas paremti Ukrainos beveik prilygsta nusikalstamam aplaidumui“, – sakė J. Bidenas, penktadienį Ovaliajame kabinete priėmęs O. Scholzą.

J. Stoltenbergas kalbėjo: „Nėra jokios neišvengiamos karinės grėsmės jokiam sąjungininkui. Tuo pat metu iš Kremliaus nuolat girdime grasinimų NATO šalims.“

NATO šalių gynybos ministrai ketvirtadienį susitiks Briuselyje. Vienas svarbiausių derybų akcentų bus Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdis.