Pirmąsias Ukrainos pergales kare prieš agresorę Rusiją ukrainiečiai pamatys netrukus – šių metų rugpjūtį. Tai interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas Kirilas Budanovas.

Jis pažymėjo, kad reikia teisingai suvokti persilaužimo kare reikšmę.

„Aš anksčiau sakiau, kad rugpjūtį jūs pamatysite, visas pasaulis pamatys pirmąsias Ukrainos pergales. Tai bus pirmasis persilaužimas“, – teigė K. Budanovas.

Bet Ukrainos žvalgybos vadovas atsisakė atskleisti detales.

„Jūs norite, kad aš dabar atskleisčiau visus planus, kad priešas perskaitytų ir pasiruoštų? Atsakysiu jums retoriškai. Jeigu analizuojate mano pasisakymus, ar matėte, kad aš bent sykį būčiau suklydęs? Todėl laukite“, – pabrėžė K. Budanovas.

„rbc.ua“ primena, jog anksčiau Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas teigė, kad ukrainiečiai turi pamatyti „konkrečius“ kontrpuolimo okupuotoje Chersono srityje rezultatus rugpjūčio mėnesį.

Vokietijos prezidentas: kada Ukraina sės prie derybų stalo su Rusija, nuspręs ji pati

Ukraina pati turi nuspręsti, kada jai sėsti prie derybų stalo su Rusija, partneriai Vakaruose Kyjivo neragins. Kaip praneša portalas „zn.ua“, tai interviu televizijos kanalui ZDF pareiškė Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris.

„Kaip konkrečiai baigsis karas – atviras klausimas. Dabar karas vyksta mūšio lauke, bet bus derybų perspektyva. Kada Ukraina sės prie derybų stalo, sprendžia tik ji pati“, – pabrėžė VFR prezidentas.

Bet, pasak jo, Vokietija pasirengusi remti Ukrainą, kad prieš prasidedant deryboms jos pozicijos būtų stiprios.

Kaip konkrečiai baigsis karas – atviras klausimas.

„Mes turime padaryti visa, kad Ukraina turėtų dėl ko derėtis, kad ji būtų stipri prieš prasidedant deryboms. Mes Ukrainos neraginsime. Tai jos sprendimas, kada žengti šiuo keliu“, – teigė F. W. Steinmeieris.

Vokietijos prezidentas pareiškė remiąs Ukrainos teritorijos vientisumą su 1991 metų sienomis, įskaitant Rusijos okupuotus Donbasą ir Krymą.

„Ukraina turi atkurti suverenitetą visoje savo teritorijoje“, – pridūrė jis.

Politikas taip pat pažymėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pradėjęs karą prieš Ukrainą, griauna savo šalį.

Žiniasklaida: Rusijos laivas įplaukė į zoną prie ginčijamų Senkaku salų

Pirmadienį Rusijos karinių jūrų pajėgų laivas įplaukė į zoną prie Senkaku (Diaoju) salų Rytų Kinijos jūroje, kurios yra Tokijo ir Pekino teritorinio ginčo objektas. Tai pranešė naujienų agentūra „Kyodo“, remdamasi Japonijos gynybos ministerija.

Gautomis žiniomis, paskui Rusijos laivą į šią zona įplaukė Kinijos karinių jūrų pajėgų fregata. Pasak Japonijos pareigūnų, Rusijos laivas buvo vienas iš trijų, kurie praėjusį savaitgalį praplaukė tarp Jonagunio ir Iriomotės salų, priklausančių Okinavos prefektūrai.

Anksčiau Japonijos vyriausybė pareiškė protestą Pekinui dėl to, kad Kinijos laivas buvo įplaukęs į vandenis prie Senkaku akvatorijos, kurią Japonija laiko savo teritoriniais vandenimis.

Tokijas paskelbė Senkaku savo teritorija 1895 metais, kai nugalėjo Kiniją kare ir užėmė Taivaną. Po Antrojo pasaulinio karo Japonija atsisakė teisių į Taivaną. Pekino nuomone, ji turi grąžinti ir Senkaku salas, kurias, kaip teigia KLR, Kinija valdė nuo XIV amžiaus. Japonijos vyriausybė atmeta tokias pretenzijas ir tvirtina, kad prijungimo metu šios salos buvo negyvenamos ir niekam nepriklausė.

Teritorinis ginčas dėl negyvenamo Senkaku salyno paaštrėjo, kai Tokijas 2012 metų rugsėjį paskelbė išpirkęs šias salas iš jų privačių savininkų, Japonijos piliečių. Po to Kinijoje prasidėjo masinės antijaponiškos demonstracijos, per kurias buvo niokojami japonų restoranai ir įmonės. Nuo to laiko Kinijos laivai nuolat kursuoja netoli ginčijamo salyno ir demonstratyviai įplaukia į jo pakrantės zoną.

Rusijos diplomatai išvyko iš Bulgarijos, augant įtampai tarp šalių

Iš Bulgarijos sekmadienį išskrido du Rusijos lėktuvai su dešimtimis Rusijos diplomatinio personalo narių ir jų šeimų nariais, vykstant masiniam diplomatų išsiuntimui, dėl kurio padidėjo įtampa tarp šių istoriškai artimų šalių, sakė vienas Rusijos diplomatas.

Bulgarijos sostinės Sofijos oro uoste aukšto rango Rusijos diplomatas Filipas Voskresenskis žurnalistams sakė esąs vienas iš 70 Rusijos diplomatų, kurie praėjusią savaitę buvo paskelbti personae non gratae ir kuriems buvo nurodyta iki pirmadienio išvykti iš šalies.

Ispanų naujienų agentūra EFE citavo šaltinius Sofijos oro uoste, sakiusius, kad du Maskvos užsakyti lėktuvai atskrido ir po pustrečios valandos išskrido gabendami išsiunčiamus darbuotojus ir jų šeimų narius.

Šiems skrydžiams turėjo būti gautas specialus Bulgarijos tarnybų leidimas, nes Europos Sąjungos oro erdvė yra uždaryta Rusijos lėktuvams dėl sankcijų, įvestų Maskvai dėl invazijos į Ukrainą, nurodė EFE.

Apie Bulgarijos sprendimą išsiųsti iš šalies diplomatus paskelbė laikinai ministro pirmininko pareigas einantis Kirilas Petkovas. Jis užėmė griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu, kai ši vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą.

Birželio 22 dieną balsavimą dėl pasitikėjimo pralaimėjęs K. Petkovas teigė, kad Maskva naudojo „hibridinio karo“ taktiką jo vyriausybei nuversti.

Po išsiuntimo Rusijos ambasadoje liks 43 darbuotojai, sakė K. Petkovas ir pabrėžė, jog Maskvoje dirba vos 12 bulgarų diplomatų.

Visi, kas veikia prieš Bulgarijos interesus, bus raginami grįžti į šalį, iš kurios atvyko.

„Visi, kas veikia prieš Bulgarijos interesus, bus raginami grįžti į šalį, iš kurios atvyko“, – sakė jis.

Penktadienį Rusijos ambasadorė Eleonora Mitrofonova paskelbė Bulgarijai ultimatumą atšaukti savo sprendimą dėl diplomatų išsiuntimo, pagrasindama, kad Maskva visiškai nutrauks diplomatinius santykius su Sofija.

„Ketinu savo šalies vadovybei nedelsiant iškelti klausimą dėl Rusijos ambasados Bulgarijoje uždarymo, kuris neišvengiamai prives prie Bulgarijos diplomatinės atstovybės uždarymo Maskvoje“, – nurodoma jos pareiškime.

Išsiunčiamų rusų diplomatų skaičius yra didžiausias, kurį kada nors yra išsiuntusi Europos Sąjungos ir NATO narė Bulgarija.

Sofija tvirtai remia Vakarų sankcijas Maskvai nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios prieš daugiau nei keturis mėnesius.

Europos Sąjunga, kurios narė Bulgarija yra nuo 2007 metų, atsakė į „nepagrįstą Rusijos grasinimą“ pareikšdama, kad „visiškai palaiko Bulgariją ir su ja solidarizuojasi“.

Balandžio pabaigoje Rusija nutraukė dujų tiekimą Bulgarijai po to, kai šios pareigūnai nesutiko su Maskvos reikalavimu apmokėti sąskaitas už dujas rusiškais rubliais.

Kovo pradžioje Bulgarijos gynybos ministras buvo atleistas ir pareigų, kai Rusijos karą pavadino Kremliaus mėgstamu dažnai naudojamu terminu „specialioji karinė operacija“.

Rusija mėgina toliau vystyti puolimą Ukrainos rytuose

Rusijos pajėgos pirmadienį stengėsi vystyti puolimą į tolesnes teritorijas Rytų Ukrainoje, užėmusios svarbų šio regiono miestą.

Ukrainos kariuomenė patvirtino, kad jos pajėgos atsitraukė iš Lysyčansko, paskutinės savo tvirtovės Luhansko srityje, kartu su kaimynine Donecko sritimi sudarančioje Donecko regioną. Šiuo metu Rusijos pajėgos taip pat kontroliuoja apie pusę Donecko srities ir siekia užimti ją visą.

Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo pranešime sakoma, kad Rusijos pajėgos šiuo metu stengiasi veržtis šio regiono miestų Siversko, Fedorivkos ir Bachmuto link.

Rusijos kariuomenė taip pat suintensyvino svarbių ukrainiečių tvirtovių Slovjansko ir Kramatorsko, esančius toliau nuo dabartinės fronto linijos, apšaudymus.

Sekmadienį šeši žmonės, įskaitant devynmetę, žuvo per Rusijos pajėgų bombardavimą Slovjanske, o dar 19 žmonių buvo sužeisti, pranešė vietos valdžia. Tą pačią dieną buvo apšaudytas ir Kramatorskas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pastangas užimti visą Donbasą dabar laiko jau penktą mėnesį besitęsiančio savo karo Ukrainoje pagrindiniu  tikslu. Dalį šio regiono nuo 2014 metų kontroliuoja Maskvos remiami separatistai. Rusija jų įkurtų „liaudies respublikų“ nepriklausomybę pripažino likus kelioms dienoms iki invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sekmadienį raportavo V. Putinui, kad kariuomenė ir separatistų pajėgos dabar kontroliuoja visą Luhansko sritį, „visiškai užėmusios“ Lysyčanską.

Praeitą vakarą paskelbtame įprastame vaizdo kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad ukrainiečių pajėgos iš Lysyčansko atsitraukė, bet pažadėjo, kad miestas ateityje bus susigrąžintas, kaip ir kitos okupuotos šalies teritorijos.

 

 

„Jeigu mūsų kariuomenės vadovybė atitraukia žmones iš tam tikrų fronto taškų, kur priešo ugnies pranašumas didžiausias – tai ypač taikytina Lysyčanskui – tai reiškia vienintelį dalyką: mes sugrįšime dėl savo taktikos, padidinus šiuolaikinės ginkluotės tiekimą“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Invazijos pradžioje nesugebėjusi užimti Kyjivo ir kitų teritorijų Ukrainos šiaurės vakaruose, Rusija sutelkė dėmesį į Donbasą. Dabar regioną niokoja nepaliaujami apšaudymai ir gatvių mūšiai miestuose ir gyvenvietėse.

Maskvai tęsiant puolimą Ukrainos rytuose, ukrainiečių pajėgos akivaizdžiai surengė pavienių smūgių kitapus sienos. Rusijos pietvakarinės Belgorodo srities gubernatorius pranešė, kad vienos numuštos ukrainiečių raketos nuolaužos sekmadienį užmušė keturis žmones. Tuo metu Kursko mieste buvo numušti du ukrainiečių dronai, nurodė Gynybos ministerija.

„JPMorgan“: naftos kainos šautų į „stratosferinį“ lygį, Rusijai smarkiai sumažinus pasiūlą

Naftos kainos, blogiausiu atveju, gali šauti į „stratosferinį“ lygį, pasiekdamos 380 JAV dolerių už barelį, jei Rusija, reaguodama į Vakarų sankcijas, reikšmingai sumažintų savojo „juodojo aukso“ pasiūlą, prognozuoja vieno didžiausių JAV banko „J.P. Morgan Chase & Co.“ analitikai.

Pasiūlos trūkumas tarptautinėje naftos rinkoje yra palankus Rusijai.

Anot jų, Rusija gali sau leisti gavybą sumažinti 5 mln. barelių per parą, nepadarydama pernelyg didelės žalos savo ekonomikai. Maskva gali tam ryžtis dėl įvairių galimų Vakarų priemonių, įskaitant viršutinės kainų ribos, kurią pirkėjai mokėtų už rusišką naftą, nustatymą.Tuo tarpu tokio atsakomojo žingsnio pasekmės tarptautinei naftos rinkai būtų katastrofiškos, ekspertus cituoja agentūra „Bloomberg“.

Jų vertinimais, Rusijai gavybą sumažinus 3 mln. barelių per parą, etaloninės Šiaurės jūros „Brent“ naftos barelis gali pabrangti iki 190 dolerių.

„Akivaizdžiausia ir labiausiai tikėtina rizika, susijusi su kainų viršutinės ribos nustatymu, yra ta, kad Rusija gali nuspręsti tokioje schemoje nedalyvauti ir ryžtis atsakomajai priemonei – sumažinti eksportą. Gana tikėtina, kad Maskva to imtųsi Vakarams pakenkti. Pasiūlos trūkumas tarptautinėje naftos rinkoje yra palankus Rusijai, – teigia „JPMorgan“ analitikai.

Pirmadienį „Brent“ barelio kaina nedaug viršija 110 dolerių.

Lugane prasideda Ukrainos atkūrimo konferencija

Dešimčių šalių, tarptautinių organizacijų ir privataus sektoriaus lyderiai pirmadienį susirinko į Šveicariją, kad paskelbtų „Marshallo planą“ karo nusiaubtai Ukrainai atkurti. Virtualiai dalyvausiantis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį perspėjo, kad laukiantys darbai vien tik išlaisvintose srityse „tikrai milžiniški“. „Ir dar turėsime išlaisvinti daugiau nei 2000 kaimų bei miestelių Ukrainos rytuose ir pietuose“, – sakė jis.

Dvi dienas truksianti konferencija, surengta imantis griežtų saugumo priemonių vaizdingame Pietų Šveicarijos Lugano mieste, buvo suplanuota gerokai anksčiau nei Rusija vasario 24 d. pradėjo plataus masto invaziją. Iš pradžių planuota aptarti reformas Ukrainoje, tačiau pradėjus kristi Rusijos bomboms, jos tikslas pakeistas į atstatymą.

Milijardų dolerių pagalbai plūstant į Ukrainą nuogąstavimai dėl šalyje plačiai paplitusios korupcijos verčia sutelkti dėmesį ir į toli siekiančias reformas, jos bus bet kokio čia priimto atkūrimo plano sąlyga.

Konferencija Lugane nėra įpareigojanti, per ją bus mėginama išdėstyti atstatymo principus ir prioritetus, procesas turėtų prasidėti net ir toliau tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje. Ukrainos ambasadorius Šveicarijoje Artiomas Rybčenka prieš konferenciją sakė, kad tai padės sukurti jo šalies atsigavimo „gaires“.

Iš pradžių planuota, kad V. Zelenskis atvyks ir kartu su Šveicarijos kolega Ignazio Cassisu ves renginį, bet dabar jis pirmadienio popietę ketina kreiptis vaizdo ryšiu. Vis dėlto Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas išvyko iš Ukrainos į retą nuo tada, kai prasidėjo karas, kelionę, jį sekmadienį oro uoste pasitiko I. Cassisas ir regiono lyderiai. Dar penki vyriausybės ministrai yra tarp maždaug 100 ukrainiečių, kurie leidosi į ilgą ir pavojingą kelią, nors užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kaip pranešama, paskutinę akimirką turėjo atšaukti kelionę dėl ligos. Iš viso konferencijoje turi dalyvauti apie 1000 žmonių, įskaitant Europos Komisijos pirmininkę Ursula von der Leyen, kelis vyriausybių vadovus ir daugybę ministrų.

„Marshallo planas“

Kyla klausimų, ar verta diskutuoti apie atstatymą, kai karo pabaigos nematyti. Tačiau Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto generalinis direktorius Robertas Mardini sakė transliuotojui RTS, kad nors pati rekonstrukcija gali prasidėti tik tada, kai nustos kristi bombos, labai svarbu suteikti „pozityvią perspektyvą civiliams, praradusiems namus ir patiriantiems nerimą bei netikrumą dėl ateities“.

Kiti pabrėžia, jog būtina pradėti kloti pagrindą iš anksto, kaip tai buvo padaryta vykdant nepaprastai sėkmingą Marshallo planą – JAV iniciatyvą, per kurią į Vakarų Europą buvo nukreiptos didžiulės sumos užsienio pagalbos, kad padėtų atkurti žemyną ir jam atsigauti po Antrojo pasaulinio karo.

Užduotis bauginanti. Numatoma, kad Ukrainos, per keturis karo mėnesius jau patyrusios katastrofišką sunaikinimą, atkūrimas kainuos šimtus milijardų dolerių. Pastangos pareikalaus „milžiniškų investicijų“, savaitgalį pripažino V. Zelenskis. Kyjivo ekonomikos mokykla (KSE) iki šiol pastatams ir infrastruktūrai padarytą žalą įvertino beveik 104 mlrd. JAV dolerių. Apskaičiuota, kad buvo apgadinta, sugriauta arba užgrobta mažiausiai 45 mln. kvadratinių metrų būsto, 256 įmonės, 656 gydymo įstaigos ir 1177 švietimo įstaigos, Ukrainos ekonomika jau patyrė iki 600 mlrd. JAV dolerių nuostolių.

Gali trukti dešimtmečius

Už konferenciją atsakingas Šveicarijos ambasadorius Simonas Pidoux sakė, kad dar per anksti mėginti įvertinti visus poreikius, tačiau Lugane turėtų būti pateiktas „kompasas“ būsimam darbui. „Manau, kad pastangos truks daugelį metų, jei ne dešimtmečių“, – sakė jis.

Nors tai nėra donorų konferencija, tikimasi, kad daugelis dalyvių prisiims naujus įsipareigojimus ir pasiūlys schemas skirti daugiau lėšų. Pavyzdžiui, Europos investicijų bankas pasiūlys sukurti naują Ukrainos patikos fondą, kurio investicijos iš Europos Sąjungos (ES) ir jai nepriklausančių valstybių galiausiai galėtų išaugti iki 100 mlrd. eurų, teigia šaltiniai, susipažinę su planų projektu. Pasak jų, pasiūlymu, kuris turi būti paskelbtas pirmadienio popietę, siekiama sukurti platformą, galinčią generuoti investicijas į rekonstrukciją, o taip pat ir Ukrainos stojimo į ES tikslams.

Tuo metu Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss turi išdėstyti savo šalies viziją, teigiama pranešime. Savo komentaruose konferencijai pirmadienį ji turėtų pabrėžti Ukrainos visiško atsigavimo po „Rusijos agresijos karo“ svarbą. Tai, pasak jos, bus „demokratijos galios prieš autokratiją simbolis“.

Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 345 vaikai

Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 345 vaikai, o dar mažiausiai 644 buvo sužeisti. Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.

Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (345), Charkivo (185) ir Kyjivo (116) srityse.

Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.

Be to, nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 2 102 mokyklos, iš jų 215 visiškai sugriautos.

Ukraina dvejoja dėl dalyvavimo G20 viršūnių susitikime

Ukrainos dalyvavimas G20 viršūnių susitikime lapkritį Indonezijoje priklausys nuo karinės padėties šalyje artėjant tam laikui ir nuo to, ar dalyvaus Rusija. „Mūsų dalyvavimas priklauso nuo Rusijos Federacijos, ar ji ten bus“, sekmadienį Kyjive sakė prezidentas V. Zelenskis, pranešė naujienų agentūra „Interfax-Ukraine“.

Viršūnių susitikimo šeimininkas Indonezijos prezidentas Joko Widodo, mėgindamas tarpininkauti Maskvai ir Kyjivui, praėjusią savaitę per vizitą Kyjive pakvietė V. Zelenskį. „Pasakiau Indonezijos prezidentui, kad esame dėkingi už kvietimą, bet turime saugumo situaciją“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė abejojąs, kad daugelis valstybių dalyvautų viršūnių susitikime, jei Rusija planuotų jame dalyvauti.

Jei Rusijos pajėgos vykdytų tolesnius žiaurumus prieš Ukrainos civilius gyventojus, tokius, kaip egzekucijos Kyjivo Bučos priemiestyje, Rusija turėtų tikėtis „visiškos izoliacijos“, perspėjo V. Zelenskis. Tikėtina, kad pasaulinio aprūpinimo maistu klausimas, atsižvelgiant į Rusijos karą Ukrainoje, bus labai svarbus lapkričio mėnesį Balyje vyksiančio viršūnių susitikimo darbotvarkėje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau pranešė apie savo ketinimą dalyvauti G20, tarpvyriausybinio 20-ies didžiausių pasaulio ekonomikų forumo, susitikime, tačiau kol kas neaišku, ar jis ketina dalyvauti renginyje virtualiai, ar asmeniškai.

Ukraina: nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 36 200 okupantų rusų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki liepos 4 d. jau neteko apie 36 200 kareivių. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 589 tankų, 3 754 šarvuotųjų kovos mašinų, 804 artilerijos sistemų, 246 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 105 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 217 lėktuvų, 187 sraigtasparnių, 658 dronų, 144 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 2 629 automobilių, 65 specialiosios technikos vienetų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Bulgarijos pareigūnė: Rusija moka šalies žurnalistams ir politikams už propagandą

Bulgarijos specialiosios tarnybos turi duomenų, kad Rusija moka po maždaug 2 tūkst. eurų per mėnesį visuomenės veikėjams, žurnalistams ir politikams už Kremliaus propagandos skleidimą šalyje.

Tai pareiškė Bulgarijos vyriausybės atstovė ir ministro pirmininko kanceliarijos vadovė Lena Borislavova, praneša portalas „Euroactiv“.

Visi tie, kurie nemokamai apspjaudo Europos Sąjungą ir NATO, taip pat remia Putino veiksmus Ukrainoje, turėtų žinoti. Jūs susimovėte.

Pasak jos, pinigai skiriami Bulgarijos politikams, žinomiems žurnalistams, analitikams, politologams ir kitiems asmenims, kurie reiškiasi žiniasklaidoje. Rusijos valstybė jiems moka už viešosios nuomonės formavimą.

„Visi tie, kurie nemokamai apspjaudo Europos Sąjungą ir NATO, taip pat remia Putino veiksmus Ukrainoje, turėtų žinoti. Jūs susimovėte. Mat tie, kurie jus tam įkvepia, gauna pinigų. Kiekvieną mėnesį“, – teigė L. Borislavova.

Pasak jos, kai kurie vieši kalbėtojai įprato klaidinti klausytojus ir žongliruoti melagingomis sampratomis ir baimėmis.

Portalas „rbc.ua“ primena, kad šiomis dienomis Bulgarija išsiuntė 70 Rusijos diplomatų ir techninio personalo atstovų, kurie paskelbti nepageidaujamais asmenimis. Įskaitant jų šeimų narius, Bulgariją iki liepos 3 d. turėjo palikti apie 200 žmonių.

Į Lenkiją pasitraukė daugiau kaip 4,5 mln. ukrainiečių, atgal grįžo 2,5 mln.

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios į Lenkiją atvyko daugiau kaip 4,5 mln.  pabėgėlių, atgal grįžo per 2,5 mln. Tai pirmadienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba.

„Nuo vasario 24 d. Lenkijos sienos apsaugos tarnybos pareigūnai pasienio perėjose užregistravo 4,529 mln. žmonių, atvykusių iš Ukrainos“, – sakoma pranešime.

Lenkijos pareigūnų duomenimis, sekmadienį į Lenkiją iš Ukrainos atvyko 24,1 tūkst. žmonių. Priešinga kryptimi tą dieną išvažiavo 28,9 tūkst. žmonių. Iš viso nuo vasario 24 d. iš Lenkijos į Ukrainą išvyko 2,592 mln. žmonių.

Kaip apskaičiavo Lenkijos vidaus reikalų ministerija, šiuo metu šalyje yra 1,3-1,5 mln. pabėgėlių iš Ukrainos. Iš jų 1 mln. 188 tūkst. jau gavo specialius identifikavimo numerius, kurie jiems leidžia legaliai gyventi, mokytis, dirbti ir gauti socialines pašalpas Lenkijoje. Didžiąją dalį pabėgėlių ukrainiečių sudaro moterys ir vaikai. Šalyje gali legaliai dirbti 500 tūkst. suaugusių ukrainiečių, daugiau kaip 250 tūkst. jų jau dirba.

V. Zelenskis: Ukrainos atstatymas – demokratinio pasaulio bendra užduotis

V. Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad jo karo nuniokotos šalies atstatymas yra „bendra viso demokratinio pasaulio užduotis“, ir pabrėžė, kad tai pasitarnaus taikai pasaulyje.

„Ukrainos atstatymas yra didžiausias indėlis į pasaulinės taikos palaikymą“, – sakė V. Zelenskis, kalbėdamas vaizdo ryšiu tarptautinėje konferencijoje Šveicarijos pietuose, kur susirinko dešimčių šalių ir organizacijų lyderiai.

Dviejų dienų konferencija, vykstanti sustiprinto saugumo sąlygomis vaizdingame pietiniame Šveicarijos Lugano mieste, buvo planuota dar gerokai prieš invaziją, norint aptarti reformas Ukrainoje. Vėliau konferencijos tikslas buvo pakeistas, sutelkiant dėmesį į šalies atstatymą.

Ukrainai skiriama milijardai eurų pagalbos, bet likęs susirūpinimas dėl korupcijos šioje šalyje reiškia, kad nuodugnios reformos bus sąlyga bet kokiam konferencijoje suderėtam atsigavimo planui.

Susitikimas Lugane nėra pažadų konferencija; joje bus bandoma išdėstyti principus ir prioritetus atstatymo procesui, turinčiam prasidėti dar nepasibaigus karui.

V. Zelenskis teigė, kad Ukrainos atstatymas yra „ambicingiausias mūsų laikų projektas“.

 

 

Tačiau dešimčių šalių, tarptautinių organizacijų ir privačiojo sektoriaus vadovams jis sakė, kad milžiniškos investicijos, kurių reikės, turėtų kristi ne vien ant Ukrainos pečių.

„Ukrainos atstatymas nėra vienos šalies užduotis. Tai bendra viso demokratinio pasaulio užduotis“, – sakė Ukrainos lyderis.

„Mes vienijame demokratinį pasaulį... Laisvų žmonių požiūris visada nugali“, – pridūrė jis.

„Kelio gairės“

Nors V. Zelenskis negalėjo išvykti iš Ukrainos ir drauge su Šveicarijos prezidentu Ignazio Cassisu (Injacijumi Kasisu) pirmininkauti konferencijai, dalyvaus ukrainiečių premjeras Denysas Šmyhalis, leidęsis į retą nuo karo pradžios kelionę už savo šalies ribų.

I. Cassisas per konferenciją pabrėžė, kad svarbu paremti Ukrainą „šiuo siaubo, beatodairiško naikinimo ir sielvarto metu“.

Pasak jo, labai svarbu „suteikti Ukrainos žmonėms galimybę grįžti prie apsisprendimo, taikos ir šviesios ateities“.

Tarp maždaug 100 atvykusių ukrainiečių taip pat yra penki ministrai, bet užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kaip pranešama, dėl ligos paskutinę minutę savo dalyvavimą atšaukė.

Iš viso konferencijoje turėtų dalyvauti apie 1 tūkst. žmonių, tarp jų Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), Čekijos, Lenkijos ir Lietuvos premjerai.

„Žinome, kad jų kova yra ir mūsų kova“, – konferencijoje sakė U. von der Leyen.

Turime užtikrinti, kad Ukraina laimėtų taiką, kuri tikrai ateis.

„(Todėl) šiomis dienomis dirbame, kad padėtume Ukrainai laimėti šį karą, – sakė ji. – Taip pat turime užtikrinti, kad Ukraina laimėtų taiką, kuri tikrai ateis.“

Ukrainos ambasadorius Šveicarijoje Artemas Rybčenka prieš konferenciją sakė, kad ji padės nustatyti „kelio gaires“ jo šalies atsigavimui.

„Marshallo planas“

Kai kam keliant klausimus, ar verta aptarinėti atstatymą, kai karo pabaigos dar nematyti, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) generalinis direktorius Robertas Mardini (Robertas Mardinis) akcentavo, kad svarbu suteikti „teigiamą perspektyvą“ viską praradusiems, „nerimą ir nežinią dėl ateities“ išgyvenantiems ukrainiečiams.

Kiti pabrėžia, jog reikia gerokai iš anksto pradėti rengti dirvą, kaip buvo padaryta su itin sėkmingu Marshallo (Maršalo) planu – JAV iniciatyva, nulėmusia didžiulę užsienio pagalbą Vakarų Europai, kad ji atsigautų po Antrojo pasaulinio karo.

Užduotis yra gąsdinanti.

Jau dabar smarkiai nuniokotos Ukrainos atstatymas, kaip prognozuojama, atsieis šimtus milijardų dolerių (eurų).

Kyjivo ekonomikos mokykla apskaičiavo, kad jau padaryta žalos pastatams ir infrastruktūrai už beveik 104 mlrd. dolerių (99,8 mlrd. eurų) ir kad Ukrainos ekonomika jau patyrė iki 600 mlrd. dolerių (575,5 mlrd. eurų) nuostolių.

Atstatyti žalesnę

Už konferenciją atsakingas šveicarų ambasadorius Simonas Pidoux (Simonas Pidu) sakė, kad dar per anksti bandyti vertinti visus poreikius ir kad vietoje to Lugano konferencija turėtų suteikti „kompasą“ būsimiems darbams.

„Manau, kad šios pastangos truks daug metų, jei ne dešimtmečių“, – pridūrė jis.

Nors tai ne donorų konferencija, kai kurie dalyviai tikriausiai paskelbs naujų pažadų ir pasiūlys struktūrų tolesniam finansavimui.

Europos investicijų bankas (EIB) pasiūlys įkurti naują Ukrainos fondą, su Europos Sąjungos ir kitų šalių investicijomis galintį išaugti iki 100 mlrd. eurų, sakė apie projektus informuoti šaltiniai.

Pasak jų, pasiūlymu, apie kurį turi būti paskelbta pirmadienį, siekiama sukurti platformą, galinčią generuoti investicijas į atstatymą ir Ukrainos stojimo į ES tikslus.

Lugano atsigavimo ir plėtros plane bus išdėstyti atstatymo poreikiai kalbant apie apgadintą ir sunaikintą infrastruktūrą, nukentėjusią ekonomiką, taip pat aplinkos atkūrimą ir socialinį atsigavimą.

Norėdamos paspausti sprendimų priėmėjus pasirinkti Ukrainos energetinės sistemos atstatymą su atsinaujinančiais šaltiniais, aplinkosaugos grupė „Greenpeace“ ir 45 ukrainiečių nevyriausybinės organizacijos netoli konferencijos vietos pastatė didžiulį vėjo turbinos modelį.

Kyjive įsikūrusios „Ecoaction“ vadovė Natalia Hozak tvirtino, kad Ukraina turėtų atstatyti savo infrastruktūrą ne pagal senus sovietinius standartus, garsėjančius „nešvariomis“ anglimis ir Černobylio branduoline katastrofa.

„Negalime sau leisti nuo pat pradžių planuoti neteisingai“, – sakė ji.

V. Putinas savo gynybos ministrui nurodė tęsti Maskvos puolimą Ukrainoje

V. Putinas pirmadienį savo gynybos ministrui Sergejui Šoigu nurodė tęsti Maskvos puolimą Ukrainoje po to, kai kariai užėmė svarbų Donbaso miestą.

„Kariniai daliniai, įskaitant Rytų ir Vakarų grupes, turi vykdyti savo užduotis pagal iš anksto patvirtintus planus“, – sakė V. Putinas S. Šoigu.

Ukrainos kariuomenė sekmadienį patvirtino, kad jos pajėgos atsitraukė iš Lysyčansko, paskutinės savo tvirtovės Luhansko srityje, kartu su kaimynine Donecko sritimi sudarančioje Donbaso regioną. Šiuo metu Rusijos pajėgos taip pat kontroliuoja apie pusę Donecko srities ir siekia užimti ją visą.

Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo pranešime sakoma, kad Rusijos pajėgos šiuo metu stengiasi veržtis šio regiono miestų Siversko, Fedorivkos ir Bachmuto link.

Rusijos kariuomenė taip pat suintensyvino svarbių ukrainiečių tvirtovių Slovjansko ir Kramatorsko, esančius toliau nuo dabartinės fronto linijos, apšaudymus.

Sekmadienį šeši žmonės, įskaitant devynmetę, žuvo per Rusijos pajėgų bombardavimą Slovjanske, o dar 19 žmonių buvo sužeisti, pranešė vietos valdžia. Tą pačią dieną buvo apšaudytas ir Kramatorskas.

V. Putinas pastangas užimti visą Donbasą dabar laiko jau penktą mėnesį besitęsiančio savo karo Ukrainoje pagrindiniu tikslu. Dalį šio regiono nuo 2014 metų kontroliuoja Maskvos remiami separatistai. Rusija jų įkurtų „liaudies respublikų“ nepriklausomybę pripažino likus kelioms dienoms iki invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Rusijos gynybos ministras S. Šoigu sekmadienį raportavo V. Putinui, kad kariuomenė ir separatistų pajėgos dabar kontroliuoja visą Luhansko sritį, „visiškai užėmusios“ Lysyčanską.

Invazijos pradžioje nesugebėjusi užimti Kyjivo ir kitų teritorijų Ukrainos šiaurės vakaruose, Rusija sutelkė dėmesį į Donbasą. Dabar regioną niokoja nepaliaujami apšaudymai ir gatvių mūšiai miestuose ir gyvenvietėse.

Švedija ir Suomija surengė derybas dėl narystės NATO

Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį sėdo prie derybų stalo su NATO dėl oficialaus prisijungimo prie Aljanso proceso pradžios – istorinio žingsnio, kurį paskatino Rusijos karas Ukrainoje.

Derybos, kurias veda Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde (An Lindė) ir Suomijos diplomatijos vadovas Pekka Haavisto (Peka Havistas), tapo įmanomos NATO narei Turkijai praėjusią savaitę atsisakius prieštaravimų dėl šių Šiaurės šalių narystės.

Tikimasi, kad antradienį 30 NATO valstybių narių ambasadoriai pasirašys Švedijos ir Suomijos stojimo protokolus. Tai duos pradžią kelis mėnesius truksiančiam laikotarpiui, per kurį Aljanso šalys turės ratifikuoti jų narystę.

Švedija ir Suomija istoriškai laikėsi neprisijungimo politikos, bet vasarį Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pakeitė švedų ir suomių politikų bei visuomenių nuomonę dėl narystės Aljanse.

Buvo tikimasi greito šių valstybių prisijungimo prie Aljanso, tačiau gegužę Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) atsisakė pritarti jų stojimui ir apkaltino Šiaurės valstybes teikiant prieglobstį kurdų kovotojams bei palaikant „terorizmą“.

R. T. Erdoganas taip pat pareikalavo panaikinti ginklų prekybos embargą, įvestą 2019 metais dėl Ankaros karinės kampanijos Sirijoje.

Atrodo, kad 10 punktų memorandume, kurį visos trys šalys pasirašė antradienį NATO viršūnių susitikimo kuluaruose, atsižvelgta į Turkijos susirūpinimą keliančius klausimus.

Galiausiai Turkijos vadovas pritarė naujų narių priėmimui ir surengė šiltą susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), po kurio buvo duotas pažadas parduoti naujų naikintuvų Ankarai.

Tačiau R. T. Erdoganas perspėjo Švediją ir Suomiją, kad dar gali blokuoti jų stojimą į NATO, jeigu jos neįgyvendins naujo susitarimo su Ankara.

Praėjusią savaitę Madride vykusiame NATO viršūnių susitikime JAV vadovaujamas aljansas oficialiai pakvietė Šiaurės šalis prisijungti prie 30 valstybių bloko.

Švedijos URM vadovė A. Linde tviteryje parašė, kad pirmadienį vyksta į Briuselį į derybas NATO būstinėje, o antradienį dalyvaus ambasadorių protokolų pasirašymo ceremonijoje.

Vienas Suomijos diplomatas patvirtino, kad P. Haavisto taip pat yra atvykęs į Belgijos sostinę deryboms ir antradienio ceremonijai.

Antradienį abu užsienio reikalų ministrai turi surengti spaudos konferenciją drauge su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Prancūzija nebeišvarys iš Ukrainos pabėgusių užsienio studentų

Prancūzijos vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad sustabdys iš Ukrainos dėl Rusijos invazijos pabėgusių užsienio studentų išvarymą.

Tai opus klausimas, dėl jo Europos šalys buvo kaltinamos rasistiniais dvejopais standartais.

„Paskelbėme studentams moratoriumą iki rugsėjo“, – naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis vyriausybėje.

Tai reiškia, kad iki naujų universitetinio mokslo metų nebebus taikomi reikalavimai išvykti iš Prancūzijos teritorijos ir nebebus skelbiami nauji tokie reikalavimai, anksčiau laikraščiui „Le Monde“ sakė už ukrainiečių pabėgėlių priėmimą atsakingas aukšto rango pareigūnas Josephas Zimet (Žozefas Zimė).

Naujai atvykstantys žmonės turės laikytis „tų pačių kriterijų kaip studentai, prašantys vizos Prancūzijoje“, kalbant apie studijų planus ir finansinius išteklius, pridūrė jis.

Laikiną apsaugą Prancūzijoje šiuo metu turi maždaug 3,5 tūkst. iš Ukrainos pabėgusių trečiųjų šalių piliečių, įskaitant studentus.

Pagal Europos Sąjungos taisykles, dėl kurių buvo sutarta karo pradžioje, jie turi sugrįžti į savo kilmės šalis, jei jos laikomos saugiomis.

Paryžius mano, jog mažiau nei 200 studentų gali pasilikti Prancūzijoje po pakartotinių paraiškų rugsėjį.

Daugybė žmonių iš Ukrainos pradėjo bėgti Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į šią šalį. Šiuo metu už Ukrainos ribų vis dar yra daugiau kaip 5 mln. pabėgėlių, praėjusį mėnesį nurodė Jungtinės Tautos.

Tačiau žmonėms pradėjus bėgti iš Ukrainos, kai kurie Ukrainoje gyvenę afrikiečiai ir kitų ne Europoje esančių šalių piliečiai pranešė apie kitokį elgesį jų atžvilgiu jiems bandant patekti į ES. Teigiama, kad jie būdavo nepraleidžiami pro sienos perėjas ar siunčiami į ilgų eilių pabaigas.

Farmacijos studentas iš Kongo Jeanas-Jacques'as Kabeya (Žanas Žakas Kabeja) AFP kovo mėnesį sakė, kad bandė išvykti iš Ukrainos, bet pasieniečiai jo nepraleido į Lenkiją.

„Jie man pasakė: „Jūs liksit čia. Jūs bėgat nuo karo. Likit čia. Kovosit drauge su mumis. Jūs neišvyksit, tik jau ne jūs, juodieji“, – teigė J.-J. Kabeya.

Afrikos Sąjunga (AS) pasmerkė „šokiruojamai rasistinį“ elgesį su išvykti bandančiais užsienio studentais, nors Ukrainos ir Lenkijos pareigūnai tvirtino, kad su visais elgiamasi vienodai.

Ukrainiečių ambasadorius Pietų Afrikoje AFP kovo mėnesį sakė, kad prieš konfliktą Ukrainoje buvo 16 tūkst. studentų afrikiečių.

J. Zimet „Le Monde“ taip pat sakė, kad prancūzų šeimos, savo namuose priglaudusios maždaug 10 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, kelis mėnesius gaus finansinę paramą iki 200 eurų.

Gyvačių saloje vėl iškelta Ukrainos vėliava

Gyvačių saloje vėl iškelta Ukrainos nacionalinė vėliava, pirmadienį pranešė kariuomenės atstovas spaudai, šaliai atgavus teritorijos, užgrobtos pirmosiomis Rusijos invazijos dienomis, kontrolę.

Nedidelė sala Juodojoje jūroje išgarsėjo invazijos pradžioje, internete žaibiškai išpopuliarėjus radijo pokalbiui, per kurį ukrainiečių pasieniečiai atsisako pasiduoti atakuojančio rusų laivo „Moskva“ įgulai. Jų ryžtingas atsakymas „Rusijos karini laive, eik ****" tapo vienu iš ukrainiečių pasipriešinimo Kremliaus įsiveržimui simbolių.

„Gyvačių saloje iškelta Ukrainos vėliava“, – žurnalistams sakė Ukrainos pietinių karinių pajėgų atstovė Natalia Humeniuk.

„Karinė operacija baigta, ir teritorija grąžinta Ukrainos jurisdikcijai“, – pridūrė ji.

Ji nepatikslino, ar ukrainiečių kariai jau persikėlė į salą.

Birželio 30 dieną Rusijos kariuomenė pareiškė, kad pasitraukė iš salos, pavadinusi tai „geros valios ženklu“.

Ukraina teigia, kad Rusija buvo priversta atsitraukti iš Gyvačių salos dėl Kyjivo pajėgų reguliariai rengiamų raketų ir artilerijos smūgių.

Liepos 1-ąją Ukrainos kariuomenė apkaltino Rusiją smogus salai fosforo bombomis.

Premjeras: Ukrainos atstatymas turėtų atsieiti 750 mlrd. dolerių

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis pirmadienį pareiškė, kad jo šalies atstatymas turėtų atsieiti 750 mlrd. dolerių (717,4 mlrd. eurų), ir tvirtino, kad didžiausias lėšų karo nuniokotai šaliai atkurti šaltinis turėtų būti konfiskuotas Rusijos turtas.

Kalbėdamas pietų Šveicarijoje vykstančioje Ukrainos atstatymo konferencijoje jis sakė, kad Ukrainos atstatymas „jau dabar vertinamas 750 mlrd. dolerių. Manome, kad pagrindinis atstatymo lėšų šaltinis turėtų būti konfiskuotas Rusijos ir Rusijos oligarchų turtas.“

V. Putinas pasveikino rusų pajėgas su Luhansko „išvadavimu“

V. Putimas pasveikino rusų pajėgas su Rytų Ukrainos Luhansko srities „išvadavimu“, praneša agentūra „Reuters“.

Operacijoje dalyvavę kariai turėtų pailsėti, sakė V. Putinas per televiziją transliuotame susitikime su gynybos ministru Sergejumi Šoigu. Tačiau kiti kariniai daliniai esą turi tęsti kovą.

Luhansko, kuris kartu su Donecko regionu sudaro Donbasą, užėmimas yra svarbi pergalė V. Putinui vasario 24-ąją pradėtame kare prieš Ukrainą.

Nesveikins J. Bideno su Nepriklausomybės diena

Pykdamas dėl, jo nuomone, Rusijai priešiškos JAV politikos, Kremliaus vadovas V. Putinas šiais metais savo kolegos Joe Bideno nesveikins su JAV Nepriklausomybės diena. „Ne, šiais metais sveikinimo telegrama nebus siunčiama“, – pirmadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“.

„Tai susiję su tuo, kad šie metai tapo nedraugiškos Jungtinių Valstijų politikos mūsų šalies atžvilgiu apogėjumi, – paaiškino jis. – Todėl šiomis aplinkybėmis, vargu, ar dera siųsti tokį sveikinimą“.

JAV Nepriklausomybės dieną mini liepos 4-ąją.

Rusijos ir JAV santykiai, kurie jau pastaraisiais metais buvo prasti, nuo Maskvos invazijos į Ukrainą vasario pabaigoje pasiekė žemiausią tašką.

Nepaisant savo agresijos prieš kaimyninę šalį, Maskva vaizduoja save kaip tariamai antirusiškos užsienio politikos auką. Ypač Rusijos vadovybę erzina Vakarų ginklų siuntos Ukrainai bei planuojama NATO plėtra.

ES sukurs platformą Ukrainos atstatymui po karo

Europos Sąjunga (ES) sukurs platformą, padėsiančią koordinuoti Ukrainos atstatymą po Rusijos sukelto karo, pirmadienį pranešė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.

Kalbėdama Ukrainos atstatymo konferencijoje Šveicarijos Lugano mieste, U. von der Leyen nurodė, kad platformoje bus išdėstyti konkretūs šalies poreikiai, ji padės tinkama kryptimi nukreipti išteklius ir koordinuoti veiksmus. „Nuo karo pradžios ES mobilizavo 6,2 mlrd. eurų finansinės paramos. Jos bus dar daugiau, – teigė EK pirmininkė. – Aktyviai dalyvausime atstatydami (Ukrainą).“

U. von der Leyen pridūrė, kad ES nori, jog Ukraina taptų bloko nare, o Europai tenka ypatinga atsakomybė „kiekviename žingsnyje būti Ukrainos pusėje“.

JK įves naujas sankcijas Baltarusijai

Didžioji Britanija antradienį įves naujas sankcijas Baltarusijai. To priežastis – baltarusių diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos parama Rusijos karui prieš Ukrainą, pranešė vyriausybė Londone, kuria remiasi agentūra „Reuters“.

Naujas sankcijų paketas apims 60 mln. svarų vertės prekių importo ir eksporto draudimą.

Tai, be kita ko, bus naftos perdirbimo produktai, aukštųjų technologijų komponentai ir prabangos prekės, taip pat geležis ir plienas iš Baltarusijos.

Pastarąjį kartą Didžioji Britanija gegužę įvedė sankcijas A. Lukašenkai ir aukštiems vyriausybės atstovams.

V. Zelenskis: nuo karo pradžios Rusija Ukrainoje sunaikino maždaug 80 tūkst. įvairių objektų

Nuo karo pradžios vasario 24-ąją Rusijos kariuomenė Ukrainoje sunaikino maždaug 80 tūkst. įvairių objektų, įskaitant per 2,1 tūkst. švietimo ir dar apie 800 sveikatos priežiūros įstaigų, pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, kurį cituoja agentūra „Ukrinform“.

„Rusijos agresija tęsiasi, iki šiol sunaikinta maždaug 80 tūkst. objektų, kurių plotas sudaro keliasdešimt milijonų kvadratinių metrų. Matydami tokį žalos mastą turime regėti ne tik sugriautas sienas, sunaikintas bažnyčias ar sudegintus namų koridorius ar kambarius, tačiau ir milijonus žmonių, kurių gyvenimai niekada nebus tokie pat, kokie buvo anksčiau“, – kreipdamasis į Šveicarijos Lugano mieste vykstančios Ukrainos atstatymo konferencijos dalyvius, teigė V. Zelenskis.

Visa tai yra sąmoningos Rusijos taktikos dalis: tai – ne įprasti smūgiai, o ideologinė konfrontacija.

Pasak Ukrainos prezidento, per keturis mėnesius nuo karo pradžios Rusijos kariuomenė jo šalyje taip pat sunaikino 2 103 švietimo ir 799 sveikatos priežiūros įstaigas. „Visa tai yra sąmoningos Rusijos taktikos dalis: tai – ne įprasti smūgiai, o ideologinė konfrontacija“, – tikino V. Zelenskis. Valstybės vadovas pridūrė, kad Rusija siekia Ukrainoje sunaikinti žmogiškumą.

V. Zelenskis kartu paminėjo Rusijos karių vykdomą sisteminį Ukrainos gyvenamųjų teritorijų naikinimą ir besitęsiantį ukrainiečių civilių terorizavimą raketų smūgiais.

TKS esantys Rusijos kosmonautai „atšventė“ Ukrainos Lysyčansko miesto užėmimą

Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) šiuo metu esantys Rusijos kosmonautai „atšventė“ Ukrainos Lysyčansko miesto užėmimą.

Rusijos kosmoso agentūra „Roscosmos“ paskelbė nuotrauką, kurioje įamžinti kosmonautai Denisas Matvejevas, Sergejus Korsakovas ir Olegas Artemjevas, laikantys apsišaukėliškos Luhansko „liaudies respublikos“ vėliavą, ir nurodė, kad Luhansko sritis dabar „visiškai išlaisvinta“. Agentūra kartu paskelbė dar vieną nuotrauką, kurioje tie patys kosmonautai laiko Donecko vėliavą. „Švenčiame ir Žemėje, ir kosmose“, – teigiama paskelbtame pranešime.

Lysyčanskas Rusijos kariuomenei krito šį savaitgalį. Tai buvo paskutinis didelis miestas Luhansko srityje, kurį iki šiol kontroliavo Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Čia prieš karą gyveno daugiau kaip 100 tūkst. žmonių.

Premjerė I. Šimonytė susitiko su Ukrainos premjeru D. Šmyhaliu

Ukrainos atstatymo konferencijos Lugane (Šveicarija) metu, premjerei Ingridai Šimonytei susitikus su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu, aptarta Rusijos karo prieš Ukrainą eiga, karo poveikis Ukrainos ekonomikai ir tarptautinei prekybai, Ukrainos grūdų išvežimo galimybės, tolesni žingsniai po Europos Sąjungos (ES) kandidatės statuso Ukrainai suteikimo.

I. Šimonytė pasveikino D. Šmyhalį su istoriniu ES sprendimu suteikti Ukrainai ES šalies kandidatės statusą, pažymėdama neįtikėtiną Ukrainos Vyriausybės ir institucijų mobilizaciją, sugebėjimą vykstant karui per rekordiškai trumpą laiką ir kokybiškai užpildyti ES klausimyną.

„Būtina išnaudoti šį susitelkimo ir politinės valios momentą ryžtingam reformų įgyvendinimui, Lietuva savo ruožtu pasirengusi tęsti ir stiprinti jau teikiamą ekspertinę paramą. Lietuva puikiai mato Ukrainos finansinius poreikius. Mes prisidedame prie tarptautinės bendruomenes pastangų ir teikiame finansinę pagalbą Ukrainai tiek prisijungdami prie tarptautinių institucijų sukurtų priemonių, tiek dvišaliu pagrindu", - pabrėžė premjerė.

Visa Lietuvos paramos suma, įskaitant karo pabėgėlių priėmimą, jau viršija pusę milijardo eurų. Artimiausiu metu Ukrainai bus pervesta dvišaliu pagrindu skirta 2 mln. eurų dotacija humanitarinei pagalbai iš karo zonų Ukrainoje į šalies vakarus pasitraukusiems ukrainiečiams paremti.

Ukraina Lugane pristatė šalies atstatymo planą, prie kurio rengimo prisidėjo ir Lietuvos ekspertai.

I. Šimonytė pasveikino Ukrainos siekį atstatyti šalį kartu įgyvendinant ir reformas.

Maskva aikštę prie britų ambasados pervadins „Luhansko aikšte“

Rusijos sostinė Maskva užkariautos Rytų Ukrainos Luhansko srities garbei jos vardu pervadins aikštę prie britų ambasados. Per apklausą internetu dauguma maskviečių pasisakė už tai, kad ši aikštė būtų pašvęsta „Luhansko liaudies respublikai“, pirmadienį pranešė miesto valdžia. Dar buvo galima rinktis vietas netoli Vokietijos konsulato bei zoną netoli Lietuvos ir Belgijos ambasadų.

Maskva jau birželį paskelbė, kad aikštė prie JAV ambasados bus pervadinta „Donecko liaudies respublikos“ garbei. Ir tada internete buvo vykdyta apklausa. Kremliui kritiška žiniasklaida skelbė, kad viešojo sektoriaus darbuotojai buvo spaudžiami balsuoti.