Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Rusijos okupuotų teritorijų gyventojus priešintis. Jie saugiais kanalais ukrainiečių saugumo pajėgoms turėtų perduoti informaciją apie priešą ar kolaborantus, sakė jis trečiadienio vakarą savo tradiciniame kreipimesi.

V. Zelenskis kartu pareiškė viltį, kad okupantai jau netrukus spruks. „Jie jau jaučia, kad atėjo laikas bėgti iš Chersono ir apskritai iš mūsų šalies pietinės dalies. Ateis laikas, kai jie spruks iš Charkivo srities, iš Donbaso ir iš Krymo“.

V. Zelenskis prisiminė sprogimus Rusijos oro pajėgų bazėje Krymo pusiasalyje antradienį. Čia vienu kartu sunaikinti devyni okupantų kariniai lėktuvai. Neoficialiais duomenimis, su šia ataka susiję Ukrainai lojalūs partizanai. Iš kitų okupuotų teritorijų gaunami pranešimai apie išpuolius prieš ukrainiečius, kurie bendradarbiauja su rusų okupantais.

Prezidentas paskelbė apie kerštą už Rusijos oro smūgius Dnipropetrovsko srityje, per kuriuos naktį į trečiadienį žuvo 13 civilių. Kiek karas dar truks, esą priklauso nuo Rusijos nuostolių. „Kuo didesni bus okupantų nuostoliai, tuo greičiau galėsime išlaisvinti savo šalį“,  – pažymėjo V. Zelenskis. Tai vėlgi priklauso nuo užsienio karinės pagalbos Ukrainai. Kuo ryžtingesnė ji bus, tuo greičiau Ukrainai ir Europa vėl galės gyventi laisvėje.

JT Saugumo Taryba aptars krizę Ukrainos Zaporižios branduoliniame komplekse

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ketvirtadienį surengs neeilinį posėdį, kuriame bus aptariama krizė Ukrainos Zaporižios branduoliniame komplekse – elektrinėje, kurią Kyjivas ir Maskva kaltina vienas kitą atakavus, pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Šaltinis iš JT Saugumo Tarybos, kuriai šiuo metu pirmininkauja Kinija, naujienų agentūrai AFP sakė, kad posėdis įvyks ketvirtadienį 15 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku.

Kitas diplomatinis šaltinis JT būstinėje Niujorke teigė, kad 15 Tarybos narių susirinks Rusijos, vienos iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių, turinčių veto teisę JT rezoliucijoms, prašymu. Be Rusijos, šią teisę dar turi Jungtinė Karalystė, Kinija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos.

Scanpix nuotr.

Didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę nuo pirmųjų karo dienų yra užėmusi Rusijos kariuomenė. Pastarosiomis savaitėmis ji vėl atsidūrė kovų centre. Antradienio naktį rusams sudavus smūgių netoli elektrinės žuvo mažiausiai 14 žmonių.

Trečiadienį Didžiojo septyneto (G-7) grupė, vienijanti pasaulio labiausiai išsivysčiusias ekonomikas, perspėjo, kad Maskvos tęsiama elektrinės okupacija „kelia pavojų regionui“, ir paragino grąžinti objektą Ukrainos kontrolei.

Įtampa sugrąžino prisiminimus apie tuometinėje sovietinėje Ukrainoje 1986 metais įvykusią avariją Černobylio atominėje elektrinėje, per kurią žuvo šimtai žmonių, pasklido didžiulis kiekis radioaktyvių teršalų.

Rusijai apšaudžius Ukrainos Dnipropetrovsko regioną žuvo trys žmonės

Per Rusijos smūgius Dnipropetrovsko regione centrinėje Ukrainoje žuvo trys žmonės, ketvirtadienį pranešė srities administracijos vadovas Valentynas Rezničenka.

„Ką tik Nikopolyje gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė dar vieno žuvusiojo kūną po šiandieninių priešo apšaudymų... Naktinis Rusijos puolimas regione nusinešė trijų žmonių gyvybes, devyni buvo sužeisti, keturi iš jų – ligoninėje“, – rašė jis platformoje „Telegram“.

Kiek anksčiau jis pranešė, kad rytiniame Dnipropetrovsko srities Nikopolio mieste, įsikūrusiame šalia Dnipro upės, nukentėjo trys mokyklos, keletas parduotuvių, garažų ir automobilių. Be elektros liko daugiau kaip 6 tūkst. gyventojų.

JT: pirmoji ukrainietiškų kviečių siunta turi būti išgabenta kitą savaitę

Pirmieji kviečiai iš karo draskomos Ukrainos turėtų būti išgabenti kitą savaitę pagal su Rusija pasirašytą svarbų susitarimą, skirtą palengvinti pasaulinę maisto krizę, trečiadienį pranešė vienas aukšto rango Jungtinių Tautų pareigūnas.

Pasak susitarimą prižiūrinčio jungtinio centro Stambule laikinojo JT koordinatoriaus Frederico Kenney (Frederiko Kenio), pirmieji 12 laivų iš Juodosios jūros uostų išgabeno 370 tūkst. tonų kukurūzų ir kitų maisto produktų.

Tačiau krovinys turėtų pasikeisti, kai iš uostų išplauks laivai, prisišvartavę Ukrainoje vasarį, kai prasidėjo Rusijos invazija į kaimyninę šalį, ir atplauks nauji laivai, kurie paims kviečius, susikaupusius su šių metų derliumi, žurnalistams sakė F. Kenney.

„Dirbame trijuose uostuose, kurie iš esmės buvo įšaldyti laike, – kalbėjo pareigūnas. – Saugyklos buvo pilnos kukurūzų, o ten prisišvartavę laivai buvo pakrauti kukurūzais.“

„Būtina tuos laivus išplukdyti ir atgabenti naujus... kurie leistų kovoti su maisto krize“, – pridūrė jis.

Susitarimas, kurį praėjusį mėnesį Stambule pasirašė Ukrainos, Rusijos ir JT bei Turkijos pareigūnai, buvo pasveikintas kaip veiksminga priemonė karo sukeltai pasaulinei maisto krizei spręsti.

Tačiau Ukrainai pirmiausia reikėjo susitvarkyti su kukurūzais, dažnai naudojamais gyvuliams šerti. Dėl šios produkcijos tiekimo buvo sutarta su pasauliniais klientais prasidedant Rusijos įsiveržimui.

„Tikrai pereiname prie kviečių“, – sakė F. Kenney.

Anot jo, „leidome įplaukti pirmajam laivui“ į Ukrainą per Bosforo sąsiaurį, ir „tai turėtų įvykti kažkada kitą savaitę“.

Būtina tuos laivus išplukdyti ir atgabenti naujus... kurie leistų kovoti su maisto krize.

Prisišvartavo pirmas laivas

Įgyvendinant sandorį vos ne iškart kilo kliūčių: pirmasis Ukrainą palikęs laivas – su Siera Leonės vėliava plaukiojantis „Razoni“ – dėl sutartinio ginčo nepasiekė savo paskirties vietos Libane.

Pasak Ukrainos pareigūnų, pirkėjas iš Libano dėl penkių mėnesių vėlavimo atsisakė krovinio, kai laivas jau buvo jūroje.

Trečiadienį „Razoni“ prisišvartavo Turkijos Viduržemio jūros Mersino uoste po pranešimo, kad gabenami kukurūzai rado naują pirkėją.

„Krovinys parduotas.... Jis bus [iškrautas] Mersine“, – naujienų portalui „Middle East Eye“ sakė laivybos agentas Ahmedas al Faresas (Ahmedas Faresas) iš „Ashram Maritime Agency“.

F. Kenney pabrėžė, kad Stambulo centras nesivelia į sutartinius ginčus ir daugiausia dėmesio skiria savo misijai – saugiai plukdyti laivus nustatytu koridoriumi, apeinančiu užminuotus Juodosios jūros vandenis.

Laivai tikrinami, kai įplaukia į Bosforo sąsiaurį ir išplaukia iš jo.

„Matome nuolatinę pažangą, kalbant apie įplaukiančių ir išplaukiančių laivų skaičių, – nurodė JT koordinatorius. – Turime gerą pradžią.“

Rytų Ukraina: nutekėjo nuodingas amoniakas, žuvo 1 žmogus, 2 sužeisti

Iš degančios alaus daryklos prorusiškų separatistų bastione Donecke Rytų Ukrainoje, vietos institucijų duomenimis, nutekėjo nuodingas amoniakas. Per gaisrą, kuris kilo po Ukrainos įvykdyto apšaudymo, žuvo vienas žmogus ir dar du buvo sužeisti, ketvirtadienį Donecke pranešė prorusiškos institucijos.

Amoniako tekėjimas sustabdytas. Dujos esą naktį pasklido 2 km spinduliu. Gyventojai buvo paraginti likti pastatuose ir neatidaryti langų. Amoniakas, kuris žinomas dėl savo aitraus kvapo, alaus daryklose naudojamas aušinimui.

Teigiama, kad apšaudymo metu alaus darykloje buvo per 30 žmonių. Frontas tarp Ukrainos pajėgų ir Maskvos valdomų separatistų nuo 2014 metų driekiasi į šiaurės rytus nuo didžiausio miesto Donbase. Regione verda nuožmiausi mūšiai. Separatistai, padedami rusų dalinių, nori užimti visą Donecko regioną.

Per Ukrainos apšaudymus trečiadienį Donecke žuvo trys civiliai, pranešė separatistai. Šių pranešimų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.

V. Zelenskio štabo vadovas: reikia, kad karas baigtųsi dar prieš prasidedant žiemai

Mūšiai Ukrainoje, anot Kyjivo prezidentūros, turi būti užbaigti iki ateinančio šildymo sezono pradžios. Priešingu atveju kyla rizika, kad Rusija sunaikins šildymo ir energijos infrastruktūrą, trečiadienį pareiškė prezidento Volodymyro Zelenskio štabo vadovas Andrijus Jermakas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Rusija esą jau dabar atakuoja infrastruktūros objektus.

„Tai viena priežasčių, kodėl turime imtis maksimalių priemonių, kad iki rudens pabaigos užbaigtume aktyvią karo fazę“, – pažymėjo A. Jermakas. Karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik pusmetį.

Anot A. Jermako, Ukrainos pajėgos mėgina daryti viską, kad atsikovotų Rusijos okupuotas teritorijas. Kuo ilgiau rusų kariai galės įsitvirtinti Ukrainos teritorijoje, tuo bus sunkiau.

Rusija vasario 24 dieną pradėjo invaziją į Ukrainą. Įskaitant Krymo pusiasalį, ji yra okupavusi maždaug penktadalį kaimyninės šalies. Apie galimus sprendimus prie derybų stalo šiuo metu jokių požymių nėra.

Ukrainos generalinis štabas: nukauta 43 000 rusų karių

Ukrainos pajėgos nuo vasario 24 dienos iki rugpjūčio 11-osios nukovė apie 43 000 rusų karių. Tai yra 200 daugiau nei buvo para anksčiau, savo feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas, kuriuo remiasi agentūra „Ukrinform“.

Be to, nuo karo pradžios sunaikinta 1 846 (+14) kovinių tankų, 232 (+0) lėktuvai, 193 sraigtasparniai (+0), 4 100 (+14) šarvuotų automobilių, 974 (+3) artilerijos sistemos, 261 (+0) raketų paleidimo įtaisas, 134 (+1) oro gynybos sistemos, 3 018 (+13) automobilių ir autocisternų, 772 (+6) taktiniai dronai, 15 (+0) laivų, 90 (+1) vienetų specialiosios technikos, 185 (+0) sparnuotosios raketos,

Daugiausiai nuostolių priešas per praėjusias 24 valandas patyrė Donecko regione.

Tarptautiniai kreditoriai sutiko iki 2024-ųjų įšaldyti 20 mlrd. dolerių Ukrainos skolą

Tarptautiniai kreditoriai sutiko patenkinti Ukrainos prašymą iki 2024-ųjų atidėti beveik 20 mlrd. JAV dolerių vertės Ukrainos skolos už išplatintus skolos vertybinius popierius grąžinimą, pranešė agentūra „Reuters“.

„Užsienio kreditoriai atsižvelgė į Ukrainos prašymą ir dvejiems metams įšaldė mokėjimus už beveik 20 mlrd. dolerių vertės tarptautines obligacijas. Atidėjimo laikotarpiu palūkanos bus toliau skaičiuojamos pagal atitinkamų obligacijų emisijų sąlygose nustatytas normas, taip pat bus skaičiuojamos jose numatytos papildoms palūkamos“, – teigiama pranešime.

„Dėkojame už solidarumo žingsnį. Taip pat esame dėkingi Didžiojo septyneto šalims už tai, kad jos tai palaikė“, – sakė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis, pridurdamas, jog skolos atidėjimo laikotarpis gali būti pratęstas dar vieneriems metams.

Premjeras pabrėžė, kad tai leis Ukrainai sutaupyti beveik 6 mlrd. JAV dolerių, kurie bus panaudoti šalies makrofinansiniam ir ekonominiam stabilumui užtikrinti, karinėms pajėgoms stiprinti.

Pasak D. Šmyhalio, tarptautiniai kreditoriai taip pat sutiko atidėti valstybės įmonių „Ukrenergo“ ir „Ukravtodor“ skolų grąžinimą.

Latvijos parlamentas paskelbė Rusiją terorizmą remiančia valstybe

Latvijos parlamentas ketvirtadienį priėmė pareiškimą, kuriuo Rusija paskelbta „terorizmą remiančia valstybe“, o jos veiksmai Ukrainoje vadinami „sąmoningu ukrainiečių tautos genocidu“.

Saeimos pareiškime sakoma, kad parlamentarai „pripažįsta Rusiją terorizmą remiančia valstybe ir ragina kitas panašiai mąstančias šalis pareikšti tokią pačią nuomonę“.

Pareiškime teigiama, kad okupacinės Maskvos pajėgos Ukrainoje taikosi į civilius gyventojus, pasitelkia kankinimą ir gąsdinimus, siekdama demoralizuoti gyventojus ir kariuomenę.

Latvijos parlamentas pasmerkė vasarį prasidėjusią Rusijos invaziją ir Baltarusijos vaidmenį šiame konflikte, ragindamas pasaulį sugriežtinti sankcijas Maskvai ir Minskui.

Pasak Saeimos, būtina didinti karinę, finansinę, humanitarinę ir diplomatinę paramą Kyjivui, o įsiveržimo kaltininkus – izoliuoti ir patraukti atsakomybėn.

Pareiškime Europos Sąjungos narės raginamos nedelsiant nutraukti turistinių vizų išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams ir kitaip apriboti jiems įvažiavimo galimybes.

Vasario 24-ąją Kremliui pradėjus karinį puolimą, 12 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus; iš jų 5 mln. išvyko iš šalies.

Anot Saeimos, konfliktas pareikalavo jau tūkstančių Ukrainos karių ir civilių gyventojų gyvybių.

Parlamento pareiškime teigiama, kad nuo 2014 metų Rusija remia separatizmą ir smurtą prieš civilius gyventojus Ukrainos rytiniame Donbaso regione, taip pat aneksuotame Krymo pusiasalyje.

Pasak parlamentarų, priimant sprendimą paskelbti Rusiją „terorizmą remiančia valstybe“ buvo atsižvelgta ir į tai, kad Maskva yra didžiausia ginklų Sirijos režimui tiekėja.

Be to, Maskva pareiškime kaltinama surengus kelias „teroristines atakas“, įskaitant buvusio šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimą Anglijoje 2018 metais ir 298 gyvybių pareikalavusį „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimą 2014-aisiais.

Saeimos teigimu, šiuo metu Rusija sistemingai taikosi į Ukrainos civilinę infrastruktūrą, tokius kaip Olenivkos kalėjimas ir Odesos uostas, naudoja uždraustą ginkluotę.

Pareiškime pabrėžiama, kad panašūs nusikaltimai aprašomi žmogaus teisių aktyvistų ir stebėtojų misijų ataskaitose.

„Avozo“ pulko kovotojai jau netrukus turėtų stoti prieš teismą

Šimtai „Azovo“ pulko kovotojų, separatistų administracijos Donecko regione duomenimis, „dar iki vasaros pabaigos“ sulauks proceso. „Pirmasis teismo procesas tikriausiai vyks Mariupolyje ir bus surengtas dar iki vasaros pabaigos“, – sakė apsišaukėliškos „liaudies respublikos“ vadovas Denisas Pušilinas žurnalistams per Rusijos gynybos ministerijos organizuotą kelionę. Žiniasklaida ir tarptautiniai atstovai esą galės dalyvauti procese, praneša agentūra „Reuters“.

Maskvos remiami separatistai Donecke grąžino mirties bausmę.

„Azovo“ pulkas sulaukė tarptautinio dėmesio dėl savo pasipriešinimo Rusijos vykdytai Mariupolio plieno gamyklos apsiausčiai. Po savaičių nuožmių kovų bunkeriuose ir tuneliuose gegužę jie pasidavė rusų daliniams.

Rusija tikina, kad „Azovo“ pulko kovotojai yra naciai. Iš tikrųjų daug jų praeityje priklausė kraštutiniams dešiniesiems. Tačiau tarptautiniai ekspertai iš esmės sutaria, kad nacionalistai ir dešinieji radikalai sudaro tik nedidelę ukrainiečių kovotojų dalį. „Azovo“ pulkas, lyginant su bendru Ukrainos dalinių skaičiumi, yra labai mažas. Manoma, kad jį sudaro nuo 1 500 iki 2 500 kovotojų. Bendras Ukrainos karių skaičius prieš karą buvo 250 000-300 000. Be to, yra šimtai tūkstančių rezervistų.

Baltarusija neigia pranešimus apie sprogimus aerodrome netoli Ukrainos

Maskvos sąjungininkė Baltarusija ketvirtadienį sumenkino pranešimus apie naktį įvykusius sprogimus karinėje oro bazėje netoli Ukrainos sienos. Teigiama, kad šią bazę naudoja Rusijos kariuomenė.

Baltarusijos gynybos ministerijos pranešime sakoma, kad rugpjūčio 10 d. apie 23 val. vietos laiku "keičiant variklį užsidegė įranga“, bet gaisras buvo „laiku“ užgesintas, aukų nėra. Anksčiau karinę veiklą stebintis Baltarusijos „Telegram“ kanalas pranešė, kad netoli Ziabrovkos aerodromo pietryčių Baltarusijoje buvo girdėti „sprogimai“. Naktį į ketvirtadienį pastebėti „bent aštuoni blyksniai“.

Ištremtos Baltarusijos opozicijos lyderės Svetlanos Cichanouskajos vyresnysis patarėjas Franakas Viačorka sakė, kad aerodrome dažnai stovi Rusijos kariniai lėktuvai. Ziabrovka yra maždaug už 30 kilometrų nuo Ukrainos šiaurinės sienos.

Apie šį incidentą pranešta po daugybės sprogimų pagrindinėje karinėje oro bazėje Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje. Maskva teigia, kad juos sukėlė detonavę šaudmenys, o ne Ukrainos ugnis.

Šiemet Vakarų šalys skyrė naujas sankcijas buvusiai sovietinei Baltarusijai už jos vaidmenį vasario 24 d. Rusijos pradėtame puolime Ukrainoje. Rusijos kariuomenė įsiveržė keliomis kryptimis, taip pat ir iš Baltarusijos teritorijos.

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka, kliaudamasis savo sąjungininku Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, nuslopino 2020 m. protestus prieš jo perrinkimą šeštai kadencijai. Jis įsileido Rusijos kariuomenę karinių pratybų dingstimi likus keliems mėnesiams iki Maskvos karinės operacijos pradžios.

V. Zelenskis įspėja dėl naujos branduolinės katastrofos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo tarptautinę bendruomenę dėl naujos branduolinės katastrofos, panašios kaip 1986 metais Černobylyje. Rusija yra teroristinė valstybė, kuri įkaite laiko ir šantažui naudoja Zaporižios atominę jėgainę, sakė jis ketvirtadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Kopenhagoje vykstančios Ukrainos donorų konferencijos dalyvius. Rusija, anot V. Zelenskio, šiandien yra dar ciniškesnė ir dar pavojingesnė nei Sovietų Sąjunga, kuri kadais norėjo nuslėpti Černobylio branduolinę katastrofą.

„Rusija Zaporižios atominėje elektrinėje gali sukelti didžiausią istorijoje radiacinę avariją, o realios pasekmės gali būti dar didesnės“, – pridūrė jis.

„Turime apsaugoti Europą nuo šios grėsmės“, – kalbėjo V. Zelenskis. Zaporižia yra ne tik didžiausia Europos branduolinė elektrinė, bet ir trečia didžiausia planetoje. Reakcija į Rusijos veiksmus esą turi būti visapusiška. Ukrainai gynybai reikia maksimumo ginklų ir amunicijos. „Niekam nereikia naujos katastrofos“, – pažymėjo V. Zelenskis.

Donorų konferencijoje Kopenhagoje kalbam apie ginklus, karių apmokymą ir pagalbą Ukrainai likviduojant minas. Joje dalyvauja 26 šalių atstovai.

 

Ukrainoje žuvusių rusų kareivių artimieji pranešimus gauna dar Sovietų Sąjungoje spausdintuose blankuose

Ukrainoje nukautų rusų kareivių artimieji pranešimus apie jų žūtį gauna dar 1974 metais Sovietų Sąjungoje spausdintuose blankuose.

Tai „Facebook“ paskyroje pranešė Rusijos žmogaus teisių gynėja Marina Litvinovič, kuria remiasi UNIAN.

Pasak jos, tokie sovietinio pavyzdžio dokumentai netgi „suteikia teisę į pensiją ir lengvatas“.

„Pranešimai apie žūtį, dabar siunčiami nukautų kareivių tėvams, išspausdinti „Goznak“ įmonėje 1974 metais. Jie taip pat yra „dokumentas“, suteikiantis teisę prašyti pensijų ir lengvatų, numatytų SSRS įstatymuose. Tad armija dar gyvena Sovietų Sąjungoje. Tik klausimas – dar ar jau?“ – ironizuoja M. Litvinovič.

Kaip anksčiau pranešė „UNIAN“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai iki rugpjūčio 11 d. sunaikino apie 43 tūkst. okupantų rusų.

Žiniasklaida: prie Maskvos sudegė kareivinės

Maskvos srities Dolgoprudno mieste karinės dalies teritorijoje užsidegė medinės kareivinės, kuriose buvo būtinosios tarnybos karių ir personalo.

Tai ketvirtadienį pranešė „Telegram“ kanalas „Baza“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Gautomis žiniomis, ugnis apėmė 1,2 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Paryčiui gaisras buvo lokalizuotas. Informacijos apie nukentėjusiuosius negauta, pranešama, kad, „preliminariais duomenimis, visi žmonės buvo evakuoti“.

Maskvos srities Nepaprastųjų situacijų ministerijos spaudos tarnyba patvirtino informaciją apie gaisrą karinėje dalyje.

Ukraina nori, kad jos interesus Rusijoje atstovautų Šveicarija

Diplomatinius santykius su Rusija nutraukusi Ukraina nori, kad Šveicarija atstovautų jos interesus Rusijoje.

Derybos dėl tokio mandato baigtos, ketvirtadienį dpa pranešė Šveicarijos užsienio reikalų ministerija Berne. „Kad saugančios galios mandatas įsigaliotų, savo sutikimą dar turi duoti Rusija“, – teigia ministerija. Tačiau neaišku, ar tai įvyks.

Rusijos ambasada Berne laikraščiui „Tages-Anzeiger“ parašė, kad taikydama sankcijas Rusijai po jos invazijos į Ukrainą Šveicarijos vyriausybė nebėra neutrali. Rusija „nepasirengusi svarstyti tarpininkavimo derybose su Ukraina pasiūlymų iš šalių, kurios prisideda prie antirusiškų sankcijų“.

Šveicarija turi senas tradicijas veikti kaip sauganti galia. Pirmą kartą ji rūpinosi Bavarijos karalystės ir Badeno Didžiosios Kunigaikštystės interesais Prancūzijoje per 1870–1871 m. Prancūzijos ir Prūsijos karą. Ji taip pat veikia kaip sauganti galia, kai to reikia, pavyzdžiui, piliečiams, gyvenantiems kitoje šalyje, kurioje nebėra jų šalies ambasados ir kai šios abi šalys yra nutraukusios diplomatinius santykius. Tokiais atvejais Šveicarija yra kontaktų vieta, taip pat gali pristatyti diplomatines siuntas ir būti tarpininke derybose. Šiuo metu Šveicarija teikia tokias paslaugas kelioms šalims.

Maskva pareiškė, kad Šveicarija negali atstovauti Kyjivo Rusijoje

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad Šveicarija prarado neutralų statusą ir todėl negali diplomatiškai atstovauti Ukrainos Rusijoje, dėl to kaltas Berno sprendimas taikyti Maskvai sankcijas.

Estija uždraudė atvykti Šengeno vizas gavusiems Rusijos piliečiams

Estijos vyriausybė ketvirtadienį nutarė uždrausti atvykti į šalį Rusijos piliečiams, turintiems Estijos išduotas vizas atvykti į Šengeno erdvę, taip pat apriboti tokių vizų išdavimą, pranešė vyriausybės spaudos tarnyba.

„Šio sankcijos reiškia, kad vizos liks galioti, bet jų turėtojams nebus leista atvykti į Estiją“, – per spaudos konferenciją sakė užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu (Urmas Reinsalus).

Pasak jo, šis draudimas nebus taikomas asmenims, kuriems taikomos išlygos dėl sankcijų, Rusijos ambasados darbuotojams ir jų šeimų nariams, asmenims, betarpiškai susijusiems su prekių ir keleivių pervežimu, taip pat asmenims, turintiems judėjimo laisvę pagal Europos Sąjungos įstatymus arba kurių atvykimas yra pagrįstas humanitarinėmis priežastimis. Taip pat galės atvykti norintys aplankyti Estijoje gyvenančius sutuoktinius ar kitus giminaičius ir gavusius kvietimą.

Vyriausybė taip pat nutarė išimties tvarka metams pratęsti leidimus gyventi studentams iš Rusijos, kuriems reikia laiko užbaigti studijas Estijos aukštosiose mokyklose.

Sankcijos įsigalios rugpjūčio 18 dieną.

„Pastebėjome, kad labai padaugėjo Rusijos piliečių, vykstančių į Estiją arba per ją, – kalbėjo U. Reinsalu. – Galimybė masiškai lankytis Estijoje ar keliauti per Estiją į Europą neatitinka mūsų nustatytų sankcijų esmės.“

„Nustatydama sankcijas Estija norėjo užtikrinti, kad valstybė agresorė neturėtų galimybės – be kita ko, ir atskirų piliečių lygiu – tęsti savo įprastą gyvenimą tarptautiniu lygiu“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, Rusijos piliečiams taip pat bus panaikintos ankstesnės vizų išdavimo išimtys darbo, studijų ir verslo tikslais.

Tuo metu Vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas (Lauris Lenemetsas) pranešė, kad išimtys bus taikoma studentams, nespėjusiems baigti studijų iki sankcijų įvedimo.

„Daugeliui šių jaunuolių grįžti namo dabartinėmis aplinkybėmis gali būti pavojinga, nes jie pasisakė už Ukrainos gynimą, kritikavo Rusijos agresiją bei režimą. Už tai Rusijoje baudžiama baudžiamąja tvarka, todėl jiems išimties tvarka reikėjo pratęsti leidimus gyventi šalyje, kad jie galėtų baigti studijas“, – sakė L. Laanemetsas.

M. Podoliakas: avarijų epidemija aerodromuose – perspėjimas iš aukščiau Rusijai

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas ketvirtadienį pareiškė, kad techninių avarijų „epidemiją“ kariniuose aerodromuose okupuotame Kryme ir Baltarusijoje Rusijos kariuomenė turėtų vertinti kaip „perspėjimą iš aukščiau“.

„Techninių avarijų epidemiją kariniuose aerodromuose Kryme ir Baltarusijoje rusų kariai turėtų vertinti kaip perspėjimą iš aukščiau: pamirškit Ukrainą, nusivilkit uniformas ir išeikit. Nei okupuotame Kryme, nei okupuotoje Baltarusijoje nesijausite saugiai“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M. Podoliakas.

„Karma jus suras visur“, – pridūrė jis.

Antradienį keli sprogimai driokstelėjo netoli Rusijos karinių oro pajėgų bazės aneksuotame Krymo pusiasalyje, Sakų kariniame aerodrome Novofedorivkos apylinkėse.

Būtent iš šios bazės rusų lėktuvai kildavo bombarduoti Ukrainos Zaporižios, Mykolajivo ir Chersono sričių.

Ukrainos gynybos ministerija pakomentavo sprogimus, sakydama, kad negali nustatyti gaisro priežasties, tačiau dar kartą ironiškai priminė priešgaisrinės saugos taisykles ir draudimą rūkyti neleistinose vietose.

Rusija savo ruožtu neigia, kad per antradienį nugriaudėjusius sprogimus buvo apgadinta kokių nors orlaivių arba kad prieš bazę buvo surengta ataka. Rusijos gynybos ministerija teigė, kad sprogimai įvyko detonavus šaudmenims. Pranešama apie sužeistuosius ir vieną žuvusįjį.

Ukrainos oro pajėgos trečiadienį pranešė, kad ten buvo sunaikinti mažiausiai devyni Rusijos kariniai lėktuvai, o pats aerodromas išvestas iš rikiuotės.

Tuo metu vienas karinę veiklą stebintis Baltarusijos „Telegram“ kanalas pranešė, kad naktį į ketvirtadienį netoli sienos su Ukraina esančioje karinėje aviacijos bazėje, kuria, kaip teigiama, naudojasi Rusijos kariai, buvo girdimi sprogimai.

Netoli Ziabrovkos aerodromo Baltarusijos pietryčiuose „naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį buvo pastebėti mažiausiai aštuoni blyksniai“, sakoma pranešime.

Baltarusijos gynybos ministerija savo ruožtu stengėsi sumenkinti pranešimus apie naktį įvykusius sprogimus.

„Rugpjūčio 10 dieną apie 23 val. (vietos ir Lietuvos laiku) atliekant bandymą užsidegė įrenginys, kurio variklis buvo pakeistas“, – sakoma ministerijos pranešime.

Jame priduriama, kad gaisras buvo užgesintas „laiku“, o nukentėjusiųjų nebuvo.

Vokietijos kancleris O. Scholzas pažadėjo tolesnę karinę ir finansinę pagalbą Ukrainai

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė apie tolesnę didelio masto finansinę ir karinę paramą Ukrainai, kad padėtų jai atremti beveik prieš šešis mėnesius prasidėjusią Rusijos invaziją.

Karas ir toliau reikalauja, kad „priimtume plataus užmojo sprendimus ir palaikytume už nepriklausomybę kovojančią Ukrainą“, sakė O. Scholzas per savo pirmąją vasaros spaudos konferenciją. „Tiekdama ginklus - labai labai daug, labai toli siekiančių, labai veiksmingų ginklų", jo vyriausybė "laužo ankstesnę praktiką, mes ir toliau tai darysime artimiausioje ateityje“, sakė jis ketvirtadienį. „Palaikome Ukrainą finansiškai ir esame pasirengę tam, kad šio karo poveikis atsilieps visame pasaulyje ir, žinoma, Europoje bei mūsų šalyje“.

O. Scholzas nepateikė aiškaus atsakymo, ar sieks, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų patrauktas atsakomybėn už karo nusikaltimus Ukrainoje, jis tik pasakė, kad V. Putinui tenka atsakomybė už karą.

Taip pat dviprasmiškai O. Scholzas atsakė ir paklaustas, ar pritartų, jei buvęs kancleris Gerhardas Schröderis veiktų kaip tarpininkas ginče su Rusija dėl dujų tiekimo sumažinimo. „Nežinau“, – atsakė jis, bet pridūrė, kad „būtų pagirtina“, jei G. Schröderis pasikalbėtų su Maskva apie suremontuotą turbiną. Rusijos valdžia ją nurodo kaip savo sprendimo priežastį stabdyti dujų srautus dujotiekiu „Nord Stream 1“ į Vokietiją.

1998–2005 m. kanclerio pareigas ėjęs G. Schröderis jau daugelį metų kritikuojamas dėl užimamų pareigų Rusijos valstybinėse įmonėse ir yra laikomas artimu asmeniniu V. Putino draugu. Spaudimas G. Schröderiui atsiriboti nuo V. Putino sustiprėjo Rusijai vasarį įsiveržus į Ukrainą. Gegužę G. Schröderis pagaliau paskelbė, kad traukiasi iš Rusijos energetikos milžinės „Rosneft“ stebėtojų tarybos. Jis taip pat atsiėmė savo kandidatūrą į „Gazprom“ stebėtojų tarybą. Tačiau neseniai duodamas interviu privačiam transliuotojui RTL/ntv G. Schröderis dar kartą atsisakė atsiriboti nuo V. Putino.

 

Ukraina primygtinai ragina nebeišduoti vizų Rusijos piliečiams

Ukraina primygtinai ragina partnerius nebeišduoti vizų Rusijos piliečiams, teisinantis, kad „ne visi“ rusai pritaria karui prieš Ukrainą.   

Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, praneša portalas „rbc.ua“.

„Prezidento Volodymyro Zelenskio pozicija labai aiški: draudimas įvažiuoti rusams – veiksmingiausia personalinė sankcija. Nereikia pasakoti, kad „ne visi rusai kalti“. Absoliuti jų dauguma remia agresiją prieš Ukrainą, karo nusikaltimus ir žudynes, svetimos žemės grobimą. Todėl visai logiška atimti jiems teisę kirsti tarptautines sienas, kol jie išmoks jas gerbti“, - paaiškino D. Kuleba.

Pasak ministro, Ukraina nesupranta argumento, kad esą toks žingsnis „apribos galimybę išvykti tiems, kurie nepalaiko Putino režimo“.

„Žmonėms, kuriuos persekioja, visada liks galimybė ieškoti politinio prieglobsčio, o štai rusų turistai, apsirengę marškinėlius su sovietine simbolika ir raidėmis Z, ir į juos panašūs neturėtų valkiotis po užsienio šalių paplūdimius, istorines vietas, parduotuves ir restoranus, kol jų valstybė kariauja kruviną grobikišką karą Europoje“, - konstatavo Ukrainos URM vadovas.

„rbc.ua“ primena, jog neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino įvesti draudimą visiems rusams įvažiuoti į Vakarų šalis, kad jie suprastų, jog yra susiję su Rusijos karu prieš Ukrainą.

Šią iniciatyvą jau parėmė Estija, Latvija, Čekija.

O. Scholzas pasisako prieš draudimą išduoti rusams turistines vizas

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė esąs prieš draudimą rusams išduoti turistines vizas.

„Tai – (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino karas, todėl man sunku pritarti šiai minčiai“, – ketvirtadienį Berlyne žurnalistams sakė O. Scholzas. Jis priminė „labai plataus masto sankcijas“, taikomas Rusijai dėl karo Ukrainoje. O. Scholzas sakė esąs įsitikinęs, kad sankcijų veiksmingumas susilpnėtų, „jei jos būtų nukreiptos prieš visus, įskaitant nekaltus žmones“.

Estijos ir Suomijos vyriausybės ragina kitas Europos Sąjungos šalis uždrausti turistines vizas rusams. Europos Komisijos (EK) atstovė ketvirtadienį pabrėžė, kad pagal galiojančius įstatymus visiškai uždrausti turistines vizas net neįmanoma. Pasak jos, kiekvienas prašymas turi būti nagrinėjamas atskirai.

Tačiau gegužę EK  išsiuntė valstybėms narėms gaires, pagal jas prašymai išduoti vizą gali būti atmesti po individualaus nagrinėjimo, pavyzdžiui, jei asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai, vidaus saugumui ar tarptautiniams santykiams. Tuo pat metu ES valstybės narės neturi pažeisti tarptautinės teisės, sakė atstovė. Kai kuriems žmonėms viza turi būti išduota dėl humanitarinių priežasčių arba dėl to, kad jie yra šeimos nariai, žurnalistai ar disidentai.

Generalinis štabas: apie 13 tūkst. baltarusių sutiko dalyvauti kare prieš Ukrainą

Apie 13 tūkst. dabar tarnaujančių ir buvusių Baltarusijos kariškių sutiko dalyvauti Rusijos kare prieš Ukrainą.

Akimirksniu Rusijos žiniasklaidoje pasklido informacija, kad darbuotojai neva paniškai palieka stotį. Tai netiesa.

Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Gromovas, praneša portalas „rbc.ua“.

„Palei Ukrainos valstybinę sieną dislokuoti šeši Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų batalionai. Gautomis žiniomis, Rusija tebededa pastangas įtraukti Baltarusiją į plataus masto karą prieš Ukrainą. Preliminariais duomenimis, apie 13 tūkst. dabar tarnaujančių ir buvusių Baltarusijos specialiųjų operacijų pajėgų dalinių kariškių, taip pat OMON`o pareigūnų pasirašė sutikimą dalyvauti kare prieš Ukrainą“, - sakė O. Gromovas.

Anot Ukrainos kariškio, baltarusiams svarbiausia motyvacija yra materialus atlygis už dalyvavimą kare, kadangi „okupantų veiksmuose nėra jokio ideologinio pamato ir niekas netiki denacifikacija“.

Anksčiau Baltarusija dar savaitei pratęsė savo teritorijoje vykstančias karines pratybas.

JK nusiųs į Ukrainą daugiau daugkartinio paleidimo raketų sistemų

Didžioji Britanija nusiųs daugiau ginklų Ukrainai, kad padėtų apsiginti nuo Rusijos invazijos, pareiškė gynybos sekretorius Benas Wallace'as.

B. Wallace'as paskelbė, kad į Rytų Europos valstybę bus išsiųsta daugiau daugkartinio paleidimo raketų sistemų (MLRS), taip pat tiksliai valdomų raketų M31A1, galinčių smogti taikiniams iki 50 mylių (80 kilometrų) atstumu, jos skirtos apsiginti nuo Rusijos sunkiosios artilerijos.

B. Wallace'as sakė: „Ši naujausia karinės paramos dalis leis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms toliau gintis nuo Rusijos agresijos ir beatodairiško tolimojo nuotolio artilerijos naudojimo. Mūsų nuolatinė parama siunčia labai aiškią žinią: Didžioji Britanija ir tarptautinė bendruomenė ir toliau prieštarauja šiam neteisėtam karui ir stos petys į petį, teikiant gynybinę karinę pagalbą Ukrainai, kad padėtų apsiginti nuo (Vladimiro) Putino invazijos“.

Ukrainos kariai Didžiojoje Britanijoje mokomi naudotis paleidimo įrenginiais, Didžioji Britanija taip pat įsipareigojo per ateinančius mėnesius apmokyti 10 tūkst. Ukrainos karių, kad jie įgytų pėstininkų įgūdžių mūšio lauke. Kanada, Danija, Švedija, Suomija ir Nyderlandai paskelbė remiančios šią programą.

Ketvirtadienį Kopenhagoje rengiama Ukrainos Šiaurės Europos gynybos sąjungininkių konferencija, skirta aptarti ilgalaikę paramą Ukrainai mokymais, technika ir finansavimu. Didžioji Britanija jau pasiuntė Ukrainai įvairių ginklų, įskaitant NLAW prieštankinių raketų paleidimo įrenginį, laikytą itin svarbiu gynybai Maskvos invazijos pradžioje.

Trečiadienį B. Wallace'as pareiškė, jog „aišku“, kad sprogimai Rusijos oro pajėgų bazėje Kryme nebuvo sukelti „numetus cigaretę“, ir atmetė Maskvos „pasiteisinimus“ dėl sprogimų. Spėliojama, kad sprogimai, per kuriuos žuvo vienas žmogus, keli buvo sužeisti, sunaikinti Rusijos lėktuvai, įvyko dėl Ukrainos atakos.

B. Wallace'as sakė manantis, kad 2014 m. Maskvos aneksuotame Krymo pusiasalyje esantys kariniai objektai yra „teisėti taikiniai“, į kuriuos Ukraina gali smogti.

Rusija apšaudė Zaporižios atominę elektrinę

Rugpjūčio 11 d. popietę Rusijos įsibrovėliai vėl apšaudė Zaporižios atominę elektrinę ir šalia esančias teritorijas, rašo UNIAN.

Apie tai bendrovė „Energoatom“ pranešė telegrame.

„Rusai dar kartą apšaudė Zaporižios atominę elektrinę – didžiausią Ukrainoje ir Europoje. Penki smūgiai pataikė į elektrinės komendantūros teritoriją – prie pat suvirinimo aikštelės ir Radiacijos šaltinių saugyklos. Nedideliame plote užsidegė žolė, bet, laimei, niekas nenukentėjo“, – sakoma pranešime.

Tačiau, kaip minėta, priešas tuo nesustojo.

„Dar penki pataikė į gaisrinę, esančią netoli elektrinės. Dėl apšaudymo stotyje nebuvo įmanoma laiku atlikti pamainos keitimo“, – pranešė bendrovė.

„Energoatom“ patikino, kad padėtis stotyje dabar kontroliuojama.

„Akimirksniu Rusijos žiniasklaidoje pasklido informacija, kad darbuotojai neva paniškai palieka stotį. Tai netiesa“, – pabrėžė bendrovė.

Promaskvietiška administracija vėl apkaltino Ukrainą smogus Zaporižios AE

Vienas Maskvos primesto administracijos pareigūnas ketvirtadienį apkaltino Ukrainos pajėgas apšaudžius  artilerijos sviediniais ir raketomis Zaporižios atominę elektrinę Rusijos pajėgų kontroliuojamoje Chersono srities dalyje.

Kijevas savo ruožtu pareiškė, kad šis incidentas yra nauja Rusijos pajėgų ataka.

Ukrainos prezidento Volodymyro „Zelenskio kovotojai dar kartą smogė Zaporižios atominei elektrinei ir teritorijai netoli branduolinio komplekso“, per latformą „Telegram“ parašė prorusiškos administracijos narys Vladimiras Rogovas.

Kyjivas: naujausias Zaporižios AE apšaudymas apgadino radiacijos matuoklius

Rusijos pajėgoms vėl apšaudžius Zaporižios atominės elektrinės kompleksą Ukrainos pietryčiuose buvo pažeisti „keli radiacijos matuokliai“, ketvirtadienį pranešė Kyjivo branduolinės energetikos agentūra.

Agentūra „Enerhoatom“ pabrėžė, kad nauji smūgiai pataikė arti vieno iš šešių reaktorių jėgainėje, kurią šiuo metu tebekontroliuoja Rusijos pajėgos. Pranešime sakoma, kad buvo pataikyta į nutekamųjų vandenų siurblinę ir pastebėtas „didelis uždūmijimas“. Be to, buvo apgadinti keli spinduliuotės matuokliai, informavo tarnyba.

JAV pasisako už demilitarizuotą zoną Ukrainos Zaporižios AE ir jos apylinkėse

Jungtinės Valstijos palaiko Jungtinių Tautų ir kitų raginimus nustatyti demilitarizuotą zoną Ukrainos pietryčiuose esančioje Zaporižios atominėje elektrinėje ir jos apylinkėse, kurias šiuo metu yra okupavusios Rusijos pajėgos, ketvirtadienį pranešė Valstybės departamentas.

„Toliau raginame Rusiją sustabdyti visas karines operacijas Ukrainos branduoliniuose objektuose arba netoli jų ir grąžinti visą kontrolę Ukrainai, taip pat  palaikome ukrainiečių raginimus nustatyti aplink atominę elektrinę demilitarizuotą zoną“, – sakė Valstybės departamento atstovė.

Vakarai pažadėjo Ukrainai skirti daugiau ginklų ir kitokios paramos

Vakarų šalys ketvirtadienį įsipareigojo pasiųsti daugiau ginklų ir suteikti kitokios paramos Ukrainai, visiškai įsigaliojus draudimui importuoti rusiškas anglis į Europos Sąjungą ir žvalgybai pranešant, kad sankcijos daro poveikį su gynybos sektoriumi susijusiam Maskvos eksportui.

Vokietija, Rusijos invazijos pradžioje laikyta vangia Ukrainos sąjungininke, anot kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco), iš pagrindų keičia savo poziciją dėl ginkluotės siuntimo karo krečiamai šaliai.

O. Scholzas sakė, kad Vokietija „siunčia ginklus – ir labai daug, sparčiai ir labai veiksmingai. Ir toliau tai darysime artimiausiu laiku.“

Vokietijos vyriausybė patvirtino mažiausiai 710 mln. JAV dolerių (694 mln. eurų) vertės karinį eksportą ir planuoja toliau teikti Ukrainai finansinę pagalbą, sakė kancleris.

Jungtinė Karalystė ir Danija paskelbė panašių įsipareigojimų padėti Ukrainai gintis nuo Rusijos invazijos, smarkiai nuniokojusios šalį ir sukėlusią atgarsių visame pasaulyje.

„Mes jūsų nenuvilsime“, – sakė Danijos premjerė Mette Frederiksen (Metė Fredriksen), Kopenhagoje atidarydama tarptautinę donorų konferenciją.

Danija sakė, kad jos naujausias indėlis bus 113 mln. dolerių (110 mln. eurų) vertės ir kad bendra Ukrainai skirtos paramos vertė viršys 500 mln. dolerių (489 mln. eurų). Premjerė sakė, kad 5,8 mln. gyventojų turinčiai šaliai tai yra „didžiulė auka“.

Pagrindinė Ukrainos donorė – Jungtinės Valstijos – nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną jau yra pažadėjusi skirti Ukrainai saugumo pagalbos, kurios vertė – 9,1 mlrd. dolerių (8,9 mlrd. eurų).

Kad padidintų spaudimą Rusijai, Britanija paskelbė pasiųsianti Ukrainai daugiau salvinių raketų ugnies sistemų ir valdomų raketų. Pasak JK vyriausybės, šios raketos gali itin tiksliai smogti taikiniams iki 80 km spinduliu.

Nauji ginklai, kurių skaičius nebuvo nurodytas, papildys anksčiau Britanijos perduotas kelias salvinės raketų ugnies sistemas.

Britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas) sakė, kad sustiprinta karinė parama, įskaitant beveik 300 mln. dolerių (293 mln. eurų) papildomą JK indėlį, rodo, jog Vakarai „stovės petys į petį, teikdami gynybos karinę pagalbą Ukrainai, kad padėtų jiems apsiginti nuo [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino invazijos“.

Per konferenciją Kopenhagoje 26 donorės pažadėjo iš viso 1,5 mlrd. eurų vertės papildomą pagalbą Ukrainos pajėgoms technikos ir mokymų pavidalu, sakė Danijos gynybos ministras Mortenas Bodskovas.

„Šiandien ant stalo buvo paklota 1,5 mlrd. eurų, – per spaudos konferenciją sakė jis. – Šie pinigai bus panaudoti 2022-aisiais, šiemet ir ateinančiais metais.“

„Mūsų partnerės žino, kad mums reikalingas finansavimas, ir jie išreiškė pasirengimą palaikyti mus finansiškai“, – sakė ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, sveikindamas pranešimus apie papildomą paramą.

„Tai – maratonas, ir per maratoną reikia energijos. Kalbant atvirai, šiuo atveju pagrindinė energija yra pinigai“, – pridūrė jis.

Donorės susitarė vėl susitikti kitą mėnesį.

Per ankstesnę donorių konferenciją, gegužę surengtą Varšuvoje, Kyjivui buvo surinkta daugiau kaip 6 mlrd. eurų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį vaizdo ryšiu prašė susitikimo dalyvių skirti daugiau pagalbos.

„Juo greičiau sustabdysime Rusiją, juo greičiau galėsime jaustis saugūs“, – sakė jis.