INCIDENTŲ DĖL KABELIŲ JŪROJE TIK DAUGĖS

Neįtikėtini dalykai, kaip aiškėja po Suomijos ir Estijos policijos tyrimų, vyko Suomijos įlankoje, kai jungtį jūroje sudarkė Kinijos laivo inkaras.

Gretimos teritorijos kontrolė

Kai buvo sugadintas Suomijos Inkoo ir Estijos Paldiski uostamiesčius jungiantis povandeninis dujotiekis, atrodė, kad čia gali būti diversija, susieta su Rusija. Netgi pasigirdo politikų pasisakymų, kad jei tai Rusijos specialiųjų tarnybų darbas, NATO turėtų imtis priemonių, kad per Baltijos jūrą, įskaitant ir Suomijos įlanką, būtų ribojama laivyba į Rusijos uostus.

Kaip tokį ribojimą vykdyti, nelabai suprantama. Suomijos įlanka yra siaura, vos apie 80 kilometrų pločio. Pagal tarptautinę jūrų teisę, tarp Estijos ir Suomijos yra likusi 3–5 jūrmylių tarptautinių vandenų juosta, kuria ir gali praplaukti laivai į Rusiją. Jie plaukdami nepažeidžia nei Estijos, nei Suomijos teritorinių vandenų.

Dėl to krovininė laivyba į Rusijos uostus yra tarsi apsaugota. Tarptautinėje jūrų teisėje egzistuoja tokia nuostata, kad siauruose vandens telkiniuose šalys gali įvesti gretimos teritorinės jūros kontrolę. Taip teoriškai Estija arba Suomija galėtų įvesti į Rusijos uostus plaukiančių laivų kontrolę.

Praktiškai tai reikštų rimtą konfliktą tarp Estijos arba Suomijos ir Rusijos. Tokia Rusijos laivų kontrolė, įskaitant ir karinius, būtų įmanoma tik tuo atveju, jei Estijos arba Suomijos veiksmus Suomijos įlankoje besąlygiškai remtų NATO laivynas.

Įtarimas: manoma, kad „Balticconnector“ su inkaru sugadino šis į Rusiją plaukęs Kinijos laivas. / Estijos tyrėjų nuotr.

Sutapo dažų spalva ir sudėtis

Praėjusį penktadienį Suomijos nacionalinis tyrimų biuras ir Estijos vidaus saugumo tarnyba paskelbė bendrą pranešimą, kad dujotiekį „Balticconnector“ greičiausiai sugadino Kinijos krovininis laivas „Newnew Polar Bear“. Jis plaukė iš Rusijos Kaliningrado į Rusijos Sankt Peterburgo uostą.

Suomijos įlankoje buvo rastas ir iškeltas pamestas didelis (2,5x2x1 metro) Kinijos krovininio laivo inkaras. Ekspertizė nustatė, kad inkaro dažai ir ant „Balticconnector“ paliktų dažų spalva ir sudėtis yra identiški.

Tai reiškia, kad jokio Rusijos specialiųjų tarnybų vandalizmo ar sabotažo Estiją ir Suomiją jungiančiame dujotiekyje nebuvo.

Šis faktas Suomijos įlankoje iš dalies nuėmė įtampą dėl Rusijos, kuri yra laikoma nepatikima, kaimyninėms šalims galinti kenkti valstybė. Iš dalies tai reiškia, kad ir to galimo jūrinio konflikto, apie kurį buvo prabilę aukštas pareigas užimantys politikai, nebus.

Bent jau Europos Sąjungoje niekas nenori, kad ir Baltijos jūra, kaip Juodoji jūra, virstų minų ar sprogmenimis pripildytų vandens dronų plaukiojimo vieta.

Avarija, sabotažas ar žioplumas?

Dėl „Balticconnector“ lyg ir yra aišku, kad jį galėjo užkabinti ir sugadinti Kinijos laivo inkaras. Tyrimas dėl šio incidento dar nebaigtas, nes laivas „Newnew Polar Bear“ spėjo palikti ne tik Suomijos įlankos, bet ir Baltijos jūros vandenis.

Pastaruoju metu incidentų su dujotiekiais ar ryšio kabeliais Baltijos jūroje yra padaugėję, įtampa padidėjo.

Suomijos ir Estijos tyrėjai teigė, kad Kinijos valdžios institucijos noriai bendradarbiauja. Joms pateiktas Estijos ir Suomijos prokurorų paklausimas. Klausimų daugybė. Esminis – kodėl per Suomijos įlanką plaukiantis laivas „Newnew Polar Bear“ buvo išleidęs inkarą. Įprasta, kad inkarą laivas išleidžia stovėdamas arba stabdydamas avariniu atveju, kai sugenda laivo pagrindiniai varikliai.

Galbūt su Kinijos laivu ir buvo koks nors avarinis atvejis? Gal laivo įgula nebuvo kompetentinga?

Neatmetamas ir galimas sabotažo variantas, nors tikimybė, kad Rusijos specialiosios tarnybos galėjo susitarti su Kinija, kad jos laivas specialiai užkabintų Suomijos ir Estijos dujotiekį, yra nedidelė. Bet kas žino, juo labiau, kad iki šiol neišaiškinta, kaip buvo sugadintas tarp Estijos ir Švedijos jūros dugnu nutiestas ryšio kabelis.

Bet kokiu atveju pastaruoju metu panašių incidentų Baltijos jūroje yra padaugėję, įtampa padidėjusi. Atskiros šalys, kaip, pavyzdžiui, Lenkija, jau pasiprašė kitų šalių (Italijos) karo laivų pagalbos, kad jie padėtų apsaugoti jūroje esančius infrastruktūros objektus. Ateityje tokių objektų Baltijos jūroje daugės, nes Baltijos jūros dugnu tiesiami ne tik dujotiekiai, ryšio kabeliai, bet ir elektros linijos tiek tarp atskirų šalių, tiek nuo jūros vėjo jėgainių.