JK VYRIAUSYBĖ PRITARĖ J. ASSANGE EKSTRADICIJAI Į JAV

Jungtinės Karalystės valdžia penktadienį pritarė vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o (Džuliano Asandžo) ekstradicijai į Jungtines Valstijas, kur jis bus teisiamas dėl įslaptintų dokumentų, susijusių su karais Irake ir Afganistane, viešinimo.

Sekretorės Priti Patel vadovaujama Vidaus reikalų ministerija pareiškė, kad J. Assange'as gali per 14 dienų apskųsti šį sprendimą, priimtą JK teismui formaliai leidus jį išsiųsti.

J. Assange šalininkai dažnai rengė mitingus, protestuodami prieš deportacijos planus.

50 metų aktyvisto žmona Stella Assange (Stela Asandž) prašė paleisti jį į laisvę. Jiedu slapta susilaukė dviejų vaikų, kol J. Assange'as daugelį metų slapstėsi Ekvadoro ambasadoje Londone.

„WikiLeaks“ pavadino P. Patel sprendimą „tamsia diena spaudos laisvei ir britų demokratijai“, taip pat pažadėjo pateikti skundą Aukščiausiajam Teismui. Be to, tinklapis apkaltino Vašingtoną „sąmokslu jį nužudyti“.

Julianas nepadarė nieko blogo. Jis nepadarė jokio nusikaltimo ir nėra nusikaltėlis.

„Julianas nepadarė nieko blogo. Jis nepadarė jokio nusikaltimo ir nėra nusikaltėlis. Jis yra žurnalistas bei leidėjas ir baudžiamas už tai, kad dirbo savo darbą“, – teigiama grupės pareiškime.

Pasak „WikiLeaks“, ši byla yra „politinė“, nes J. Assange paskelbė įrodymų, kad Jungtinės Valstijos „padarė karo nusikaltimų ir juos slėpė“.

Ekstradicija yra mėginimas „pabandyti jį visam likusiam gyvenimui paslėpti jį tamsiausioje jų kalėjimų sistemos gilumoje, kad atgrasytų kitus nuo bandymų pareikalauti atsakomybės iš vyriausybių“.

Jokio pagrindo blokavimui

Britanijos VRM atstovas pareiškė, kad nėra jokio pagrindo, kad P. Patel blokuotų teisėjų nurodymą.

„Šiuo atveju JK teismai nenustatė, kad J. Assange ekstradicija būtų engėjiška, neteisinga ar piktnaudžiavimas procesu“, – sakė atstovas.

„Jie taip pat nenustatė, kad ekstradicija būtų nesuderinama su jo, kaip žmogaus, teisėmis, įskaitant teisę į teisingą teismą ir saviraiškos laisvę, taip pat, jam būnant JAV su juo bus tinkamai elgiamasi, be kita ko, kalbant ir apie jo sveikatą“, – pridūrė jis.

J. Assange byla tapo rezonansine žiniasklaidos laisvės gynėjams. Jo šalininkai kaltina Vašingtoną bandymais nutildyti pagrįstus pranešimus saugumo klausimais.

„WikiLeaks“ įkūrėjas turi stoti prieš teismą dėl įtariamo JAV Šnipinėjimo įstatymo pažeidimo 2010 metais. Jis kaltinamas paviešinus karinių ir diplomatinių dokumentų. Jei bus pripažintas kaltu, J. Assange'as gali būti pasiųstas už grotų 175 metams, nors tikslią bausmę sunku nuspėti.

Nuo 2019 metų J. Assange taikomas kardomasis kalinimas griežčiausio režimo kalėjime Londono pietryčiuose už tai, kad pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas ankstesnėje byloje, kurioje jis buvo kaltinamas lytiniu išpuoliu Švedijoje.

Ta byla buvo nutraukta, tačiau J. Assange'as nebuvo paleistas iš kalėjimo, kai atliko bausmę už paleidimo už užstatą sąlygų pažeidimą. Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad yra didelė jo pabėgimo tikimybė dėl gresiančios ekstradicijos į JAV.

Kovą kalėjimą susituokęs J. Assange septynerius metus praleido Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų išsiuntimo į Švediją.

Jis buvo suimtas, kai pasikeitė vyriausybė Kite ir buvo panaikinta jo diplomatinė apsauga.