Vakarų OSINT žurnalistai publikavo bene pirmąją tikrą nuotrauką, kurioje užfiksuotas Ukrainos raketų „Neptun“ Juodojoje jūroje pašautas Rusijos kreiseris „Moskva“, praneša UNIAN.

Nuotrauka buvo paskelbta OSINTtechnical puslapyje, Twiteryje.

Žurnalistų nuomone, prieš nugrimstant į dugną kreiseryje dar buvo gesinamas gaisras patalpų viduje.

Liudininkų darytose nuotraukose matyti, kad pro „Moskva“ langus sklinda dūmai, patvirtinantys didelio masto gaisrą.

 

Ukrainos generalinis štabas: Rusijos kariai toliau bandys užimti visą Chersono sritį

Ukrainos generalinis štabas teigė manantys, kad Rusijos kariai ir toliau vykdys karo veiksmus, siekdami pasiekti administracines Chersono srities sienas, praneša UNIAN.

Tokia žinia Ukrainos generalinio štabas pasidalijo savo suvestinėje, paskelbtoje feisbuke .

Nuo balandžio 18-osios ryto Rusijos kariai toliau iš dalies blokuoja Charkivą ir bando padaryti žalos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniams.

Okupantai taip pat bandė dislokuoti kariuomenę kairiajame Severskio Donecko krante, vykdydami žvalgybą Zavody, Dmitrovkos ir Dibrovnos kaimų srityse. Tačiau Rusijos kariams nepasisekė – jie patyrė nuostolių ir pasitraukė.

Donecko ir Tauridės kryptimis okupantai atkuria kovinį pajėgumą ir pildo atsargas. Jie stengiasi pagerinti savo padalinių taktinę padėtį ir suaktyvinti kovas. Rusijos kariai toliau apšaudo Severskį ir Pokrovskį.

Pasak UNIAN pagrindinės okupantų pastangos buvo sutelktos Limano, Kreminajos, Popasnajos ir Rubižnėjos gyvenviečių srityse, stengiantis įtvirtinti visišką Mariupolio miesto kontrolę.

Okupantai iš Mariupolio evakavo iki 5 tūkst. vaikų

Rusijos kariai iš Mariupolio išvežė iki 5 tūkst. vaikų, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Pasak jo, padėtis Mariupolyje yra labai sunki.

„Kiek ten žuvo žmonių, niekas nežino. Mūsų dėka buvo išvežta šimtai tūkstančių civilių. Taip pat kelios dešimtys tūkstančių civilių okupantai išvežė į Rusiją. Kas jiems nutiko, mes nežinome. Mes žinome, kad tarp jų yra keli tūkstančiai vaikų. Kas jiems nutiko, kol 100 proc. informacijos neturime“, – sakė V. Zelenskis.

Lvive Rusijos raketų smūgiai pareikalavo septynių gyvybių

Pirmadienį per kelis „galingus“ Rusijos smūgius karinei infrastruktūrai Lvive žuvo keli žmonės ir įsiplieskė gaisrai.

Šiam vakariniam Ukrainos miestui iki šiol pavyko išvengti įnirtingų kautynių nuo Rusijos invazijos pradžios vasario mėnesį.

Vienas Lvivo gyventojas naujienų agentūrai AFP pasakojo matęs tirštus pilkus dūmų kamuolius, kylančius nuo daugiabučių, ir visame mieste aidėjusias oro pavojaus sirenas.

„Šiuo metu galime patvirtinti, kad žuvo septyni žmonės. Taip pat žinome, kad 11 žmonių sužeisti. Tarp jų yra vienas vaikas“, – atnaujintą informaciją apie raketų smūgius socialiniuose tinkluose paskelbė Lvivo regiono gubernatorius Maksymas Kozyckis.

„Trijų aukų būklė yra kritinė“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, trimis rusų raketomis taikytasi į Ukrainos karinę infrastruktūrą, o dar viena raketa pataikė į padangų montavimo dirbtuves.

„Objektai patyrė didelės žalos“, – ankstesniame pranešime rašė M. Kozyckis. Jis sakė, kad, be kita ko, nukentėjo nenaudojami sandėliai.

21-erių Lvivo gyventojas Andrijus AFP pasakojo, kad jį prikėlė apie 8 val. pasigirdusios sirenos.

„Pramiegojau pirmus tris smūgius, bet po paskutiniojo atrodė lyg išduš mano langai, sujudėjo baldai“, – sakė jis.

Lvivas atakuotas Rusijos pajėgoms pastarosiomis dienomis intensyvinant smūgius labiau į rytus esančiai sostinei Kyjivui, kur buvo raketomis apšaudytos kelios karinės gamyklos.

Netekusi savo Juodosios jūros laivyno flagmano „Moskva“ ir pasipiktinusi tuo, ką vadina Ukrainos smūgiais Rusijos teritorijoje, rusų kariuomenės vadovybė keliomis dienomis anksčiau įspėjo, kad bus atnaujintos atakos prieš Ukrainos sostinę, ir nurodė, kad bus taikomasi į karinius objektus.

„Penki galingi raketų smūgiai vienu metu į Europos senojo miesto Lvivo civilinę infrastruktūrą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.

„Rusai ir toliau barbariškai atakuoja Ukrainos miestus iš oro, ciniškai visam pasauliui deklaruodami savo „teisę“ žudyti ukrainiečius“, – pridūrė jis.

Ukrainos geležinkelių bendrovės vadovas Oleksandras Kamyšinas socialiniuose tinkluose teigė, kad buvo apgadinta infrastruktūra ir kad greičiausiai vėluos traukiniai, tačiau pabrėžė, kad nei keleiviai, nei darbuotojai nenukentėjo.

Jis taip pat pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti, kaip nuo nedidelio pastato, esančio šalia geležinkelio bėgių, kyla liepsnos ir rūksta dūmai.

AFP žurnalistai matė juodus dūmus, besiveržiančius nuo automobilių remonto dirbtuvių stogo virš geležinkelio bėgių miesto šiaurės vakaruose, maždaug už keturių kilometrų nuo miesto centro.

Kovo pabaigoje Lvivas patyrė virtinę Rusijos smūgių, kurie buvo nukreipti į degalų sandėlį ir sužeidė penkis žmones. Kovo 18 dieną buvo bombarduota lėktuvų remonto gamykla netoli Lvivo oro uosto. Apie nukentėjusius žmones nepranešama.

Kovo 13 dieną Rusijos pajėgų sparnuotosioms raketoms pataikius į svarbią karinę bazę, esančią maždaug už 40 km į  šiaurės vakarus nuo Lvivo, žuvo mažiausiai 35 žmonės ir 134 buvo sužeisti.

Netoli Lenkijos sienos esantis Lvivas nuo karo pradžios priglaudė daugybę savo namus palikti turėjusių ukrainiečių, į jį iš Kyjivo persikėlė keletas Vakarų šalių ambasadų.

Ukraina sako, kad Rusija nori „sunaikinti“ Donbasą, o Mariupolis rengiasi gynybai

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis apkaltino Rusiją norint „sunaikinti“ visą rytinį Donbaso regioną, paskutinėms likusioms pajėgoms strateginiame Mariupolio uoste pirmadienį rengiantis galutinei gynybai.

Maskva siekia reikšmingos pergalės pietiniame mieste, norėdama perimti Donbaso kontrolę ir sukurti sausumos koridorių į jau aneksuotą Krymą. Tačiau Ukraina pažadėjo kovoti ir ginti miestą, nepaisydama sekmadienį paskelbto Rusijos ultimatumo, raginančio apsuptoje „Azovstal“ plieno gamykloje likusius kovotojus sudėti ginklus ir pasiduoti.

Ukrainos valdžia paragino žmones Donbase persikelti į vakarus, kad išvengtų plataus masto Rusijos puolimo, siekiant užimti Donecko ir Luhansko regionus. „Rusijos kariuomenė artimiausiu metu ruošiasi puolimo operacijai mūsų šalies rytuose. Jie nori tiesiogine prasme pribaigti ir sunaikinti Donbasą“, – sakoma V. Zelenskio vakariniame pareiškime.

Mariupolis tapo netikėtai aršaus Ukrainos pasipriešinimo simboliu nuo tada, kai vasario 24 dieną Rusijos kariuomenė įsiveržė į provakarietišką valstybę. „Miestas dar nepasidavė“, – sakė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas. „Ten vis dar yra mūsų karinės pajėgos, mūsų kariai. Taigi jie kovos iki galo, – sakė jis ABC laidai „This Week“. – Mes nepasiduosime“.

Keli dideli miestai yra apgulti, sakė jis, nė vienas, išskyrus pietuose esantį Chersoną, nekrito, o daugiau nei 900 miestų ir miestelių buvo atsiimti.

Luhansko gubernatorius Sergijus Gaidajus sakė, kad ateinanti savaitė bus „sunki“. „Galbūt tai paskutinis kartas, kai turime galimybę jus išgelbėti“, – feisbuke parašė jis. Rusijos pajėgos toliau apšaudė rytinę Luhansko sritį, du žmonės žuvo Zolotės mieste, anksčiau tą dieną Ukrainos žiniasklaidai sakė jis. Du žmonės taip pat žuvo ir keturi buvo sužeisti per išpuolius Marinkos ir Novopolio miestuose į vakarus nuo Donecko, „Telegram“ kanale pranešė regiono gubernatorius Pavlo Kyrylenko, per oro antskrydį smogta ginkluotės gamyklai sostinėje Kyjive.

Antrajame šalies mieste Charkive mažiausiai penki žmonės žuvo, 20 buvo sužeisti per daugybę smūgių vos už 21 kilometro nuo Rusijos sienos. Charkivo srities sveikatos departamento vadovas Maksymas Chaustovas patvirtino mirtis per virtinę smūgių, dėl kurių, pasak AFP žurnalistų, visame mieste įsiplieskė gaisrai, nuo pastatų buvo nuplėšti stogai.

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk paragino Rusijos pajėgas leisti žmonėms pasitraukti iš apgulto Mariupolio, sakydama, kad humanitariniai koridoriai, leidžiantys civiliams pabėgti, sekmadienį neatsidarys, nes nepavyko susitarti su Maskvos pajėgomis. Tačiau Luhansko gubernatorius S. Gaidajus teigė pradėjęs evakuaciją. „Rizikuodami vis tiek išvežėme kelias dešimtis žmonių, bet tai jau pavojinga“, – sakė jis Ukrainos žiniasklaidai.

Pasak Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programos, daugiau nei 100 tūkst. civilių Mariupolyje yra ant bado slenksčio, jiems trūksta vandens ir šildymo. Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Mychailo Fiodorovas sakė, kad miestas yra „ant humanitarinės katastrofos slenksčio“, jame daugėja įtariamų Rusijos žiaurumų įrodymų. „Mes viską perduosime Hagai. Nebaudžiamumo nebus“, – pažadėjo jis.

V. Zelenskis situaciją Mariupolyje apibūdino kaip „nežmonišką“ ir paragino Vakarus nedelsiant suteikti sunkiąją ginkluotę. Tačiau Rusija perspėjo Jungtines Valstijas apie „nenuspėjamus padarinius“, jei jos atsiųs „jautriausias“ ginklų sistemas į Ukrainą.

Rusijos gynybos ministerija šeštadienį tvirtino Odesos regione numušusi Ukrainos transporto lėktuvą, gabenusį Vakarų šalių tiekiamus ginklus. Sekmadienį atstovas spaudai Igoris Konašenkovas sakė, kad Rusijos raketos sunaikino amunicijos, degalų ir tepalų sandėlius Rytų Ukrainoje ir 44 Ukrainos karinius objektus, įskaitant vadovavimo postus. Rusijos oro gynybos sistemos numušė du Ukrainos lėktuvus MiG-29 Charkivo srityje ir droną netoli Pavlogrado miesto, pridūrė jis.

Mariupolio policijos viršininkas: priešų apsuptoje plieno gamykloje yra ir daug civilių

„Azovstal“ plieno gamykloje stipriai bombarduojamame Mariupolio mieste yra ir daug civilių, taip pat Ukrainos karių, teigė vietos valdžia.

Žmonės ten slepiasi nuo apšaudymų per kelias savaites trunkančią Rusijos kariuomenės vykdomą miesto apsiaustį, vėlų sekmadienį vietos televizijai sakė Mariupolio patrulių policijos vadovas Mychailo Veršininas. „Jie nepasitiki rusais. Jie mato, kas vyksta mieste, todėl ir lieka gamyklos patalpose“, – sakė jis. Informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Teigiama, kad didžiulėje plieno gamykloje, kurioje yra požeminės patalpos, yra keli tūkstančiai Ukrainos miesto gynėjų. Didelė Mariupolio dalis dabar yra kontroliuojama Rusijos kariuomenės. Mariupolyje vis dar yra apie 100 tūkst. gyventojų, sakė M. Veršininas. Jis tvirtino, kad Rusijos kariai verčia juos už maistą valyti nuolaužas, taip pat traukti kūnus ir laidoti juos masinėse kapavietėse.

Prieš karą Mariupolyje gyveno apie 400 tūkst. gyventojų. Baiminamasi, kad per ilgą apsiaustį ir nuolatinius apšaudymus žuvo tūkstančiai civilių. Uostamiestis prie Azovo jūros Pietryčių Ukrainoje yra strategiškai svarbus. Jis yra kelyje tarp 2014 metais Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų kontroliuojamų Rytų Ukrainos rajonų.

Kyjivas antrą dieną iš eilės stabdo civilių evakuaciją iš Rytų Ukrainos

Ukraina pirmadienį pranešė antrą dieną iš eilės stabdanti civilių gyventojų evakuaciją iš karo krečiamos šalies rytinės dalies miestų, kaltindama Rusijos pajėgas blokuojant ir apšaudant evakuacijos kelius.

„Deja, šiandien, balandžio 18 dieną, humanitarinių koridorių nebus. Pažeisdami tarptautinę humanitarinę teisę Rusijos okupantai nesiliauja blokuoti ir apšaudyti humanitarinius kelius“, – sakoma premjero pavaduotojos Irynos Vereščuk pareiškime socialiniuose tinkluose.

Kyjivas ir anksčiau keletą kartų buvo sustabdęs civilių gyventojų evakuaciją humanitariniais koridoriais, leidžiančiais civiliams bėgti nuo Rusijos pajėgų, tačiau dabartinis yra kol kas ilgiausias toks evakuacijos sustabdymas.

I. Vereščuk teigimu, su Rusija vyko „ilgos ir sunkios derybos“ dėl kelių evakuacijos maršrutų, ypač iš apgulto ir sunaikinto Mariupolio uostamiesčio.

Ukrainos valdžia ragino rytinio Donbaso regiono gyventojus persikelti į šalies vakarus, baiminantis potencialaus Rusijos pajėgų didelio masto puolimo, per kurį būtų mėginama užimti teritorijas Donecko ir Luhansko srityse, anksčiau nekontroliuotas Maskvos remiamų separatistų.

Kyjivas neseniai apkaltino Rusijos pajėgas atakavus evakuacijai naudojamą infrastruktūrą, įskaitant autobusų apšaudymus ir raketų smūgį Kramatorsko miesto traukinių stočiai, pareikalavusį daugiau kaip 50 žmonių gyvybių.

Ispanija vėl atidarys ambasadą Kyjive

Ispanija „netrukus“ vėl atidarys savo ambasadą Kyjive, pirmadienį pareiškė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, ji yra pastaroji šalis, grąžinanti savo diplomatus į Ukrainos sostinę po Rusijos pajėgų pasitraukimo.

Šalies diplomatinė delegacija iš Ukrainos sostinės į Lenkiją buvo evakuota netrukus, kai Rusija vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą.

„Netrukus, artimiausiomis dienomis, vėl atidarysime Ispanijos ambasadą Kyjive, Ukrainoje, dar kartą parodydami Ispanijos vyriausybės, Ispanijos visuomenės įsipareigojimą Ukrainos žmonėms“, – sakė P. Sanchezas per interviu privačiai televizijai „Antena 3“.

Ispanija teikia paramą Ukrainai, siųsdama karinę įrangą, humanitarinę pagalbą ir priimdama ukrainiečių pabėgėlius.

Turkija savo ambasadą Ukrainoje perkėlė atgal į Kyjivą, prieš tai evakavusi ją į Černivcus netoli Rumunijos sienos. Prancūzija praėjusią savaitę paskelbė, kad jos ambasada grįš į Kyjivą iš vakarinio Lvivo miesto.

Po Rusijos puolimo Rytų Ukrainos mieste vyksta gatvės kautynės

Rusijos pajėgos įžengė į nedidelį Kreminos miestelį Luhansko srityje, pranešė Ukrainos šaltiniai.

„Per naktį priešas sugebėjo įsiveržti į Kreminą, tik jiems nepavyko ten įsitvirtinti. Mūšiai tiesiogiai mieste tęsiasi“, – pirmadienį savo feisbuko puslapyje paskelbė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus.

Kremina kartu su Rubižnės miesteliu, dėl kurio aršios kovos vyksta jau pusantro mėnesio, šiuo metu yra didžiausių problemų vieta, sakė S. Haidajus. Pasak jo, Rusijos šarvuota technika įžengė į miestą dideliu mastu. S. Haidajus taip pat pranešė apie didžiulį miesto apšaudymą, per kurį apgadinti keli gyvenamieji pastatai ir sporto kompleksas. Ukrainos generalinis štabas anksčiau savo situacijos ataskaitoje nurodė, kad Rusijos atakos buvo atremtos. Šių pranešimų neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė vasario 24 d. įsiveržti į Ukrainą. Rusijos kariuomenė, iš pradžių atakavusi iš šiaurės, pietų ir rytų, vėliau pasitraukė iš Kyjivo regiono, kad sutelktų savo puolimo pastangas rusiškame separatistiniame Donbaso regione Rytų Ukrainoje.

Lenkijos pasieniečiai pranešė, kad į Ukrainą grįžo daugiau žmonių, nei iš jos atvyko

Lenkijos pasieniečiai sekmadienį suskaičiavo, kad iš Lenkijos teritorijos į Ukrainą išvyko daugiau žmonių, nei iš karo nuniokotos kaimynės atvyko į Lenkiją.

Pirmadienį pasieniečiai tviteryje pranešė, kad per 24 valandas iš Lenkijos į Ukrainą išvyko apie 19 300 žmonių. Per tą patį laikotarpį į Lenkiją iš Ukrainos atvyko apie 17 300 žmonių – 10 proc. mažiau nei ankstesnę dieną.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. iš Ukrainos į kaimyninę Lenkiją pabėgo daugiau nei 2,81 mln. žmonių. Grįžtantys ukrainiečiai dažniausiai keliauja į tas sritis, kurias atkovojo Ukrainos armija, Rusijos pajėgoms pasitraukus į rytus.

Oficialios informacijos apie tai, kiek pabėgėlių liko Lenkijoje ir kiek išvyko į kitas Europos Sąjungos valstybes, nėra. Iki Rusijos invazijos Ukrainoje gyveno daugiau nei 44 mln. žmonių. Lenkiją ir Ukrainą jungia daugiau nei 500 kilometrų ilgio siena.

Rusija paskelbė apšaudžiusi daugiau kaip 100 karinių objektų

Rusijos pajėgos pranešė, kad per naktį apšaudė daugiau nei 100 taikinių, kuriuose buvo sutelkta Ukrainos karinė technika ir kariai.

„Armijos lėktuvai sunaikino aštuonis tankus ir kitus šarvuočius, taip pat bent vieną įmonę“, – pirmadienį sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Pasak jo, Rusijos oro gynybos pajėgos taip pat numušė tris Ukrainos naikintuvus: du MiG-29 prie Iziumo miesto ir vieną Su-25 prie Avdijivkos. Tuo metu Rusijos raketos „Iskander“ sunaikino keturis ginklų arsenalus, sakė jis.

Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Rusijos paskolinti paveikslai dėl sankcijų įstrigo Seule

Dešimtys garsių menininkų paveikslų, įskaitant Vasilijaus Kandinskio ir Kazimiro Malevičiaus darbus iš Rusijos muziejų, po parodos liko įstrigę Seule dėl skrydžių draudimų, įvestų Maskvai surengus invaziją į Ukrainą, pirmadienį pranešė parodos organizatoriai.

Maždaug 50 menininkų avangardistų paveikslai, paskolinti Rusijos muziejų, nuo gruodžio mėnesio buvo eksponuojami Seule esančiame meno centre „Sejong“.

Tačiau vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į Ukrainą Vakarų šalys, įskaitant Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungos valstybes, įvedė precedento neturinčių sankcijų Maskvai.

Nors paroda Seule baigėsi sekmadienį, tačiau paveikslai lieka Pietų Korėjos sostinėje, nes dėl Rusijai paskelbtų skrydžių sankcijų jų neįmanoma parskraidinti į Maskvą, naujienų agentūrai AFP sakė vienas organizatorių.

Pasak Seulo parodos organizatorių, meno kūrinius parodai paskolino keturios Rusijos institucijos, įskaitant Žemutinio Naugardo valstybinį dailės muziejų ir Jekaterinburgo dailės muziejų.

„Darbai yra ruošiami sugrąžinimui, bet šiuo metu skrydžiai blokuojami dėl karo Ukrainoje“, – AFP sakė organizatoriai.

„Nors dar niekas nėra patvirtinta, Rusija ieško būdų, kaip juos susigrąžinti ne oro keliu“, – nurodė Seulo atstovai.

Tarp parodoje eksponuotų darbų yra V. Kandinskio 1909 metų darbas „Improvizacija 4“, K. Malevičiaus 1915–1916 metų „Suprematizmas“ ir Michailo Larionovo „Žydų Venera“.

Kramatorske – raketų ataka

Rusijos įsibrovėliai pradėjo raketų ataką prieš Kramatorską, buvo sugriauti mažiausiai aštuoni gyvenamieji pastatai, praneša UNIAN.

Šia žinia pasidalijo Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavelas Kirilenko.

„Buvo sunaikinti mažiausiai aštuoni gyvenamieji pastatai, švietimo ir infrastruktūros objektai. Artilerijos apšaudymas visoje fronto linijoje nesiliovė visą naktį. Priešas intensyviausiai šaudė Maryinskio, Avdejevskio ir Očeretinskio kryptimis“, – sakė jis.

Pasak P. Kirilenko, civilių gyventojų aukų kol kas neužfiksuota, tačiau apgadinta daug gyvenamųjų pastatų, kai kur nutrūko elektros ir dujų tiekimas.

Ukraina: Rusija ruošia naujas provokacijas

Rusijos įsibrovėliai, greičiausiai, Velykų naktį ruošia naują provokaciją – stačiatikių bažnyčių apšaudymą. Manoma, kad tai turėtų įvykti penkiuose regionuose, skelbia UNIAN.

Apie tai pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras.

Kaip teigiama. kelios Rusijos propagandinės žiniasklaidos priemonės išplatino publikaciją apie „pasirengimą apšaudymui“. Jie sakė, kad „iš (Ukrainos) nacionalistų buvo suformuota daugiau nei 70 mobilių grupių, kurie Velykų naktį apšaudys stačiatikių bažnyčias, kad vėliau dėl to kaltintų Rusijos kariuomenę“.

Apšaudymai esą gali vykti: Zaporižioje, Nikolajevskajoje, Odesoje, Sumiuose, Charkive. 

UNIAN duomenimis, Rusijos gynybos ministerija, tvirtina, kad Kyjivas rengia „rafinuotas baisias provokacijas“ su daugybe aukų.

JT: Ukrainą dėl karo paliko daugiau nei 4,9 mln. šalies gyventojų

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau nei 4,9 mln. ukrainiečių, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos, perspėdamos dėl pabėgėlių moterų ir vaikų išnaudojimo pavojaus.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra UNHCR informavo, kad nuo Rusijos įsiveržimo pradžios vasario 24-ąją, pabėgo iš viso 4 934 415 ukrainiečių.

Palyginus su padėtimi sekmadienį, UNHCR paskelbtas ukrainiečių pabėgėlių skaičius išaugo 65 396.

JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) teigia, kad dar beveik 215 tūkst. trečiųjų šalių piliečių – daugiausia studentų ir darbuotojų migrantų – taip pat pasitraukė į kaimynines šalis, o tai reiškia, kad iš viso nuo karo pradžios iš Ukrainos pabėgo daugiau nei 5 mln. žmonių.

Tai yra viena greičiausiai augančių pabėgėlių ir humanitarinių krizių.

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

Savo namus buvo priversti palikti beveik du trečdaliai visų Ukrainos vaikų, įskaitant tebesančius savo šalyje.

„Pabėgėliams iš Ukrainos, daugumai moterų ir vaikų, kyla didesnė rizika tapti lytinio išnaudojimo, prievartos ir prekybos žmonėmis aukomis“, – nurodė UNHCR.

„Mūsų atstovai dirba pasienio taškuose ir už jų ribų, imasi prevencinių priemonių“, – sakoma pranešime.

Daugiau nei 2,75 mln. ukrainiečių pabėgo į Lenkiją, beveik 740 tūkst. jų pasiekė Rumuniją.

UNHCR duomenimis, vasarį šalį paliko beveik 645 tūkst. ukrainiečių, beveik 3,4 mln. išvyko kovą, o balandį – beveik 900 tūkst. žmonių.

TMO vertinimais, 7,1 mln. žmonių yra palikę savo namus, bet neišvykę iš Ukrainos.

„Šiuo atsinaujinimo laikotarpiu mintimis esame su tais, kas buvo priversti palikti savo namus ir kuriems tenka pradėti savo gyvenimą iš pradžių“, – nurodoma UNHCR pranešime.

Iki invazijos Ukrainos vyriausybės kontroliuojamuose regionuose buvo 37 mln. gyventojų. Į šį skaičių nepatenka Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų šalies rytuose kontroliuojamų teritorijų gyventojai.

Toliau pateikiami UNHCR duomenys apie tai, į kurias kaimynines šalis išvyko ukrainiečių pabėgėliai.

Lenkija

UNHCR duomenimis, beveik šeši dešimtadaliai ukrainiečių pabėgėlių – iš viso 2 780 913 – kirto Lenkijos sieną.

Daugelis žmonių, per sieną patenkančių pirmiausia į artimiausias vakarines kaimynes, toliau tęsia kelionę į kitas Šengeno erdvei priklausančias Europos šalis.

Rumunija

Į kaimyninę Rumuniją įvažiavo 743 880 žmonių iš Ukrainos. Didelę dalį jų sudaro asmenys, atvykę per Moldovą.

Manoma, kad didžioji jų dauguma išvyko į kitas šalis.

Rusija

Į Rusiją atvyko 522 404 pabėgėliai iš Ukrainos.

Be to, vasario 18–23 dienomis į Rusiją atvyko 105 tūkst. žmonių iš prorusiškų Rytų Ukrainos regionų Donecko ir Luhansko.

Vengrija

Remiantis JT agentūra, Vengrijos sieną iki šiol kirto iš viso 461 539 ukrainiečių pabėgėliai.

Moldova

Moldovos siena yra arčiausiai didelio Ukrainos uostamiesčio Odesos.

Šios ES nepriklausančios ir vienos neturtingiausių Europoje valstybės sieną kirto 423 852 ukrainiečiai.

Dauguma pabėgėlių, atvykusių į 2,6 mln. gyventojų turinčią šalį, keliavo toliau į kitas valstybes, bet maždaug 100 tūkst. pasiliko, įskaitant 50 tūkst. vaikų. Iš pastarųjų tik 1 800 sudaryta galimybė lankyti mokyklas.

Slovakija

Į Slovakiją, iš kaimyninių valstybių turinčią trumpiausią sieną su Ukraina, atvyko 337 311 pabėgėlių iš Ukrainos.

Baltarusija

Į Rusijos artimą sąjungininkę Baltarusiją pasitraukė 23 469 pabėgėliai.

Kyjivas: Rusijos pajėgos užėmė Kreminos miestą rytinėje Ukrainoje

Rusijos pajėgos pirmadienį užėmė Rytų Ukrainos Kreminos miestą, pranešė vietos valdžia, Kijevo ginkluotosioms pajėgoms apšaudant Rusijos karius netoliese esančioje Rubižnės gyvenvietėje.

„Smarki ataka vyko  naktį iš sekmadienio į pirmadienį Kreminoje“, – sakoma Luhansko srities gubernatoriaus Serhijaus Haidajaus pareiškime socialiniuose tinkluose.

„Ten jau įžengė Rusijos kariuomenė su didžiuliu kiekiu karinės technikos... Mūsų gynėjai atsitraukė į naujas pozicijas“, – priduriama jame.

Beveik 20 tūkst. gyventojų iki karo turėjusi Kremina yra už 50 kilometrų į šiaurės rytus nuo regiono administracinio centro Krematorsko. Ji buvo strategiškai svarbus invaziją vykdančios Rusijos kariuomenės taikinys.

Rusijos pajėgų kontroliuojama Rubižnės gyvenvietė yra intensyviai apšaudoma ukrainiečių pajėgų artilerijos ir granatsvaidžių, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Rubižnėje pirmadienį buvo matomi galinti sprogimai, kartais liepsnos bei kylantys balti ir juodi dūmų kamuoliai.

Rusijos pajėgoms apšaudant Charkivą žuvo trys žmonės

Ukrainos antrame pagal dydį mieste Charkive pirmadienį  per virtinę Rusijos pajėgų smūgių žuvo mažiausiai trys žmonės, pranešė pareigūnai. 

Prieš dieną buvo skelbta apie dar šešias aukas Rusijos pajėgų bombarduojamame mieste.

Pasak prokurorų, vienam sviediniui pataikius į vaikų žaidimų aikštelę žuvo vyras ir moteris.

Greitosios medicinos pagalbos centro vadovas Viktoras Zabašta naujienų agentūrai nurodė, kad per kitą smūgį humanitarinės pagalbos skirstymo punkte žuvo vienas žmogus ir dar šeši buvo sužeisti.

AFP korespondentai Charkive pirmadienio rytą girdėjo virtinę sprogimų.

Sekmadienį nuo Rusijos pajėgų smūgių mieste žuvo šeši žmonės ir dar 24 buvo sužeisti, paskelbė gubernatorius. Dar trys žmonės žuvo apylinkėse.

Penktadienį per gyvenamųjų rajonų apšaudymą Charkive žuvo 10 žmonių. Šeštadienį vienas smūgis nusinešė dar dvi gyvybes.

Kremlius atitraukė pajėgas nuo sostinės Kyjivo ir kitų šiaurinių Ukrainos teritorijų, bet pastarosiomis dienomis intensyvino atakas šalies rytinėje dalyje, įskaitant Charkivą, esantį vos už 21 km nuo sienos su Rusija.

V. Putinas pagerbė žudynes Bučoje vykdžiusią brigadą

Rusijos prezidentas V. Putinas pirmadienį suteikė garbės vardą brigadai, kurią Ukraina kaltina karo nusikaltimais ir masinėmis žudynėmis Bučos mieste.

Garbės vardas suteiktas 54-ąją Maskvos invazijos į Ukrainą dieną.

Per šį laiką tūkstančiai žmonių žuvo, o 12 mln. buvo priversti palikti savo namus ar net visai išvykti iš šalies.

Tai yra didžiausia pabėgėlių krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

V. Putino pasirašytu dekretu 64-ajai motorizuotų šaulių brigadai suteiktas „gvardiečių“ titulas už „Tėvynės ir valstybės interesų“ gynimą bei pažymėtas jos narių „masinis didvyriškumas ir narsumas, atkaklumas ir drąsa“.

Balandžio pradžioje Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad dalinys užėmė Kyjivo priemiestį Bučą ir čia įvykdė „karo nusikaltimų“.

Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiasis žvalgybos direktoratas paskelbė brigados narių pavardes, laipsnius ir pasų duomenis, pareikšdamas, kad jie stos prieš teisingumą.

Dauguma Bučoje žuvusių žmonių mirė nuo šautinių žaizdų, praėjusią savaitę pranešė Ukrainos policija.

Naujienų agentūra AFP pranešė, kad iš Bučos pasitraukus Rusijos kariams, gatvėse liko civiliais drabužiais vilkinčių vyrų kūnai, kai kurie – surištomis rankomis.

Kremlius teigia, kad taikos derybose pažangos nėra

Kremliaus teigimu, vykstančiose Rusijos ir Ukrainos derybose dėl karo pabaigos vis dar nesimato jokios pažangos.

Naujienų agentūra „Interfax“ citavo Kremliaus atstovą Dmitrijų Peskovą, kuris sakė, kad Ukraina ne kartą keitė savo poziciją ir kad buvo nenuoseklumų ją derinant.

„Speciali karinė operacija“, kaip Kremlius vadina karą, vyksta pagal planą, sakė D. Peskovas. Jis pridūrė, kad Kremlius matė degančio Rusijos karo laivo „Moskva“, kuris vėliau nuskendo, nuotraukas, ir sakė: „Kiek jos autentiškos ir atitinka tikrovę, negalime pasakyti“.

Ukraina pranešė, kad į „Moskva“ pataikė dviem „Neptun“ raketomis. Rusija tvirtina, kad laive kilo gaisras, dėl kurio laivas galiausiai nuskendo.

Šaltinis: J. Yellen nedalyvaus dalyje G-20 posėdžių, jei juose bus Rusijos atstovų

JAV iždo sekretorė Jenet Yellen (Džanet Jelen) nedalyvaus kai kuriuose šios savaitės susitikimuose su savo kolegomis iš didžiojo dvidešimtuko (G-20), jei į dalyvių sąrašus bus įtraukti Rusijos pareigūnai, pirmadienį pranešė aukštas JAV iždo pareigūnas.

Planuojama, kad Rusijos finansų pareigūnai trečiadienį nuotoliniu būdu dalyvaus G-20 susitikimuose, tačiau J. Yellen ketina nedalyvauti kai kuriuose šių posėdžių, žurnalistams sakė pareigūnas.

Kiti pareigūnai iš pirmaujančių pasaulio ekonomikų taip pat gali boikotuoti sesijas, naujienų agentūrai AFP teigė vienas prancūzų šaltinis.

Be to, J. Yellen paragins savo kolegas sustiprinti ekonominį spaudimą Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, pranešė Iždo pareigūnas.

Konfliktas „parodė, kad didžiausioms pasaulio ekonomikoms reikia kartu ginti tarptautinę tvarką ir apsaugoti taiką bei gerovę“, – pridūrė jis.

ES smerkia beatodairišką Rusijos vykdomą Ukrainos civilių bombardavimą

Europos Sąjunga pirmadienį pasmerkė Rusiją už beatodairišką civilių bombardavimą per invaziją į Ukrainą, kai mirtini smūgiai buvo suduoti vakariniam Lvivo miestui.

„ES smerkia Rusijos ginkluotųjų pajėgų vykdomą beatodairišką ir neteisėtą civilių gyventojų ir civilinės infrastruktūros apšaudymą“, – sakoma ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio pareiškime.

Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Rusijos kariai vykdo raketų ir bombų smūgius pramoninei ir civilinei infrastruktūrai.

Ukraina: Rusija pradeda puolimą Donbase

Donbase matomi Rusijos karių puolimo operacijos pradžios ženklai, skelbia UNIAN.

Pagrindinės Rusijos pajėgų pastangos yra sutelktos į visišką Donecko ir Luhansko sričių teritorijos kontrolę bei anksčiau okupuotos teritorijos išlaikymą.

„Rytų operatyvinėje zonoje puolamosios operacijos pradžios ženklai fiksuojami Slobožanskio ir Donecko operatyviniuose rajonuose – agresorius kai kuriose srityse suaktyvino puolimo ir šturmo operacijas.

Pasak UNIAN, Slobožanskio kryptimi Rusijos grupė, kurią sudaro atskiri Vakarų karinės apygardos 6-osios visos karinės armijos daliniai, Baltijos ir Šiaurės laivynų pakrančių kariuomenės, toliau iš dalies blokuoja Charkivo miestą ir naikina gyvenamuosius rajonus.

Izyumo kryptimi agresorius veikia atskiruose 1-osios panerių armijos, 20-osios Vakarų karinės apygardos visos karinės armijos, 35-osios ir 68-osios Rytų karinės apygardos visos karinės armijos ir oro desanto pajėgų padaliniuose. Manoma, kad ir toliau bus bandoma judėti į priekį maršrutais Izyumas-Slovyanskas ir Izyumas-Barvinkovas.

Teritorijoje, esančioje netoli sienos su Ukraina, Belgorodo srityje, dislokuotos sraigtasparnių aikštelės.

Donecko ir Tavrijos kryptimis okupacinės pajėgos ir toliau sutelkia savo pastangas Lymano, Kreminos, Popasnos ir Rubižnės gyvenviečių užėmimui, taip pat visiškos Mariupolio miesto kontrolės įtvirtinimui.

Rusijos kariai suaktyvino puolimo operacijas Severodonecko, Popasnos, Kurachovo ir Zaporižios srityse. Siekdami padidinti jėgą, okupantai ir toliau telkia papildomus tankų ir artilerijos dalinius.

UNIAN duomenimis, mūšiai dėl Mariupolio tęsiasi – šturmuojamas jūrų uostas.

Pietų Bugo rajone kai kurie okupantų daliniai ir toliau pagrindines pastangas telkia į užimtų teritorijų išlaikymą ir gynybos pajėgų pozicijų apšaudymą. Rusijos kariai nesiliauja bandę sukontroliuoti Chersono srities teritoriją. Kovojama Oleksandrivkos gyvenvietės rajone, tačiau okupantams nesiseka.

Rusijos laivų grupės Juodojoje ir Azovo jūrose toliau izoliuoja Ukrainos pakrantę ir atlieka žvalgybą.

Patvirtino naujo Rusijos puolimo Rytų Ukrainoje etapo pradžią

Okupantai pradėjo naują savo puolimo Rytų Ukrainoje etapą, sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas, skelbia UNIAN.

„Tai oficialus pareiškimas. Šį rytą beveik visoje Donecko, Luhansko ir Charkivo sričių fronto linijoje okupantai bandė prasiveržti pro mūsų gynybą. Laimė, mūsų kariuomenė laikosi – tik dviejuose miestuose okupantai praėjo. Tai – Kremina ir dar vienas mažas miestelis. Kovos tęsiasi, savo teritorijų neatiduodame ir bandymas jose pradėti aktyvų etapą prasidėjo šį rytą“, – teigė A. Danilovas.

V. Zelenskis: Rusijos kariuomenė pradėjo mūšį dėl Donbaso, kuriam ilgai ruošėsi

Vėlų pirmadienio vakarą Ukrainos prezidentas V. Zelenskis vaizdo įraše teigė, kad Rusijos kariai pradėjo mūšį dėl Donbaso, kuriam ruošėsi ilgą laiką, skelbia UNIAN.

„Dabar galima teigti, kad Rusijos kariai pradėjo mūšį dėl Donbaso. Jie tam ruošėsi ilgą laiką. Labai didelė dalis visos Rusijos kariuomenės dabar yra sutelkta šiam puolimui. Kad ir kiek Rusijos karių ten būtų nuvaryta, kovosime – nieko ukrainietiško nedovanojame, o kažkieno mums tiesiog nereikia“, – sakė V. Zelenskis.

Jis padėkojo visiems Ukrainos gynėjams, Donbase, Mariupolyje, Charkivo srityje, kurie laikosi ir gina Ukrainos likimą, tramdydami įsibrovėlių pajėgas.