KAM BŪTŲ NAUDINGAS NAUJAS KARAS?

Venesuelai pareiškus pretenzijas į kaimynės šalies dalį, JAV ketvirtadienį surengė bendrą operaciją su Gajana, kurios metu vykdyti kariniai skrydžiai. Tai simbolinis, tačiau iškalbingas gestas Venesuelos vadovybei, grasinančiai sukelti dar vieną karą.

Žemėje – Gajanos viltis

Pretenzijas į Esekibo regiono, kurį daugiau nei šimtmetį kontroliuoja Gajana, Karakasas pareiškė po praėjusį sekmadienį vykusio referendumo. 95 proc. iš maždaug pusės jame dalyvavusių Venesuelos gyventojų pritarė šalies teritorinėms pretezijoms į Esekibą, nors klausimas dėl regiono sienų šiuo metu nagrinėjamas Tarptautiniame Teisingumo Teisme Hagoje.

Išplėsti savo įtaką Esekibo regione, kuris apima maždaug du trečdalius Gajanos teritorijos ir kuriame gyvena beveik 16 proc. šalies gyventojų, Venesuela bando nuo XIX a., tačiau niekada anksčiau nesikėsino jo aneksuoti.

Teritorinis ginčas paaštrėjo, kai 2015 m. bendrovė „ExxonMobil“ jame aptiko naftos ir ėmė ryškėti perspektyva, kad Gajana iš vienos skurdžiausių šalių gali tapti viena didžiausių OPEC nepriklausančių naftos gavėjų – pirmąja pasaulyje pagal vienam gyventojui tenkantį išgaunamos naftos kiekį.

Pernai nustatyta, kad „ExxonMobil" priklausančiame „Stabroek“ telkinyje esama 11,5 mlrd. barelių naftos ir 1,04 trln kub. m dujų atsargų. Į telkinių plėtrą jau investuoja kelios bendrovės: JAV „ExxonMobil“ ir „Anadarko“, Kanados „CGX Energy“, Izraelio „Ratio Oil“, Ispanijos „Repsol“, Jungtinės Karalystės „Tullow Oil“ ir Kinijos CNOOC.

Vidaus politikos tema?

Antradienį Karakasas pasiūlė įstatymo projektą dėl Venesuelos provincijos įkūrimo Esekibo regione ir nurodė valstybinei naftos bendrovei išduoti licencijas išgauti ten naftą. Padrąsintas referendumo rezultato, Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro pareiškė, kad Nacionalinei asamblėjai bus nusiųstas įstatymo projektas, patvirtinsiantį Gajanos Esekibo provincijos sukūrimą.

Net jei šie grasinimai ir nevirstų karu, referendumo baigtis naudingas N. Maduro, kuriam prieš kitais metais vyksiančius prezidento rinkimus vis daugiau grėsmės ima kelti opozicija, kritikuojanti jį stokojant gebėjimų suvaldyti šalies ekonomikos problemas – infliaciją, maisto produktų deficitą.

„Autoritarinė vyriausybė, susidūrusi su sunkia politine padėtimi, visada yra linkusi ieškoti patriotinio klausimo, kad galėtų apsigaubti vėliava ir sutelkti paramą, ir manau, kad tai yra didelė dalis to, ką daro N. Maduro“, – CNN citavo Karakase dirbantį Tarptautinės krizių grupės analitiką Philą Gunsoną. Jo manymu, Venesuela be sąjungininkų paramos neįsiverš į Esekibą, tačiau N. Maduro gali būti linkęs išprovokuoti susirėmimų pasienyje.

Rusiškas scenarijus

Gajanos vadovai Karakaso pretenzijas palygino su Rusijos invazija į Ukrainą. „Ilgai besitęsiantis ginčas dėl Gajanos ir Venesuelos sienos išaugo iki precedento neturinčios įtampos mūsų šalių santykiuose“, – trečiadienį žurnale „Americas Quarterly“ rašė Gajanos užsienio reikalų ministras Robertas Persaudas.

Rusijos prezidento „tarptautinių normų nepaisymas“ įsiveržus į Ukrainą „gali suteikti naujų sparnų N. Maduro teritorinėms ambicijoms“.

Panašią analogiją įžvelgia ir ekspertai, dar gerokai prieš paskelbiant referendumą, „Foreign Policy“ pastebėję, kad Rusijos prezidento „tarptautinių normų nepaisymas“ įsiveržus į Ukrainą „gali suteikti naujų sparnų N. Maduro teritorinėms ambicijoms“.

Tai, kad naujojo potencialaus konflikto židinys yra regione, gausiame angliavandenilių, ekspertai nelinkę laikyti sutapimu. Karas tarp Venesuelos ir Gajanos pirmiausia būtų naudingas Rusijai, ūmai netekusiai šantažo priemonės – svarbios naftos ir dujų rinkos dalies. Kiekvienas konfliktas, kylantis naftos ar dujų gausiame regione, atsispindi ir šių išteklių kainų grafikuose.

Kai „Hamas“ užpuolė Izraelį, buvo sustabdyta dujų gavyba Tamaro telkinyje ir dujų eksportas į Jordaniją ir Egiptą, todėl šios šalys nustojo eksportuoti suskystintąsias gamtines dujas į Europą ir Turkiją. Nors vėliau gavyba ir buvo atnaujinta, ekspertai nuogąstauja, kad ji išliks nestabili, kol baigsis karas.

Didėjanti įtampa Artimuosiuose Rytuose kelia grėsmę tolesnėms investicijoms į perspektyviais laikomų Egipto dujų telkinių jūroje plėtrą. Telkinyje „Nargis-1“, kurį bendrai žvalgo Italijos „Eni“, „Chevron“ ir Egipto „Tharwa Petroleum“, metų pradžioje buvo aptikta didelių dujų atsargų. Dujų telkiniai taip pat aptikti Rytų El-Amrijos bloke, kurį žvalgo JAV „Shell“ ir Kuveito KUFPEC.

Prasidėjus karui Izraelyje, Jemeno husių sukilėliai ėmė grasinti laivybai Raudonojoje jūroje ir, norėdami pabrėžti savo ketinimų rimtumą, užgrobė vieną laivą. Persijos įlankos trikdžiai laivyboje padidino spaudimą ir energijos išteklių rinkoms.

Neseniai karinis perversmas įvykdytas Nigeryje – šalis yra viena didžiausių urano kasėjų pasaulyje. Nors kol kas neapribota Prancūzijos „Orano Group“ urano gavybos veikla, nestabilumas daro įtaką ir šios žaliavos rinkai.