Viename kaime lietus pliaupia taip ilgai, kad jau spėjo iš sąvartyno į gretimus kaimus išplauti tonas šiukšlių, kurios plaukė kelis kilometrus. O dabar blokuoja žmonių namus, kelius ir vandens upelius.

„Išgirdau dundesį ir pamaniau, kad tai žemės drebėjimas. Bet kai išėjau iš namų, pamačiau, kaip buldozerio bei sunkvežimio padangos įvažiavo į mano kiemą ir išsibarstė po mano žemę“, – pasakojo vietinė gyventoja Milada Bajic.

Supratusi, kad privalo evakuotis, Milada nuskubėjo žadinti kaimynės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kai mane pažadino, net neįsivaizdavau kas vyksta. Išėjus pamačiau, kad mano namas iki pusės užverstas šiukšlėmis“, – prisiminė kita gyventoja Mara Jovanovič. 

Nors praėjo dešimt dienų, sunkvežimiai ir sunkiasvorė technika tebevalo dideles naudotų padangų, plastikinių butelių ir kitų atliekų krūvas.

Šiame kaime yra apie 60 namų ir visi jie nukentėjo nuo atliekų nuošliaužos. Jų valymas turėtų užtrukti dar kelias savaites.

Gyventojai baiminasi, kad surinktos šiukšlės vėl bus išvežtos į tą patį sąvartyną, kurio smarvė jau dabar nepakeliama.

Mano širdis dirba 30 proc. pajėgumu, todėl užspringstu.

„Negaliu ilgam išeiti iš namų, nes mane dusina. Mano širdis dirba 30 proc. pajėgumu, todėl užspringstu“, – teigė vietos gyventoja.

O ir apribojimų, kas gali vežti atliekas į sąvartyną, nėra, todėl šiukšlių kalnai ir jų keliamos problemos ateityje gali augti.

„Tai didžiulė problema, kuriai išspręsti reikėtų mažiausiai 2–3 milijonų markių investicijų, kurių mūsų savivaldybė neturi“, – tikino Vlasenicos savivaldybės meras Miroslavas Kraljevičius.

Geriausia, ko gali tikėtis vietos valdžia, tai aptverti sąvartyną tvora ir viltis, kad pro ją neprasibraus užklydę šiukšlintojai.

Tačiau aplinkos gynėjai tokiais sprendimais piktinasi, mat tik apie 45 proc. kaimo gyventojų gali teisėtai atsikratyti atliekų.

O užpernai Bosnijoje suskaičiuota beveik pusantro tūkstančio nelegalių atliekų sąvartynų ir tik vienas atitiko saugumo standartus.

„Visas mūsų regiono šalis kamuoja nelegalūs ir įteisinti improvizuoti sąvartynai. Bosnijoje ir Hercegovinoje jų turime kelias dešimtis. Bet tokie sąvartynai iš esmės yra tik žemės lopinėliai, kuriuos savivaldybių tarybos dekretu pripažino tinkamais“, – kalbėjo aplinkosaugos grupės „Eko Akcija“ atstovas Anesas Podičius.

Bosnijoje vis dar nėra nei vieno sąvartyno pavojingoms atliekoms. Aplinkosaugininkai prognozuoja, jog jei valdžia taršos problemų nespręs, kasmet Bosnijoje dažnės gaisrų, staigių potvynių ir užterštų upių.