Šimtai mirčių

Birželio 12-osios popietė Ahmedabade prasidėjo kaip bet kuri kita. „Air India“ 171-ojo reiso „Boeing 787-8 Dreamliner“ ruošėsi kilti į dangų ir per aštuonias valandas nuskraidinti 242 žmones į Londono Gatviko oro uostą. Tarp keleivių – 169 Indijos piliečiai, 53 britai, septyni portugalai ir vienas kanadietis. Dvylika įgulos narių. Vienuolika vaikų. Įprasti žmonės su įprastais planais, nežinantys, kad šis skrydis įeis į aviacijos istoriją kaip pirmoji mirtina „Boeing 787 Dreamliner“ katastrofa.

Lėktuvas pakilo 17.54 val. vietos laiku, tačiau taip ir nepasiekė paskirties vietos. „Lėktuvas sudužo netrukus po pakilimo“, – vėliau konstatuos Indijos civilinės aviacijos departamentas. Vaizdo įrašai, išplitę socialiniuose tinkluose, užfiksavo paskutines skrydžio akimirkas, kai „Dreamliner“ praranda aukštį, sminga žemyn ir trenkiasi į gyvenamuosius pastatus, sprogimu ir ugnimi užbaigdama daugiau kaip 200 žmonių svajones.

Gelbėtojai, veržęsi į katastrofos vietą, manė rasią griuvėsius ir mirties tylą. Tačiau likimas nusprendė kitaip.

„Policija rado vieną išgyvenusįjį 11A vietoje, – pranešė Ahmedabado policijos komisaras GS Malikas. – Jis ligoninėje, gydomas.“ Šie žodžiai skambėjo beveik nerealiai, kai buvo pateikta pirmoji žuvusiųjų apskaita – 204 kūnai. Vėliau skelbta, esą išgyventi pavyko ne vienam keleiviui, tačiau spėjimai būsią patikslinti, kai bus patikrinta kelių dešimčių nelaimės vietoje rastų sužeistųjų tapatybė. Ketvirtadienio vakarą pranešta: žuvo 290.

Ahmedabadas – 8 mln. gyventojų metropolis, Gudžarato valstijos širdis, kurios oro uostas supamas tankiai apgyvendintų rajonų. Būtent šie rajonai ir tapo tragedijos epicentru, kai 65 t sveriantis geležinis paukštis virto mirties ginklu. Lėktuvas trenkėsi į gydytojų bendrabučio pastatą netoli klinikos komplekso.

Liudininkas Poonamas Patni vėliau pasakojo: „Kai pasiekiau katastrofos vietą, ten gulėjo lavonai, daugelis jų buvo apanglėję. Kai kurie žmonės šokinėjo iš antro ar trečio aukšto aplinkinių pastatų, norėdami išsigelbėti nuo liepsnų.“

Indijos pramonės saugos departamento paskelbtos nuotraukos atskleidė apokaliptinį vaizdą: lėktuvo uodega horizontaliai kyšojo iš pastato, lyg milžiniškas kardas, pervėręs cementinį kūną. Kitose nuotraukose – sudegusios skeveldros ir gesinimo darbų akimirkos.

Iš pradžių teigta, kad nelaimė pareikalavo tik lėktuve buvusių žmonių gyvybių. Greitai paaiškėjo, kad tragedijos mastas daug didesnis. Tarp 204 rastų kūnų buvo ne tik keleiviai – sprogimas ir gaisras sužalojo ir pastato gyventojus. 25 sužeistieji buvo rasti už orlaivio ribų – kas jie, bendrabučio gyventojai ar praeiviai, dar nenustatyta.

Lūkesčiai ir nesklandumai

„Hindustan Times“ kalbintas gyvas likęs keleivis Didžiosios Britanijos pilietis Vishwashas Kumaras Rameshas, sakė, kad, praėjus 30 sek. po pakilimo, pasigirdo milžiniškas sprogimas, po kurio lėktuvas ėmė kristi. Indijos žiniasklaidos teigimu, vos pakilęs lėktuvas pasiuntė avarinį signalą, tačiau bandymai susisiekti su pilotų kabina buvo nesėkmingi.

„Boeing 787 Dreamliner“ – JAV aviacijos pramonės pasididžiavimas, orlaivis, galintis iki 330 žmonių nugabenti iki 14 tūkst. km atstumą. Šis technologijų stebuklas, kurio pirmasis skrydis įvyko 2011 m., reiškė tolimųjų reisų aviacijos revoliuciją.

Lėktuvo konstrukcijos 50 proc. sudaro kompozitinės medžiagos, todėl jis 20 proc. ekonomiškesnis degalų atžvilgiu nei to paties dydžio senesni orlaiviai. „Boeing“ teigia, kad „Dreamliner“ atvėrė 180 maršrutų iš taško į tašką, leidžiančių skraidinti keleivius tiesiai į paskirties vietą, nesinaudojant tranzitiniais oro uostais.

Šiuo metu eksploatuojamos trys „787“ versijos: „787-8“ (iki 248 keleivių, 13 530 km atstumas), „787-9“ (iki 296 keleivių, 14 010 km) ir „787-10“ (iki 330 keleivių, 11 910 km). Ahmedabade sudužo būtent „787-8“ versijos orlaivis – tas pats, kuris pirmą kartą pakilo į dangų 2013 m. gruodį.

Iki birželio 12-osios „Boeing 787 Dreamliner“ galėjo didžiuotis nepriekaištinga saugumos statistika. Remiantis „Aviation Safety Network“ duomenų baze, tai buvo pirmoji mirtina šio modelio katastrofa per keturiolika eksploatacijos metų. Daugiau nei 80 oro linijų užsakė 2 598 tokius lėktuvus, iš jų 1 189 jau pristatyti. 47 skirti „Air India“. Prieš katastrofą „Boeing“ net šventė „Dreamliner“ išgabentą milijardąjį keleivį – įspūdingas pasiekimas keturiolikos metų laikotarpiui.

Tačiau, kaip ir kiekvienoje technologijų istorijoje, šis modelis turėjo savo Achilo kulną. 2013 m. visų „Boeing 787“ eksploatacija buvo sustabdyta dėl ličio jonų baterijų gaisrų elektros energijos sistemoje. Nors problema buvo išspręsta, ji atskleidė, kad net pažangiausios technologijos gali turėti nenumatytų spragų.

Dar nerimą kėlė pernai balandį „Boeing“ inžinieriaus Samo Salehpouro pareiškimas apie pavojingas konstrukcijos problemas. Jis teigė, kad „787“ korpuso dalys, gaminamos skirtingų tiekėjų, gali būti netinkamai sujungtos, o po tūkstančių skrydžių iškristi. „Boeing“ tuo metu užtikrino, jog atliko išsamius testus ir nustatė, kad tai „nekelia tiesioginės grėsmės skrydžių saugumui“.

Inžinierius taip pat atskleidė, kad kompanija pernelyg daug užduočių perdavė subrangovams ir prarado gamybos proceso kontrolę. Šis išorinio rangovų naudojimo modelis leido „Boeing“ sumažinti sąnaudas, bet sukūrė kokybės kontrolės spragų.

Kitas „Boeing“ darbuotojas, daugiau nei 30 metų kokybės kontrolės vadovu dirbęs Johnas Barnettas, viešai kalbėjęs apie saugos problemas, nusižudė.

Koncerno drama

Sudužęs „Air India“ lėktuvas buvo daugiau nei dešimties metų senumo. „Flightradar24“ duomenimis, jis buvo pristatytas 2014 m. Kiek skrydžių  spėjo atlikti, neaišku, bet aviacijos ekspertai žino, kad modernūs keleiviniai lėktuvai per metus atlieka šimtus skrydžių.

Žinia apie katastrofą Ahmedabade pasiekė Niujorko biržą ankstyvo ketvirtadienio ryto valandomis. Finansų rinkos, jautrios bet kokiai informacijai apie aviacijos saugumą, sureagavo nedelsdamos ir žiauriai.

„Boeing“ akcijos prieš biržos atidarymą krito 8 proc., vėliau – dar labiau. Per dieną bendrovės rinkos vertė sumažėjo dešimtimis milijardų dolerių. Tai buvo ne tik simbolinis smūgis – tai buvo konkrečių finansinių nuostolių pradžia.

Aviacijos pramonės analitikai puikiai žino, kad kiekviena katastrofa kainuoja. Pradedant tyrimo išlaidomis, baigiant kompensacijomis aukų šeimoms ir galimais teisminiais ginčais. „Boeing“ jau buvo išmokėjusi šimtus milijonų dolerių kompensacijų po ankstesnių incidentų.

2024 m. sausį, kai „Alaska Airlines“ skrydžio metu išlūžo „Boeing 737 MAX 9“ kabinos durų dalis, bendrovė sumokėjo 160 mln. dolerių kompensacijų. 428 mln. dolerių sumokėta „Southwest Airlines“ už nuostolius, kuriuos oro linijoms sukėlė ilgalaikis „737 MAX“ lėktuvų eksploatacijos draudimas. Dabar prasidėjo naujas finansinių nuostolių etapas.

Pernai bendrovė patyrė beveik 1 mlrd. dolerių nuostolių per mėnesį. Saugos krizės, kokybės kontrolės problemos ir septynerių savaičių darbuotojų streikas pakirto bendrovės finansinius pagrindus.

„Boeing“ krizė siekia 2018–2019 m. tragedijas. 2018 m. spalį „Lion Air“ 610 reiso „Boeing 737 MAX“ sudužo Indonezijoje, nusinešdamas 189 gyvybes. 2019 m. kovą „Ethiopian Airlines“ 302 reiso ta paties modelio lėktuvas sudužo Etiopijoje, pražudydamas 157 žmones.

Tyrėjai nustatė, kad abiejų katastrofų priežastis buvo programinės įrangos gedimas, kuri klaidingai įvertino lėktuvo padėtį. Pilotai nežinojo apie šią sistemą ir negalėjo jos kontroliuoti.

Po šių tragedijų visi „Boeing 737 MAX“ dvidešimt mėnesių nekilo į dangų. Bendrovė sumokėjo milijardines kompensacijas, o jos reputacija patyrė didžiulį smūgį.

2024 m. sausis buvo naujas krizės etapas. „Alaska Airlines“ skrydžio metu iš „Boeing 737 MAX 9“ išlūžo kabinos durų dalis. Lėktuvas turėjo skubiai leistis. Incidentas atskleidė, kad saugos problemos neišspręstos.

Toliau vyko grandininės reakcija: kovą kylant „Boeing 777“ nukrito šasi ratas, balandį sugedo „737“ variklis. Kiekvienas incidentas smukdė bendrovės akcijas ir pasitikėjimą.

FAA sugriežtino gamybos linijų kokybės patikras. 2024 m. balandį ji leido „Boeing“ padidinti „787“ gamybos tempą nuo penkių iki septynių lėktuvų per mėnesį, bet tik po išsamių patikrinimų.

Pardavimų srityje „Boeing“ susidūrė su sunkumais. Gegužę bendrovė nepristatė Kinijai nė vieno lėktuvo, nepaisant Pekino leidimo. Anksčiau Kinija buvo laikinai uždraudusi savo oro linijoms bendradarbiauti su bendrove dėl Vašingtono pradėto prekybos karo.

Didžiausios XXI a. lėktuvų nelaimės

Ahmedabado katastrofa bus tarp skaudžiausių XXI a. aviacijos tragedijų, neįskaičiuojant 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolių JAV.

Daugiausia aukų pareikalavusi katastrofa įvyko ne dėl techninių priežasčių, bet dėl Rusijos agresijos. 2014 m. liepos 17 d. „Malaysia Airlines“ reiso MH17 „Boeing 777“ buvo numuštas virš separatistų kontroliuojamos Rytų Ukrainos. Žuvo visi 298 lėktuve skridę žmonės.

2003 m. vasario 19 d. Irane sudužo Rusijos gamybos „Il-76“, priklausantis elitiniam revoliucinės gvardijos korpusui. Visi 275 lėktuve buvę žmonės žuvo. Lėktuvas dingo iš radiolokatorių ekranų po valandos skrydžio, prieš tai prašęs leidimo leistis dėl prastų oro sąlygų.

2001 m. lapkričio 12 d. „American Airlines“ „Airbus A300“ sudužo Niujorko Kvinso rajone netrukus po pakilimo. Žuvo visi 260 juo skridę žmonės ir penki ant žemės. Lėktuvas skrido iš Niujorko į Santo Domingą.

2018 m. balandžio 11 d. Alžyre sunkusis transporto lėktuvas „Il-76“ sudužo netrukus po pakilimo, žuvo visi 257 žmonės. Keleiviai daugiausia buvo kariškiai ir jų šeimų nariai.

Tris didžiausias tragedijas sukėlė lėktuvų kritimas į jūrą. 2014 m. kovo 8 d. „Malaysia Airlines“ reiso MH370 „Boeing 777-200“ su 239 žmonėmis dingo skrydžio iš Kvala Lumpūro į Pekiną metu. Nepaisant intensyvių paieškų Indijos vandenyne, lėktuvas nerastas, nelaimės priežastis nenustatyta

2009 m. birželio 1 d. „Air France“ „Airbus A330“ dingo virš Atlanto vandenyno turbulencijos zonoje, skrydžio iš Rio de Žaneiro į Paryžių su 228 žmonėmis metu. Lėktuvo nuolaužas surasti pavyko tik po dvejų metų.

2002 m. gegužės 25 d. Kinijos oro linijų „Boeing 747-200“ nukrito į Taivano sąsiaurį, žuvo 225 žmonės. Lėktuvas subyrėjo ore praėjus vos po 20 minučių nuo pakilimo Taipėjuje.