Rusija ir toliau vykdo Ukrainoje rimtus teisių pažeidimus ir karo nusikaltimus, įskaitant „sistemingą“ kankinimą ir žaginimą, penktadienį pranešė Jungtinių Tautų tyrėjai.

Maskva jau daugiau nei dvejus metus kariauja su Ukraina ir pastaruoju metu mūšio lauke pasiekė teritorinių laimėjimų.

Aukšto lygio Tyrimo komisija (COI) pranešė radusi naujų plačiai paplitusių piktnaudžiavimų įrodymų. Ji taip pat pareiškė susirūpinimą dėl tolesnio sprogstamųjų ginklų naudojimo civilių gyvenamose zonose ir patvirtino, kad „Rusijos ginkluotosios pajėgos neatsižvelgia į galimą žalą civiliams“.

„Yra įrodymų, kad Rusijos valdžia pažeidžia tarptautines žmogaus teises ir tarptautinę humanitarinę teisę ir padarė atitinkamus karo nusikaltimus“, – žurnalistams sakė COI vadovas Erikas Mose'as ir pridūrė, jog reikia atlikti tolesnius tyrimus, kad būtų nustatyta, kokiais atvejais tai gali būti nusikaltimai žmoniškumui.

JT patvirtino ankstesnes išvadas, kad Rusijos valdžios vykdomi kankinimai „plačiai paplitę ir sistemingi“ tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje. Tyrėjai sudarė naujausią ataskaitą, per 16 atskirų apsilankymų Ukrainoje pasikalbėję su daugiau nei 800 žmonių.

Komanda nustatė, kad Rusijos elgesys su ukrainiečiais karo belaisviais yra „siaubingas“. Ataskaitoje dokumentuoti žaginimo ir kitokio seksualinio smurto prieš moteris atvejai tokiomis aplinkybėmis, kurios taip pat prilygsta kankinimui. Išsamiai aprašomi seksualinio kankinimo incidentai ir grasinimai išprievartavimu karo belaisviams vyrams.

Tyrėjai taip pat rado „papildomų įrodymų“, kad ukrainiečių vaikai buvo neteisėtai perkelti į Rusijos kontroliuojamas teritorijas.

Pirmą kartą tyrėjai ištyrė Rusijos vykdomą Ukrainos kultūros objektų ir archyvinių dokumentų grobimą, ypač iš Chersono, kurį Rusijos pajėgos buvo užėmusios 2022 m. kovą, bet maždaug po aštuonių mėnesių miestas buvo išlaisvintas.

Paskutinėmis okupacijos savaitėmis 2022 m. spalį ir lapkritį „Rusijos valdžia pervežė kultūros objektus iš Chersono regioninio dailės muziejaus ir archyvinius dokumentus iš Chersono srities valstybinio archyvo“ į okupuotą Krymą. „Abiejų institucijų darbuotojų vertinimu, iš muziejaus išvežta per 10 tūkst. objektų ir 70 proc. dokumentų iš pagrindinio Valstybės archyvo pastato“, – sakoma pranešime. Šis kultūros nusavinimas JT ataskaitoje apibūdinamas kaip „karo nusikaltimas“.