Keturiasdešimt septynių narių taryba išreiškė susirūpinimą dėl „saugumo pajėgų beprecedenčio masto smurtinio susidorojimo su taikiais protestais“ Irane.
Buvo nuspręsta pratęsti ir išplėsti nepriklausomų tyrėjų, renkančių įrodymus, kad būtų užtikrinta atsakomybė už žmogaus teisių pažeidimus šalyje, įgaliojimus. Už tai balsavo 25 tarybos nariai, septyni balsavo prieš, o likusieji susilaikė.
„Negalima toleruoti baimės atmosferos ir sistemingo nebaudžiamumo“, – pareiškė Islandijos ambasadorius Einaras Gunnarssonas (Einaras Gunarsonas), prieš balsavimą teikdamas Tarybai rezoliucijos tekstą.
„Aukos ir išgyvenusieji nusipelno tiesos, teisingumo ir atsakomybės“, – pažymėjo jis.
Patvirtintu dokumentu, kuriame pabrėžiama „atsakomybės“ būtinybė, dar metams pratęsiami specialiojo pranešėjo Irano klausimais įgaliojimai.
Be to, dvejiems metams pratęsiama atskira faktų nustatymo misija, kuri buvo įsteigta 2022 metų lapkritį po to, kai Iranas numalšino protestų bangą, kurią sukėlė sulaikytos Irano kurdės Mahsos Amini mirtis.
Naująja rezoliucija tyrimo institucija įgaliojama tirti „įtarimus dėl neseniai įvykusių ir tebevykstančių rimtų žmogaus teisių pažeidimų ir piktnaudžiavimo, taip pat padarytų nusikaltimų, susijusių su protestais“.
Balsavimas buvo surengtas Žmogaus teisių tarybos skubaus posėdžio pabaigoje. Surengti posėdį paprašė Didžioji Britanija, Vokietija, Islandija, Moldova ir Šiaurės Makedonija, tačiau Iranas šią iniciatyvą griežtai sukritikavo.
„Atsakomybė“
JT žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) savo įžanginėje kalboje Tarybos posėdyje papasakojo, kaip saugumo pajėgos naudojo „kovinius šaudmenis“ prieš protestuotojus, ir pabrėžė, kad buvo nužudyti „tūkstančiai“ žmonių, tarp jų ir vaikai.
„Raginu Irano valdžią persvarstyti savo sprendimus, atsitraukti ir nutraukti savo žiaurias represijas, įskaitant sumarinius teismo procesus ir neproporcingas bausmes“, – sakė jis.
„Raginu nedelsiant paleisti visus Irano valdžios savavališkai sulaikytus asmenis ir raginu visiškai sustabdyti mirties bausmės vykdymą“, – pridūrė V. Turkas.
Jo kalba Žmogaus teisių tarybos specialiajame posėdyje sulaukė plačios reakcijos.
„Turi būti užtikrinta atsakomybė už pastarųjų savaičių tragiškus įvykius, o visiems tiems, kurie buvo nužudyti, sužeisti ar sulaikyti vien už tai, kad gynė savo žmogaus teises ir reiškė teisėtus reikalavimus, turi būti užtikrintas teisingumas“, – posėdyje sakė Europos Sąjungos atstovas Michele Cervone d'Urso (Mikelė Červonė d‘Ursas).
Tačiau Irano ambasadorius Ali Bahreini (Ali Bahreinis) penktadienio posėdį pavadino „pozavimu“ ir „spaudimo priemone prieš Iraną“. Jo kolegė Somayeh Karimdoost (Somajė Karimdost) rezoliuciją apibūdino kaip „visiškai nesubalansuotą, šališką ir politiškai motyvuotą tekstą“.
Keletas šalių taip pat stojo ginti Iraną, kaltindamos Tarybą „politikavimu“ ir „dvigubų standartų taikymu“.
Kubos ambasadorius Rodolfo Benitezas (Rodolfas Benitezas) posėdį pavadino „aukščiausio cinizmo aktu“, o Kinijos ambasadorius Jia Guide (Džia Guidė) sakė, kad Pekinas „prieštarauja kišimuisi į kitų šalių vidaus reikalus pasinaudojant žmogaus teisių pretekstu“.
„Šiurpinantis“
V. Turko biuras ir susidorojimo su didžiausiais per kelerius metus protestais Irane aukų skaičių skaičiuojančios nevyriausybinės organizacijos teigia, kad interneto ryšio blokavimas, kuris tęsiasi jau dvi savaites, apsunkina jų darbą.
Pateikdama savo pirmąjį oficialų protestų aukų skaičių, Irano valdžia trečiadienį pareiškė, kad nuo masinių demonstracijų pradžios gruodžio pabaigoje žuvo 3 117 žmonių.
Tačiau JAV įsikūrusi agentūra „Human Rights Activists News Agency“ (HRNA) penktadienį nurodė, kad žuvusiųjų skaičius viršija 5 tūkst., ir įspėjo, kad patvirtinti skaičiai greičiausiai yra gerokai mažesni už tikrąjį aukų skaičių.
Kita nevyriausybinė organizacija, Norvegijoje įsikūrusi „Iran Human Rights“, yra įspėjusi, kad galutinis aukų skaičius gali siekti 25 tūkstančius.
Protestai dabar iš esmės buvo sustabdyti, tačiau, nors „žudynės Irano gatvėse galbūt liovėsi... žiaurumas tęsiasi“, įspėjo V. Turkas.
Jis priminė apie „šiurpinantį“ Irano teismų vadovo šios savaitės pareiškimą, kad tūkstančiai sulaikytųjų nesulauks jokio atlaidumo.
„Esu giliai susirūpinęs dėl prieštaringų Irano valdžios pareiškimų apie tai, ar sulaikytiesiems dėl protestų gali būti įvykdyta mirties bausmė“, – sakė V. Turkas.
Jis priminė, kad Iranas „tebėra viena iš daugiausiai mirties bausmių vykdančių valstybių pasaulyje“ ir vien pernai, kaip pranešama, šioje šalyje mirties bausmė buvo įvykdyta mažiausiai 1 500 žmonių.
Naujausi komentarai