JT teisių apsaugos vadovo Volkerio Turko raginimas nuskambėjo kitą dieną po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė Maskvai per 50 dienų nutraukti karą antraip sulauks naujų didžiulių ekonominių sankcijų.
Jis taip pat išdėstė planus dėl ginkluotės perdavimo Kyjivui per NATO.
„Reikia nedelsiant nutraukti ugnį, kad būtų nutrauktos šios nepakeliamos kančios“, – sakė V. Turko biuro atstovė spaudai Liz Throssell.
„Rusijos Federacijos vykdomas visapusiškas ginkluotas puolimas prieš Ukrainą turi būti skubiai sustabdytas“, – pabrėžė ji.
„Turi būti suintensyvintas darbas siekiant ilgalaikės, tarptautinę teisę atitinkančios taikos – taikos, kuri užtikrintų atsakomybę už šiurkščius tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimus ir rimtus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus“, – pridūrė L. Throssell.
Rusija pradėjo plataus masto invaziją į savo kaimynę 2022 metų vasario 24 dieną.
Pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas rodo vis didesnį nusivylimą Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o Maskva, užuot sustabdžiusi atakas, jas sustiprino.
„Liepa neatnešė jokio atokvėpio po birželio, kai, mūsų stebėsenos Ukrainoje duomenimis, per vieną mėnesį žuvo ir buvo sužeista daugiausia civilių gyventojų per pastaruosius trejus metus – 232 žmonės žuvo ir 1 343 buvo sužeisti“, – sakė L. Throssell.
Naujausiais JT teisių biuro duomenimis, šį mėnesį Ukrainoje žuvo mažiausiai 139 civiliai gyventojai ir 791 buvo sužeistas.
L. Throssell paminėjo „intensyvias ir viena po kitos sekančias raketų ir dronų smūgių bangas“, kurias rengia Rusijos pajėgos.
„Intensyvios ir viena po kitos sekančios atakos naudojant sprogstamuosius ginklus (...) apgyvendintose vietovėse gali turėti plataus masto poveikį, todėl kelia rimtą susirūpinimą dėl jų suderinamumo su tarptautine humanitarine teise“, – teigė L. Throssell.
JT žmogaus teisių biuras iki šiol galėjo patvirtinti ir dokumentais pagrįsti, kad nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo mažiausiai 13 580 civilių gyventojų ir 34 115 buvo sužeisti. Tačiau JT pripažįsta, kad tikrasis aukų skaičius greičiausiai yra gerokai didesnis, nes daugelio atvejų negalima patikrinti,
Tuo metu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovas Ukrainoje Jarno Habichtas sakė, kad antrąjį 2025 metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, civilių aukų skaičius „beveik padvigubėjo“.
Jis sakė, kad nuo karo pradžios PSO užregistravo 2 504 išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas, per kuriuos 212 žmonių žuvo ir 768 buvo sužeisti.
PSO registruoja išpuolius, bet nenurodo, kas už juos atsakingas, nes ji nėra baudžiamąsias bylas tirianti institucija.
„Tai reiškia, kad sveikatos priežiūra nėra saugi vieta pacientams ir sveikatos priežiūros darbuotojams, o tai yra humanitarinės teisės pažeidimas“, – sakė J. Habichtas.
Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl karo metu dažnai pastebimo probleminio elgesio – nesaikingo alkoholio vartojimo tarp suaugusiųjų ir naujų tabako gaminių vartojimo tarp jaunimo.
