JK PANEIGĖ PAREIŠKIMĄ, KAD RUSIJOS PAJĖGOS JUODOJOJE JŪROJE APŠAUDĖ BRITŲ KARO LAIVĄ

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija trečiadienį paneigė Rusijos vyriausybės pareiškimą, kad jos pajėgos Juodojoje jūroje paleido įspėjamųjų šūvių į britų Karališkojo jūrų laivyno laivą.

„Į „HMS Defender“ nebuvo paleista jokių perspėjamųjų šūvių. Karališkojo laivyno laivas toliau taikiai plaukia per Ukrainos teritorinius vandenis, laikantis tarptautinių įstatymų“, – sakoma ministerijos pranešime.

Rusijos gynybos ministerija anksčiau pranešė, kad pakrančių apsaugos patrulinis laivas paleido įspėjamųjų šūvių ir kad rusų šturmo lėktuvas Su-24M numetė keturias bombas priešais eskadrinį minininką.

Tačiau Gynybos ministerija Londone pareiškė: „Manome, kad rusai Juodojoje jūroje vykdė šaudymo pratybas ir iš anksto perspėjo laivybos bendruomenę apie savo veiklą.“

„Į „HMS Defender“ nebuvo paleista jokių šūvių ir nepripažįstame teiginio, kad priešais jį buvo numesta bombų“, – pabrėžė Londonas.

Gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas) pareiškime nurodė, kad „HMS Defender“ plaukė „įprastu tranzitu iš Odesos Sakartvelo link per Juodąją jūrą“.

„Kaip dažnai nutinka plaukiant šiuo maršrutu, jis pateko į tarptautiniu mastu pripažįstamą eismo atskyrimo koridorių“, – pažymėjo sekretorius.

„Ji saugiai paliko tą koridorių [11 val. 45 min. Lietuvos laiku]. Kaip įprasta, Rusijos laivai pradėjo jį sekti ir jis buvo informuotas apie vykdomas pratybas savo platesnėje aplinkoje“, – pridūrė B. Wallace.

Londonas pridūrė manąs, kad Rusija tuo metu „vykdė šaudymo pratybas“ ir buvo iš anksto pateikusi perspėjimą apie tuos mokymus.

Po šio paneigimo Maskva primygtinai patikino, kad perspėjamieji šūviai buvo paleisti.

Gynybos ministerija paskelbė pareiškimą, kuriuo pasmerkė „HMS Defender“ „pavojingus veiksmus“ ir vadino šį incidentą „JT konvencijos šiurkščiu pažeidimu“, taip pat paragino Londoną atlikti tyrimą.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova nurodė, kad dėl incidento bus iškviestas britų ambasadorius.

„Laikome tai šiurkščia Britanijos provokacija, pažeidžiančia tarptautinę teisę ir Rusijos įstatymus“, – sakė ji.

Tokie pareiškimai padaryti, tvyrant įtampai Londono ir Maskvos diplomatiniuose santykiuose, taip pat įtampai tarp Rusijos ir NATO.

JK ir Rusijos ryšiai yra įtempti dėl buvusio KGB agento Aleksandro Litvinenkos apnuodijimo radioaktyviu poloniu 2006 metais Londone, taip pat dėl pasikėsinimo nužudyti cheminiu ginklu Rusijos buvusį dvigubą agentą Sergejų Skripalį 2018 metais Solsberyje.

Be to, Didžioji Britanija kaltina Rusijos remiamus programišius mėginimais iš laboratorijų pavogti gyvybę gelbstinčių tyrimų dėl vakcinų nuo COVID-19 rezultatus, taip pat ne kartą smerkė Kremlių dėl numanomų žmogaus teisių ir pilietinių laisvių pažeidimų.

Britų vyriausybė garsiai kritikuoja Rusiją dėl agresijos Ukrainoje, taip pat dėl paramos Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui.

Rusijos susirūpinimas dėl NATO

Anksčiau trečiadienį rusų prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva yra „susirūpinusi“ dėl NATO pajėgų telkimo netoli Rusijos sienų.

Sakydamas kalbą per Tarptautinę saugumo konferenciją Maskvoje, V. Putinas pažymėjo, jog Aljansas „atsisako konstruktyviai svarstyti mūsų siūlymus mažinti įtampą ir nenuspėjamų incidentų riziką“.

JAV periodiškai siunčia savo karo laivus į regioną, siekdamos parodyti paramą Ukrainai. Tokie veiksmai dažnai išprovokuoja Rusijos protestus.

Įtampai dėl Ukrainos šį pavasarį pasiekus kulminaciją, Rusijai dislokavus savo karius prie vakarinių sienų ir Kryme, Maskva ėmė rengti intensyvias pratybas Juodojoje jūroje, o Vašingtonas perspėjo ją, kad išsiųs du karo laivus.

Tie laivai taip ir nebuvo išsiųsti, nes Rusija atitraukė savo pajėgas, o įtampa atslūgo.

Tuo metu Maskva taip pat grasino uždaryti dalį Juodosios jūros – toks žingsnis būtų paveikęs prieigą prie Ukrainos uostų Azovo jūroje, sujungtoje su Juodąja jūra Kerčės sąsiauriu Krymo rytiniame smaigalyje.

Ukraina galėjo laisvai plaukioti Kerčės sąsiauryje, kuris itin svarbus Kijevui eksportuojant grūdus ir plieną, kartu su Rusija iki 2014 metų, kai Maskva, aneksavusi Krymą, perėmė visišką šio vandens kelio kontrolę.

„Pagal tarptautinę teisę, žinoma, Krymo vandenys nepriklauso rusams, nes aneksija nebuvo pripažinta“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Londono universiteto koledžo rusistikos profesorius Markas Galeotti (Markas Galeotis).

„Toliau plaukioti tuose vandenyse, nesielgiant pernelyg provokuojančiai, yra labai svarbus būdas dar kartą patvirtinti, kad įstatymas yra viršesnis už sausumos ir jūros užgrobimą“, – pridūrė jis.

Rimčiausia pastarojo meto konfrontacija dėl šių vandenų kilo 2018 metų lapkritį. Tuomet Rusijos pajėgos sulaikė ir užėmė tris Kerčės sąsiauriu plaukiusius ukrainiečių laivus.

Rusija buvo paėmusi į nelaisvę 24 ukrainiečių jūrininkus, bet leido jiems sugrįžti į tėvynę per 2019-ųjų rugsėjį surengtus kalinių mainus.