Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį apkaltino Rusiją vykdant „akivaizdžią genocido politiką“ jo šalies rytiniame Donbaso regione.

Maskvos pajėgų puolimas Donbase gali padaryti šį regioną „negyvenamą“, pabrėžė V. Zelenskis ir apkaltino Rusiją trokštant paversti Rytų Ukrainos  miestus pelenais.

„Visa tai, įskaitant mūsų žmonių deportaciją ir civilių masinius žudymus akivaizdžiai yra genocidas, vykdomas Rusijos“, – kasdieniame kreipimesi per televiziją kalbėjo prezidentas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario pabaigoje pasiuntė kariuomenę į Ukrainą teigdamas, kad siekia sustabdyti rusakalbių gyventojų „genocidą“ provakarietiškoje šalyje.

Visa tai, įskaitant mūsų žmonių deportaciją ir civilių masinius žudymus akivaizdžiai yra genocidas, vykdomas Rusijos.

Nuo 2014 metų prorusiškų separatistų grupės kontroliavo dalį rytinių Luhansko ir Donecko sričių, sudarančių Donbasą, bet Rusija dabar atrodo ketinanti užimti visą šį regioną.

Balandį Ukrainos parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria Rusijos kariuomenės veiksmai šalyje pripažįstami genocidu.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pavartojo tą patį terminą sakydamas, kad V. Putinas atrodo „nusiteikęs nušluoti netgi idėją galėti būti ukrainiečiu“.

Apie Rusijos vykdomą genocidą Ukrainoje kalbėjo ir Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo).

Suomijos premjerė: pasitikėjimas Rusija prarastas ištisoms kartoms

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin (Sana Marin) ketvirtadienį viešėdama Kijeve sakė, kad po įsiveržimo į Ukrainą Rusijai prireiks dešimtmečių, kad pataisytų savo reputaciją pasaulyje.

Per spaudos konferenciją su Ukrainos vyriausybės vadovo Denysu Šmyhaliu Suomijos premjerė pavadino Rusijos karą prieš Ukrainą „lūžio tašku“ Europai.

Pasak jos, šis karas „iš esmės pakeitė Europos saugumo aplinką ir mūsų požiūrį į Rusiją“.

„Pasitikėjimas prarastas ištisoms kartoms“, – sakė S. Marin.

Premjerės vizitas į Ukrainą surengtas Suomijai ir kaimyninei Švedijai praėjusią savaitę pateiktus istorines paraiškas dėl narystės NATO. Abi šalys atsisakė daugelį dešimtmečių vykdytos neutralumo politikos, visuomenėje išaugus paramai tokiam žingsniui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

S. Marin vizito metu apsilankė Irpinėje ir Bučoje – šalia Kyjivo esančiuose miestuose, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių lavonų. 

Premjerė taip pat susitiko su V. Zelenskiu ir Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku.

 

 

Po vizito paskelbtame pareiškime S. Marin sakė, jog „svarbu, kad Europos Sąjunga būtų vieninga, drąsi ir ryžtinga Rusijos invazijos akivaizdoje“.

Ji taip pat išreiškė paramą glaudesnei Kyjivo ir Briuselio integracijai, nurodžiusi, jog reikia numatyti konkrečius žingsnius, kad Ukraina taptų ES nare.

Rusija patvirtino atleidusi per 100 Rosgvardijos narių, atsisakiusių kautis Ukrainoje

Rusijos teismas patvirtino sprendimą atleisti 115 Nacionalinės gvardijos (Rosgvardijos) narių, apskundusių jų pašalinimą iš tarnybos, kai šie gvardiečiai atsisakė dalyvauti Maskvos invazijoje į Ukrainą.

Ši byla atrodo esantis pirmasis oficialus patvirtinimas, kad kariai atsisako dalyvauti Rusijos karinėje kampanijoje Ukrainoje, pradėtoje vasario 24 dieną.

Karinis teismas Rusijos pietinėje Kabardos-Balkarijos respublikoje trečiadienį nurodė išnagrįnėjęs „reikiamus dokumentus“ ir apklausęs Nacionalinės gvardijos pareigūnus. Ši vidaus saugumo struktūra yra atskira nuo Rusijos kariuomenės.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovai „nepagrįstai atsisakė vykdyti oficialią užduotį“ ir jų apeliaciją atmetė.

Posėdis vyko už uždarų durų, kad nebūtų paviešinta „karinių paslapčių“, pridūrė teismas.

Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ ketvirtadienį citavo teismo spaudos tarnybos pranešimą, kad minimi Nacionalinės gvardijos kariai atsisakė vykdyti užduotį per kampaniją Ukrainoje, kurią Maskva oficialiai vadina ne karu, o „specialiąja karine operacija“.

Maskva grasina išsiųsti JAV žurnalistų dėl „YouTube“ veiksmų

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pagrasino išsiųsti iš šalies kurį nors JAV žurnalistą arba nebeleisianti dirbti kuriai nors žiniasklaidos priemonei, jei platforma „YouTube“ vėl užblokuos jos kassavaitinių spaudos konferencijų transliacijas.

„Kelios mano spaudos konferencijos buvo blokuotos. Pasakėme taip: jei dar kartą blokuosite spaudos konferencijos transliaciją, vienas žurnalistas arba viena JAV žiniasklaidos priemonė keliaus namo“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova per apskritojo stalo diskusiją.

Vienas žurnalistas arba viena JAV žiniasklaidos priemonė keliaus namo.

Ji taip pat įspėjo Lenkijos žiniasklaidą, pabrėžusi, kad „visa tai prižiūri ponia, turinti Lenkijos pilietybę“. M. Zacharova turėjo galvoje „YouTube“ vadovę Susan Wojcicki (Siuzan Voičicki) – lenkų kilmės JAV pilietę.

„Atsižvelgdami į Lenkijos poziciją (Rusijos atžvilgiu), galime neapsiriboti JAV“, – sakė M. Zacharova, kurią citavo Rusijos naujienų agentūros.

Rusijai vasario 24 dieną užpuolus Ukrainą, „YouTube“ pašalino daugelio prokremliškų žiniasklaidos priemonių kanalus, o daugelis Vakarų šalių blokavo Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemones, įskaitant televiziją RT ir naujienų agentūrą „Sputnik“. 

Praeitą savaitę Rusija pranešė uždaranti Kanados visuomeninio transliuotojo CBC biurą Maskvoje, atsakydama į Otavos sprendimą uždrausti RT.

V. Putinas žada padėti įveikti maisto krizę, jei Vakarai atšauks sankcijas

Maskva yra pasirengusi „reikšmingai prisidėti“ užkertant kelią gresiančiai pasaulinei maisto krizei, jei Vakarai atšauks dėl karo Ukrainoje jai įvestas sankcijas, ketvirtadienį sakė V. Putinas Italijos ministrui pirmininkui Mario Draghi (Marijui Dragiui), tačiau JAV šį pareiškimą atmetė kaip "melą ir dezinformaciją".

V. Putinui vasario 24 dieną pasiuntus kariuomenę į kaimyninę Ukrainą, Vakarų šalys paskelbė Rusijai beprecedenčių sankcijų.

Karas Ukrainoje ir dėl jo Maskvai įvestos tarptautinės sankcijos sutrikdė trąšų, grūdų ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių. Iki karo Rusijai ir Ukrainai kartu teko maždaug 30 proc. pasaulinio kviečių eksporto.

„V. Putinas pabrėžė, kad Rusijos Federacija yra pasirengusi reikšmingai prisidėti prie maisto krizės įveikimo eksportuodama grūdus ir trąšas, jei Vakarai panaikins politiškai motyvuotus apribojimus“, – nurodė Kremlius pranešime, išplatintame po V. Putino ir M. Draghi pokalbio telefonu.

Pranešime priduriama, kad V. Putinas taip pat kalbėjo apie „veiksmus, kurių imtasi siekiant užtikrinti laivybos saugumą, įskaitant kasdien atidaromus humanitarinius koridorius iš Azovo ir Juodosios jūrų uostų išplaukti civiliniams laivams, kuriems trukdo Ukrainos pusė“.

V. Putinas taip pat pavadino „nepagrįstais“ kaltinimus, kad Rusija atsakinga už maisto produktų tiekimo pasaulinėje rinkoje problemas.

Jungtinės Valstijos sarkastiškai atsiliepė apie šį V. Putino pasiūlymą. 

„Dabar jie naudoja ekonomines priemones kaip ginklus. Jie naudoja maistą kaip ginklą. Jie naudoja ekonominę pagalbą kaip ginklą. Manau, tai neturėtų stebinti, nes jie kaip ginklą naudoja viską, įskaitant melą ir informaciją“, – sakė Gynybos departamento atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Dabar jie naudoja ekonomines priemones kaip ginklus. Jie naudoja maistą kaip ginklą.

„Administracija diskutuoja su mūsų tarptautiniais partneriais ir sąjungininkais, kaip geriausiai spręsti šią problemą“, – sakė jis.

Italijos premjeras per spaudos konferenciją sakė, kad „šio telefoninio pokalbio tikslas buvo paklausti, ar būtų galima ką nors padaryti, kad būtų atblokuoti šiuo metu Ukrainos sandėliuose laikomi grūdai“.

Jis pasiūlė Rusijai ir Ukrainai „bendradarbiauti atblokuojant Juodosios jūros uostus“, kuriuose laikomi grūdai – „viena vertus, kad šie uostai būtų atlaisvinti, kita vertus, jog būtų užtikrinta, kad jų atlaisvinimo metu nekils susirėmimų“.

M. Dragis sakė, kad Rusija „pasirengusi toliau veikti šia kryptimi“, ir pridūrė, jog paskambins V. Zelenskiui, kad išsiaiškintų, „ar yra panašus pasirengimas“.

Tačiau „paklaustas, ar įžvelgiau kokių nors vilčių dėl taikos, atsakau – ne“, sakė Italijos ministras pirmininkas.

Pentagonas suskaičiavo apie tūkstantį Ukrainoje sunaikintų Rusijos tankų

Rusija per karą Ukrainoje neteko maždaug tūkstančio tankų ir daugiau kaip 350 artilerijos sistemų, taip pat apie tris dešimtis bombonešių ir daugiau kaip 50 sraigtasparnių.

Tai ketvirtadienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis JAV gynybos departamento pareigūnu.

Vis dėlto, JAV nuomone, nepaisant visų šių nuostolių, rusai „tebeturi didžiąją dalį savo pajėgumų“, pridūrė Pentagono atstovas. „Jie į šią kovą metė labai daug savo technikos ir personalo. Ir ukrainiečiai patyrė nuostolių, ir rusai patyrė nuostolių“, – sakė jis.

„Rusai turi pranašumą, jei kalbėsime apie žmones, techniką ir ginklus, kuriuos jie gali panaudoti šioje kovoje, ir mes tiesiog turime tai turėti omenyje“, – pridūrė pareigūnas.

Ukrainos generalinio štabo duomenimis, Rusija iki balandžio 26 d. neteko 1 315 tankų, 617 artilerijos sistemų, 206 lėktuvų ir 170 sraigtasparnių.

V. Zelenskio patarėjas: Ukraina turi pakankamai grūdų, kad prasimaitintų iki metų pabaigos

Ukraina turi pakankamas grūdų atsargas, kad patenkintų vidaus ir pasaulinę paklausą bent jau iki 2022 metų pabaigos, bet tam reikia nutraukti visus karo veiksmus Juodojoje jūroje.

Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Olehas Ustenka.

Pasak jo, Rusija nuo pat agresijos pradžios planavo užblokuoti Ukrainos uostus, kad sukeltų maisto krizę pasaulyje ir taip darytų spaudimą Vakarams.

„Rusija norėjo panaudoti maistą kaip ginklą“, – pabrėžė O. Ustenka.

Anot patarėjo, dabar Rusija apšaudo visus laivus, pasirodančius Juodojoje jūroje. Bet jei regione būtų nutraukta ugnis, Ukraina greitai sureaguotų, ir laivai su grūdais išplauktų iš šalies uostų, sakė O. Ustenka.

Jo nuomone, vienintelis būdas nugabenti grūdus į pasaulio rinkas – „sustabdyti karą ar bent jau nutraukti karo veiksmus Juodojoje jūroje“.

„rbc.ua“ primena, kad, gegužės pradžios duomenimis, Ukrainos uostuose buvo užblokuota beveik 25 mln. tonų grūdų. Jų negalima išgabenti, kadangi Rusija apšaudo sausakrūvius laivus Juodojoje jūroje.

JAV atmeta V. Putino raginimą panaikinti sankcijas mainais į grūdus

JAV atmetė V. Putino raginimą, kad Vakarai panaikintų ekonomines sankcijas.

Anot Kremliaus, Vladimiras Putinas sakė Italijos ministrui pirmininkui Mario Draghi, kad Rusija praleis laivus, vežančius maistą ir trąšas, kad palengvintų visame pasaulyje gresiančią maisto krizę, bet tik „su sąlyga, kad bus panaikinti Vakarų įvesti politiškai motyvuoti apribojimai“.

Anksčiau ir Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad grūdų eksportą iš Ukrainos bus leista atnaujinti, jei bus panaikintos sankcijos Rusijai.

Tačiau Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karine Jean-Pierre teigė, kad Rusijos laivyno blokada, o ne sankcijos, trukdo išvežti produktus. Šiuo metu apie sankcijų panaikinimą nediskutuojama, sakė K. Jean-Pierre. „Apie tai nekalbama. Tai daro Rusija“, – sakė ji.

Rusija turi „nedelsiant nutraukti karą su Ukraina“, kuris paveikė pasaulio aprūpinimą maistu, sakė K. Jean-Pierre. „Tai Rusija aktyviai blokuoja maisto eksportą iš Ukrainos uostų ir didina badą pasaulyje. Dėl to kalta ji“.

Rusija ir Ukraina yra svarbios grūdų eksportuotojos, todėl jų vaidmuo aprūpinant pasaulį maistu lemiamas. Pastarąsias kelias savaites tarptautinė bendruomenė ragino Rusiją leisti eksportuoti Ukrainos grūdus. Pasak Kyjivo, Rusijos karinis jūrų laivynas blokuoja Ukrainos Juodosios jūros uostus. Ukraina trečiadienį apkaltino Rusiją šantažu ir paragino Vakarus neatšaukti sankcijų.

D. Peskovas kaltino Ukrainą stokojant realizmo ir sakė, kad Rusijos reikalavimai, tarp jų atsisakyti rytinių šalies regionų kontrolės ir susitaikyti su Krymo aneksija, turi būti patenkinti. V. Zelenskis neseniai pabrėžė, kad Ukraina neatiduos jokių teritorijų ir pasiryžusi toliau kovoti.

M. Draghi apie pokalbį telefonu sakė iš tiesų jautęs, kad V. Putinas pasirengęs mėginti rasti tarptautinės maisto problemos sprendimą. Per spaudos konferenciją ketvirtadienio vakarą jis sakė, jog kitą kartą kalbėsis su V. Zelenskiu, kad sužinotų jo nuomonę.

Paklaustas, ar per pokalbį su V. Putinu jautė vilties prošvaistę dėl taikos derybų, M. Draghi atsakė: „Ne“.

O. Scholzo kalba Davose nuvylė Ukrainos ambasadorių Berlyne

Ukrainos ambasadorius Berlyne Andrijus Melnykas, reaguodamas į Vokietijos kanclerio ketvirtadienį Davose pasakytą kalbą, apkaltino Olafą Scholzą lyderystės stoka ir Ukrainos interesų nepaisymu.

„Kariniu požiūriu Berlynas tiesiog nuvilia Ukrainą“, – Vokietijos bulvariniam leidiniui „Bild“ sakė A. Melnykas.

Jo teigimu, Pasaulio ekonomikos forume Kyjivas tikėjosi išgirsti, kokių konkrečių žingsnių Vokietijos vyriausybė imsis Ukrainai paremti, kad ji laimėtų karą, bet O. Scholzas nieko apie tai nepasakė.

„Deja, tai buvo praleista, ypač kalbant apie neatidėliotiną sunkiosios ginkluotės pristatymą iš Vokietijos, kad būtų nuslopintas didžiulis Rusijos puolimas Donbase“, – sakė A. Melnykas. „Atrodo, nėra drąsos ir lyderystės tai padaryti“, – sakė jis tiesiogiai apie O. Scholzą.

Čekijos ambasadorius Ukrainoje grįžo į Kyjivą

Čekijos ambasadorius Ukrainoje Radekas Matula grįžo į Kyjivą. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Čekijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapiu.

Šiuo metu Čekijos diplomatinėje atstovybėje Ukrainos sostinėje dirba penki diplomatai.

„Mūsų tikslas – maksimaliai atnaujinti ambasados veiklą iki liepos 1 d., kai Čekija pradės pirmininkauti Europos Sąjungos Taryboje“, – pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Janas Lipavský`is.

Čekijos URM tinklalapyje pažymima, kad šalis ir ateityje teiks Ukrainai visokeriopą pagalbą ir rems jos pastangas tapti kandidate į ES nares.

„rbc.ua“ primena, kad iki šiol darbą Kyjive atnaujino beveik 40 ambasadų.

Prieš prasidedant Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą, Kyjive dirbo daugiau kaip 100 diplomatinių misijų.

JT: karas Ukrainoje jau pražudė beveik 4 tūkst. civilių

JT duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo mažiausiai 3 998 civiliai, praneša „Sky News“.

Pasak JT, dauguma jų žuvo per apšaudymus, raketų smūgius ir oro antskrydžius. Organizacijos skaičiavimu, sužeisti dar 4 693 civiliai.

JT mano, kad tikrasis žuvusių civilių skaičius yra kur kas didesnis.

Dnipre nugriaudėjo trys sprogimai

Naktį į penktadienį Pietų Ukrainos Dnipro mieste nugriaudėjo trys sprogimai, praneša BBC. Pasak Dnipro srities karinės administracijos vadovo Valentyno Rezničenko, jų gali būti ir daugiau.

V. Rezničenko nurodė, kad mieste šiuo metu dirba gelbėtojai, jie naršo po pastatų griuvėsius, ieškodami žmonių. Karinės administracijos vadovo teigimu, Dnipro sritis išgyveno „neramią naktį ir neramų rytą“.

Seni sovietiniai tankai – lengvas taikinys Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms

Rusijos kariuomenės Pietų grupuotei tikriausiai tebekeliamas uždavinys okupuoti pietinę Ukrainos teritorijos dalį. Pastarosiomis dienomis į grupuotės zoną Rusija permetė 50 metų senumo tankų T-62, kurie iki šiol buvo užkonservuoti.

Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.

„T-62 beveik neabejotinai bus ypač pažeidžiami prieštankinėmis priemonėmis. Jų buvimas mūšio lauke akivaizdžiai rodo, kad Rusijai trūksta šiuolaikinės technikos“, – sakoma žinybos pranešime.

„rbc.ua“ primena, kad tankai T-62 buvo gaminami Sovietų Sąjungoje nuo 1962 iki 1975 metų.

Okupantų nuostoliai

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 27 d. jau neteko apie 29 750 kareivių. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 322 tankų, 3 246 šarvuotųjų kovos mašinų, 623 artilerijos sistemų, 201 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 93 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 206 lėktuvų, 170 sraigtasparnių, 2 226 automobilių, 13 laivų, 503 dronų, 115 sparnuotųjų raketų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Pareigūnas: Severodonecke iki šiol žuvo mažiausiai 1,5 tūkst. žmonių

Smarkių kautynių apimtame Ukrainos Severodonecko mieste iki šiol žuvo mažiausiai 1,5 tūkst. žmonių, praneša agentūra AP, remdamasi šio miesto karinės administracijos vadovu Oleksandru Striuku.

Severodoneckas yra vienintelė Luhansko srities dalis, kurią šiuo metu kontroliuoja Ukrainos pajėgos. Rusijos kariai jau kurį laiką mėgina atkirsti miestą nuo likusios ukrainiečių kontroliuojamos teritorijos.

Pasak O. Striuko, Severodonecke šiuo metu lieka apie 12–13 tūkst. žmonių, čia sugriauta maždaug 60 proc. visų gyvenamųjų namų.

UNIAN: Rusija išmėtė Juodojoje jūroje šimtus minų

Okupantai užminavo Ukrainos išskirtinę ekonominę zoną Juodojoje jūroje, tam panaudodami 400-600 minų. Tai penktadienį savo „Telegram“ kanale pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovo spaudos sekretorius Serhijus Bratčukas, kuriuo remiasi UNIAN.

Pasak jo, šios minos dažnai atitrūksta nuo inkarų, ypač per audras, ir dreifuoja prie Turkijos, Bulgarijos ir Ukrainos krantų.

Gegužės pradžios duomenimis, Ukrainos uostuose buvo užblokuota beveik 25 mln. tonų grūdų.

Pasak Ukrainos žiniasklaidos, Rusija nuo pat agresijos pradžios planavo užblokuoti šalies uostus, kad sukeltų maisto krizę pasaulyje ir taip darytų spaudimą Vakarams.

Prorusiški separatistai skelbia užėmę Ukrainos rytinį Lymano miestą

Maskvos remiamų separatistų pajėgos penktadienį paskelbė užėmusio strategiškai svarbų Lymano miestą Ukrainos rytuose, esantį prie kelio, vedančio į kitus svarbius Kyjivo pajėgų tebekontroliuojamus miestus.

Separatistų pajėgos „išvadavo ir visiškai užėmė 220 gyvenviečių, įskaitant Krasnyj Lymaną“, per platformą „Telegram“ paskelbė Donecko srities separatistai, pavartoję šio miesto ankstesnį pavadinimą.

Rusija ar Ukraina šios informacijos kol kas nepatvirtino.

Lymanas yra rytinės Donecko srities šiaurėje, prie kelio į Slovjanską ir Kramatorską – Ukrainos kontroliuojamos Donecko dalies administracinį centrą.

Nuo tada, kai Maskva išvedė savo pajėgas iš centrinių ir šiaurinių Ukrainos regionų, kad sustiprintų puolimą rytuose, rusai lėtai, bet užtikrintai žengia gilyn į Donbasą. Šis regionas, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, nuo 2014 metų buvo iš dalies  kontroliuojamas promaskvietiškų separatistų.

Rusijos pajėgos taip pat tęsia puolimą Ukrainos pietinėje pakrantėje.

Rusijos ir Maskvos paskirti pareigūnai pietinėje Chersono srityje, kuri šio metu visiškai kontroliuojama Rusijos pajėgų, taip pat pietrytinėje Zaporižios srityje pareiškė, kad abu regionai gali tapti Rusijos dalimi.

Ukraina patvirtino, kad didžiąją dalį Lymano kontroliuoja Rusijos pajėgos

Ukrainos Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko televizijai „Hromadske“ patvirtino, kad didžiąją dalį Lymano miesto kontroliuoja Rusijos kariai, tačiau anot jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos užėmė naujas pozicijas.

„Ypač karšta kova vyksta Lymano kryptimi. Didžiosios Lymano dalies nekontroliuoja Ukrainos kariuomenė. Taip pat ir Svitlodarsko kryptimi: ten Ukrainos ginkluotosios pajėgos persigrupavo, kad užimtų įtvirtintas pozicijas. Dabar priešas yra Svitlodarsko bendruomenės teritorijoje“, – sakė P.Kyrylenko.

Rusija vėl kaltina Ukrainą nenoru derėtis

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino Ukrainos prezidentą V. Zelenskį, esą jis nenori sėsti prie bendro su Maskva derybų stalo.

S. Lavrovas taip pat apkaltino Vakarus, kad šie remia tokią Kyjivo poziciją.

Vakarai remia šį nelankstumą, kuriam stinga intelektinio pagrindo.

V. Zelenskis prieš tai pareiškė, kad derėsis tik tiesiogiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tačiau ir šios derybos bus įmanomos tik tada, kai Rusijos pajėgos atsitrauks į pozicijas, kuriose buvo prieš vasario 24 d.

„Vakarai remia šį nelankstumą, kuriam stinga intelektinio pagrindo“, – Rusijos valstybinio transliuotojo RT kanalui arabų kalba pareiškė S. Lavrovas.

Rusijos ir Ukrainos taikos derybos sustojo, kai išaiškėjo Maskvos pajėgų žiaurumai Kyjivo priemiesčiuose.

Daugiau kaip 85 proc. ukrainiečių laiko Rusijos sukeltą karą grobikišku

Ne mažiau kaip 85 proc. ukrainiečių laikosi proukrainietiškos pozicijos įvairiais Rusijos ir Ukrainos karo aspektais ir ne daugiau kaip 8-9 proc. pritaria prorusiškai įvykių interpretacijai.

Tai rodo apklausos, kurią gegužės 19-24 dienomis telefonu surengė Kyjivo tarptautinis sociologijos institutas, rezultatai, praneša „Interfax Ukraina“.

Tyrimo duomenimis, 86 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad Ukrainoje rusakalbiai gyventojai nėra persekiojami: taip mano 85 proc. etninių rusų ir 90 proc. rusakalbių.  

90 proc. respondentų sutinka su teiginiu, kad Ukraina turi ilgą valstybingumo istoriją ir nėra „dirbtinai“ sukurta sovietų valdžios, 85 proc. pareiškė, kad Vakarų šalys neprovokavo Ukrainos kariauti su Rusija, 89 proc. konstatavo, kad pareiškimai apie „nacistus“ Ukrainos valdžios struktūrose yra prasimanymas.

86 proc. apklaustųjų yra įsitikinę, kad karas prasidėjo dėl Rusijos kėslų užgrobti Ukrainą.

Apklausoje dalyvavo 2009 respondentai, vyresni kaip 18 metų amžiaus, iš visų Ukrainos regionų, išskyrus okupuotas Krymo ir Donecko bei Luhansko sričių teritorijas.

Rusija išsiunčia penkis Kroatijos diplomatus

Rusija penktadienį pranešė išsiunčianti penkis Kroatijos ambasados ​​Maskvoje darbuotojus, to imtasi po panašaus Zagrebo žingsnio dėl Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė iškvietusi Kroatijos ambasadorių, kad pareikštų „griežtą protestą dėl nepagrįstų Kroatijos valdžios bandymų apkaltinti Rusiją karo nusikaltimais Ukrainoje“. Ministerija taip pat apkaltino Kroatiją suteikus „karinę pagalbą neonacių režimui Kyjive“.

Pasak ministerijos, „atsakant į Zagrebo anksčiau žengtus nedraugiškus žingsnius“ penki Kroatijos ambasados ​​Maskvoje darbuotojai paskelbti persona non grata.

Balandžio mėnesį Kroatija nurodė 24 Rusijos ambasados ​​darbuotojams palikti šalį dėl Maskvos „žiaurios agresijos prieš Ukrainą“. Kai kurios Europos šalys pastaruoju metu išsiuntė Rusijos diplomatus, vykdydamos bendrus veiksmus prieš Maskvos karinę operaciją Ukrainoje, Rusija atsakė tuo pačiu. Praėjusią savaitę Maskva išmetė Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos diplomatus, iš viso kelias dešimtis jų, keršydama už Rusijos diplomatų išsiuntimą iš tų šalių.

S. Lavrovas: Vakarai paskelbė Rusijai totalinį karą

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį apkaltino Vakarų valstybes paskelbus „totalinį karą“ jo šaliai ir jos žmonėms bei kultūrai, Maskvai tęsiant savo karinę kampaniją Ukrainoje.

„Vakarai paskelbė karą mums, visam rusiškajam pasauliui. Rusijos ir visko, kas susiję su mūsų šalimi, atšaukimo kultūra jau siekia absurdo lygį“, – per vieną susitikimą ministerijoje sakė S. Lavrovas.

Jis kaltino Vakarus izoliuojantis nuo rusų rašytojų, kompozitorių ir kitų kultūros veikėjų.

Vakarai paskelbė karą mums, visam rusiškajam pasauliui.

„Galima drąsiai sakyti, kad ši padėtis išsilaikys ilgą laiką“, – pridūrė S. Lavrovas.

Pasak ministro, Vašingtonas ir „jo palydovai dvigubina, trigubina, keturgubina savo pastangas sustabdyti mūsų šalį“.

Anot URM vadovo, Maskvos oponentai „pasitelkia įvairiausius įrankius – pradedant vienašališkomis ekonominėmis sankcijomis, baigiant melaginga propaganda pasaulinėje žiniasklaidos erdvėje“.

„Daugelyje Vakarų šalių kasdieniška rusofobija įgijo beprecedentį pobūdį ir, mūsų dideliam apgailestavimui, virtinėje šalių yra skatinama valdžios sluoksnių“, – kalbėjo S. Lavrovas.

Vakarų šalys įvedė Maskvai beprecedenčių sankcijų Maskvai, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į Ukrainą.

Vakarai taip pat teikia didelę karinę ir ekonominę pagalbą Kyjivui, kurio pajėgos įnirtingai stengiasi atremti Rusijos invaziją.

Fidžio teismas atmetė prašymą sustabdyti rusų oligarcho superjachtos areštą JAV

Fidžio teismas atmetė prašymą sustabdyti JAV pareigūnų vykdomą su vienu rusų oligarchu siejamos jachtos „Amadea“ areštą.

Prieš penkerius metus pagaminta 106 metrų ilgio jachta „Amadea“, kurią Jungtinės Valstijos sieja su Rusijos oligarchu ir politiku Suleimanu Kerimovu, buvo areštuota Vašingtono prašymu praėjusį mėnesį, kai įplaukė į Fidžio uostą, nes S. Kerimovui taikomos JAV sankcijos.

Oficialios jachtos „Amadea“ savininkės bendrovės „Millemarin Investment“ atstovai paneigė, kad 300 mln. JAV dolerių (280 mln. eurų) vertinama jachta priklauso S. Kerimovui. Jie tikino, kad pagal Fidžio įstatymus, pagal kuriuos buvo sulaikytas laivas, Jungtinės Valstijos negali jo areštuoti.

Bendrovės advokatas Fidžyje Feizelis Haniffas (Feizelis Hanifas) nurodė, jog Aukštojo Teismo teisėjas, iš pradžių davęs leidimą areštuoti šią jachtą, buvo „pakerėtas“ sulaukęs prašymo iš Vašingtono.

Apeliacinio Teismo rašytiniame sprendime sakoma, kad teismas atmetė bendrovės „Millemarin Investments“ apeliaciją ir jo sprendimas įsigalios po septynių dienų.

F.  Haniffas žurnalistams sakė, kad ketina kreiptis į Fidžio Aukščiausiąjį Teismą. Jis taip pat sakė prašysiantis uždrausti JAV agentams išplukdyti jachtą „Amadea“ iš Fidžio, kol teisme bus nagrinėjama jo apeliacija.

Prieš FTB agentams perimant „Amadea“ po jos atvykimo į  Lautokos uostą balandį F. Haniffas jau buvo pateikęs apeliacinius skundus, teigdamas, kad tikrasis laivo savininkas yra Eduardas Chudainatovas, turtingas rusas, kuriam sankcijos netaikomos.

Jungtinės Valstijos dar 2018 metais įvedė sankcijų S. Kerimovui dėl įtariamo pinigų plovimo. Vėliau baudžiamųjų priemonių jam paskelbė dar kelios šalys, įskaitant Europos Sąjungą, kuri ėmėsi veiksmų prieš rusų oligarchus po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.

Viešai skelbiamoje jachtos arešto orderio kopijoje, skyriuje, kur nurodytos įvairios priežastys, suteikiančios pagrindo manyti, kad S. Kerimovas yra tikrasis jachtos savininkas, tekstas iš dalies užjuodintas.

Orderyje sakoma, kad teisė į jachtos nuosavybę bendrovei „Millemarin Investment“ perduota 2021 metų rugpjūtį.

Tačiau Apeliaciniam Teismui pateiktuose dokumentuose E. Chudainatovas nurodytas kaip Kaimanų salose registruotos jachtos „Amadea“, kurią valdo Kaimanuose įsikūrusi bendrovė „Millemarin Investments“, savininkas.

Buvęs Rusijos valstybės kontroliuojamos įmonės „Rosneft“ vadovas E. Chudainatovas taip pat yra siejamas su 700 mln. JAV dolerių (654 mln. eurų) vertinama superjachta „Scheherazade“. Ji taip pat sulaikyta Italijoje, kol nustatinėjamas jos savininkas.

M. Chodorkovskis: Rusijai nereikia prezidento posto

Rusijoje prezidento institutas nereikalingas, sako opozicijos veikėjas Michailas Chodorkovskis, prognozuojantis, kad V. Putino režimo pabaigos „laukti reikės neilgai“.

Pasak jo, Rusija turi būti realiai federacinė valstybė, o aukščiausias valdžios įrankis turėtų būti parlamentas.

Opozicionieriaus teigimu, tik taip pavyktų užgniaužti Rusijos imperines ambicijas.

„Posto prezidento Rusijoje neturėtų būti, Rusijoje turi būti parlamentas ir šalis turi būti federalinė, o federaliniams centrams turi atstovauti regionai. Tik tokiu atveju, jei Rusija bus pertvarkyta į regionus, imperinė intencija praras galią“, – penktadienį po Vilniaus Rusijos forumo Trakų rajone sakė M. Chodorkovskis, vadovaujantis Atviros Rusijos fondui.

Jis tvirtino esantis tikras, kad V. Putinas praras valdžia Rusijoje.

„Aš tikras, kad to laukti reikės neilgai, užpuldamas Ukrainą jis padarė dramatišką klaidą“, – kalbėjo Rusijos opozicijos veikėjas.

Jo teigimu, tam įvykus, į gimtinę pakeisti šalies grįžtų šimtai tūkstančių rusų.

M. Chodorkovskio teigimu, su šiais žmonėmis, aktyviais V. Putino oponentais, „yra prasmės kalbėtis“ ir tai reikia daryti. Tai daryti nepaisant to, kad šalį palikę rusai kai kurių yra suprantami kaip režimo dalis, tvirtino aktyvistas.

„Aš dėkingas Lietuvai, kad jūs pasiruošę kalbėtis. Tai labai svarbu. Ta rolė, kurią turite Europos Sąjungoje, žmonės, kurie supranta, kas vyksta, žmonės, kurie susirūpinę tuo, kurie stuksena per galvas Europoje tiems, kurie mano, kad nevyksta niekas ypatinga, kad su Putinu vėl galima susitarti. Jūs šią temą primenate, tai labai svarbi rolė, kurią šiandien atliekate Europoje“, – teigė M. Chodorkovskis.

Gegužės pabaigoje vykęs Vilniaus Rusijos forumas buvo aštuntasis toks renginys.

NATO PA prezidentas Vilniuje: Aljansas parodė vienybę, kurios V. Putinas nesitikėjo

Rusijos pradėto karo Ukrainoje akivaizdoje NATO šalys parodė vienybę, kurios režimo vadovas V. Putinas nesitikėjo, sako NATO PA prezidentas Geraldas E. Connolly'is (Džeraldas E. Konolis) Vilniuje penktadienį prasidėjusioje NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) sesijoje.

„NATO parodė solidarumą, kurio, aš žinau, V. Putinas nesitikėjo. Aljanso narės drauge padeda Ukrainos žmonėms, kurie siekia labai paprasto dalyko – laisvės, laisvės pasirinkti savo kryptį, laisvės patiems priimti sprendimus dėl sąjungų, laisvės vykdyti savo politiką. Ir už šį norą jie moka aukščiausią kainą, kol mes čia kalbame. Ištisi miestai sunaikinti, dešimtys tūkstančių žmonių nužudyti, o šalis laikoma neišprovokuotos, įžūlios V. Putino karinės invazijos įkaite“, – per spaudos konferenciją Seime sakė NATO PA prezidentas.

Jis taip pat pažymėjo, kad NATO PA turėjo vykti Kyjive, bet tai tapo neįmanoma dėl karo, ir dėkojo Lietuvai, kuri „veržliai perėmė“ asamblėjos organizavimą.

„Lietuva neturi iliuzijų dėl švelnaus Rusijos gailestingumo ir V. Putino. Turėdama savo istoriją Lietuva labai aiškiai suvokia, su kokia grėsme susiduria Europa“, – pažymėjo G. E. Connolly'is.

Seimo delegacijos NATO PA vadovas Audronius Ažubalis sakė, kad sesiją surengusi Lietuva turi pasinaudoti proga Aljanso šalių kolegoms iš arti susipažinti su Lietuvos patirtimi ir įžvalgomis dėl Rusijos pradėto karo ir saugumo situacijos regione.

„Aš pavadinčiau šią sesiją Kyjivo-Vilniaus sesija, todėl kad dėl Rusijos pradėto žiauraus karo ji vysta čia, bet turbūt tai pats geriausias iš blogiausių pasirinkimų, todėl, kad žinodami šį regioną, mes su kolegomis sudarėme programą, kad NATO šalių politikai galėtų plačiai susipažinti su mūsų valstybės įžvalgomis. Komitetų darbe dalyvaus mūsų ministrai, taip kad visas tas vaizdas, kurį matom, bus perteiktas mūsų kolegoms, kad laikrodžiai, kurie rodo laiką, rodytų vienodai, ypatingai vykstant į Madridą“, – kalbėjo A. Ažubalis, turėdamas omenyje Ispanijos sostinėje birželį vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

Parlamentinėje Asamblėjoje Vilniuje dalyvauja apie 300 parlamentarų iš 30 NATO valstybių narių ir apie 100 atstovų iš kitų 30 valstybių partnerių, pranešė Seimas.

NATO PA sesijos renginiai vyks iki pirmadienio, tą dieną numatytas plenarinis posėdis.

NATO PA yra tarpparlamentinė organizacija, joje Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybių parlamentarai kartu su Aljansui nepriklausančiais partneriais aptaria svarbiausius politikos, saugumo ir gynybos klausimus euroatlantiniame regione.

Pastarąjį kartą NATO PA pavasario sesija Lietuvoje vyko 2014 metais.

B. Johnsonas: Rusijos pajėgos Donbase daro lėtą, bet aiškią pažangą

Rusijos pajėgos, pasak Jungtinės Karalystės (JK) premjero Boriso Johnsono, Ukrainos Donbaso srityje daro lėtą, bet aiškią pažangą, rašo „Sky News“.

„Deja, Putinas (...) toliau stumiasi Donbase, čia jis daro laipsnišką, lėtą, bet, deja, aiškią pažangą“,– penktadienį agentūrai „Bloomberg“ sakė B. Johnsonas.

Premjero teigimu, dėl to gyvybiškai svarbu toliau siųsti Ukrainai karinę paramą.

Penktadienį jis parėmė galimybę pristatyti šaliai daugiavamzdes raketų paleidimo sistemas (MLRS). Iki šiol Vakarų šalys siuntė Ukrainai lengvesnę ginkluotę.

Per Rusijos smūgį karinei bazei Vidurio Ukrainoje žuvo apie 10 žmonių

Rusijos pajėgoms ankstų penktadienio rytą smogus kariniam objektui Ukrainos centriniame Dnipro mieste žuvo bemaž 10 žmonių ir dar mažiausiai 30 buvo sužeista, pranešė vietos gynybos pareigūnas.

„Šį rytą raketos „Iskander“ pataikė į Nacionalinės gvardijos mokymo centrą. Žuvo žmonių. Deja, žuvo maždaug 10 žmonių, dar 30–35 buvo sužeisti“, – Ukrainos žiniasklaidai pranešė Nacionalinės gvardijos regiono vadovas Henadijus Korbanas.

Centrinėje Ukrainos dalyje esančiam Dniprui kol pavyko išvengti didelės žalos per daugiau nei tris mėnesius trunkančią Rusijos pajėgų invaziją į Ukrainą. Nuo karo pradžios miestas buvo tapęs namus dėl toliau rytuose vykstančių susirėmimų turėjusių palikti ukrainiečių prieglobsčio centru.

Regiono gubernatorius Valentynas Rezničenka anksčiau sakė, kad penktadienio raketų smūgiai padarė didelės žalos, gelbėtojai ieško žmonių po sugriautų pastatų griuvėsiais.

Anksčiau šią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad gegužės 17 dieną Rusijos pajėgoms smogus į šiaurę nuo Kyjivo esančiai ukrainiečių karinei bazei žuvo 87 žmonės.

Šiaurės Makedonijos URM vadovas apsilankė Irpinėje

Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras Bujaras Osmanis, atvykęs į Kyjivą su vizitu, apsilankė Irpinėje. Tai penktadienį pranešė portalas „eurointegration.com.ua“.

Ministras paragino ištirti Rusijos karo nusikaltimus.

„Šiaurės Makedonija tvirtai remia narsią ukrainiečių tautą. Irpinė – akivaizdus įrodymas, kad Rusijos agresija yra tarptautinės teisės pažeidimas. Atakos prieš civilius – tai karo nusikaltimai, ir už juos turi būti atsakyta“, – pareiškė jis.

B. Osmanis taip pat pranešė, kad Šiaurės Makedonijos ambasada atnaujina darbą Kyjive.

Ukrainos URM duomenimis, Kyjive jau atnaujino darbą apie 40 užsienio diplomatinių atstovybių.

Prieš prasidedant Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą, Kyjive dirbo daugiau kaip 100 diplomatinių misijų.

Turkija teigia norinti konkrečių Suomijos ir Švedijos veiksmų

Turkija teigia, kad savo prieštaravimų Suomijos ir Švedijos stojimui į NATO atsisakys tada, kai šios Šiaurės šalys imsis konkrečių veiksmų ir nutrauks savo tariamą paramą teroristinėms grupuotėms, pareiškė turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu, kurį cituoja agentūra „Reuters“.

„Į Turkijos būgštavimus turi būti sureaguota konkrečiais veiksmais, – spaudos konferencijoje žurnalistams teigė M. Calusoglu. – Jos (Suomija ir Švedija) turi liautis rėmusios terorizmą.“

Švedija ir Suomija praėjusią savaitę įteikė oficialias paraiškas dėl stojimo į NATO. Abi šalys nusprendė siekti narystės Aljanse po Rusijos invazijos į Ukrainą. Tačiau sparčiam stojimo procesui sutrukdė Turkija, kuri apkaltino šias šalis, kad jos teikia saugų prieglobstį Ankarai priešiškoms ginkluotoms grupuotėms, ir ėmėsi kritikuoti jai Helsinkio ir Stokholmo įvestą kai kurių ginklų eksporto embargą.

Bet kokiems sprendimams dėl NATO plėtros reikalingas visų 30 Aljanso šalių narių ir jų parlamentų pritarimas.

Trečiadienį Turkijoje apsilankė Suomijos ir Švedijos delegacijos. Čia jos surengė derybas su turkų pareigūnais. Po pokalbių Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas nurodė, kad buvo pastebėta teigiamų ženklų dėl ginklų eksporto embargo atšaukimo. Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde savo ruožtu pabrėžė, kad dialogas buvo konstruktyvus ir bus tęsiamas.

Ukrainos pajėgos atakuojamos sunkiausiu Rusijos nebranduoliniu ginklu

Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas parodė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas atakuoja Rusijos sunkioji liepsnosvaidžių sistema TOS-1A „Solncepek“. Pasak M.Podoliako, tai sunkiausias Rusijos nebranduolinis ginklas.

„Vaizdo įraše parodytas Rusijos liepsnosvaidžio sistemos „Solncepek“ darbas. Kai kurie partneriai nesiryžta suteikti reikiamų ginklų, nes baiminasi eskalacijos. Eskalacija?! Rusijos Federacija prieš ukrainiečius jau naudoja sunkiausius nebranduolinius ginklus, dėl kurių žmonės deginami gyvi. Galbūt atėjo laikas duoti atsakymą ne žmonėms ir perduoti reaktyvines salvinės ugnies sistemas Ukrainai?“ – rašė M.Podoliakas.

Rusija atšaukė moksleivių vasaros atostogas Mariupolyje – ukrainiečių pareigūnas

Vienas Ukrainos pareigūnas ketvirtadienį pranešė, kad Mariupolį užėmusios rusų pajėgos atšaukė moksleivių vasaros atostogas šiame pietrytiniame uostamiestyje, kad vaikai būtų parengti pereiti prie rusiškos mokymo programos.

Šio strategiškai svarbaus miesto kontrolę Kremliaus pasiųstos pajėgos perėmė po po kelis mėnesius trukusios brutalios apsiausties, kai praėjusią savaitę ginklus sudėjo šimtai Mariupolio gynėjų, kurie daug savaičių praleido metalurgijos gamykloje „Azovstal“, įnirtingai atakuojami rusų karių.

Okupantai paskelbė pratęsiantys mokslo metus iki rugsėjo 1 dienos, socialiniuose tinkluose parašė miesto pareigūnas Petro Andriuščenka.

Rusija šios informacijos kol kas nepatvirtino.

„Visą vasarą vaikai turės mokytis rusų kalbos, literatūros ir istorijos, taip pat matematikos – šių dalykų pamokos vyks rusų kalba“, – rašė P. Andriuščenka.

Pasak jo, taip siekiama „pašalinti Ukrainą iš mokymo programos ir paruošti vaikus grįžti į mokyklą su rusiška mokymo programa“.

P. Andriuščenka sakė, kad Rusijos paskirtiems miesto vadovams sunkiai sekasi pritraukti mokytojus. Pasak jo, devyniose mokyklose dirba tik 53 mokytojai.

P. Andriuščenka nenurodė, kiek vaikų mieste liks be vasaros atostogų.

Per brutalią rusų pajėgų apsiaustį ir bombardavimus Mariupolis buvo praktiškai sulygintas su žeme.

Paskutiniai ukrainiečių kariai, slėpęsi subombarduotoje metalurgijos gamykloje „Azovstal“, gegužės 20 dieną sudėjo ginklus, o Rusija paskelbė „visiškai išvadavusi“ Mariupolį.

Mariupolyje rasta dar 70 žmonių kūnų

Rusijos užimtame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, vietos politiko duomenimis, rasta dar dešimtys gyventojų kūnų. Gelbėtojai vieno buvusio fabriko teritorijoje rado apie 70 kūnų, penktadienį „Telegram“ kanale rašė Mariupolio  miesto tarybos narys Petro Andriuščenka.

Žmonės esą buvo palaidoti po griuvėsiais, kai rusų okupantai apšaudė pastatą. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.

Mariupolis, kurį daug savaičių laikė apsupę ir galiausiai užėmė rusų daliniai, tapo Rusijos karo brutalumo simboliu. Ypač didelį pasibaisėjimą sukėlė gimdymo klinikos ir teatro, kuriame glaudėsi civiliai, apšaudymas.

Rumunija ir Lenkija tikisi Švedijos ir Suomijos narystės NATO

Rumunija ir Lenkija tikisi, kad Švedija ir Suomija galės įstoti į NATO, nepaisant Turkijos prieštaravimų, penktadienį pareiškė Stambule apsilankę šių šalių užsienio reikalų ministrai.

Praėjusią savaitę Švedija ir Suomija pateikė raštiškus prašymus įstoti į NATO, atsisakiusios dešimtmečius galiojusios politikos nepriklausyti jokiems kariniams aljansams, kai Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Švedijos ir Suomijos gyventojų bei politikų parama narystei labai išaugo.

Šių šalių narystės prašymams turi pritarti visos NATO narės, tačiau Turkija turi prieštaravimų. Ji skundžiasi dėl tariamos paramos kurdų kovotojams, kuriuos Ankara laiko teroristais, ir ginklų pardavimo Turkijai apribojimų.

„Kitaip nei daugelis, esu nusiteikęs optimistiškai... Esu įsitikinęs, kad šie nesutarimai bus išspręsti geriausiu įmanomu būdu, su NATO solidarumo dvasia“, – per bendrą spaudos konferenciją su kolegomis iš Rumunijos ir Turkijos sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau).

„Švedijos ir Suomijos įstojimas į NATO aljansą yra būtinas, kad mes taptume stipresni“,  – sakė ministras.

Jis pridūrė, kad jų priėmimas „būtų naudingas visoms NATO sąjungininkėms, įskaitant Turkiją“.

Rumunijos užsienio reikalų ministras Bogdanas Aurescu (Bogdanas Aureskus) jam paantrino, sakydamas, kad šių šalių narystė „sustiprintų kolektyvinę gynybą ir mūsų saugumą“. Jis taip pat nurodė pasisakantis už „konstruktyvų dialogą“.

„Mes tikimės greitai sulaukti gerų naujienų dėl Švedijos ir Suomijos“, – kalbėjo jis.

Ankara kaltina Šiaurės valstybes, ypač Stokholmą, suteikus prieglobstį uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK). Turkija ir jos sąjungininkės Vakaruose laiko PKK teroristine organizacija.

Ji taip pat kaltina Švediją priglaudus JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) šalininkų. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) sako, kad jo šalis kelia „teisėtus“ reikalavimus Švedijai ir Suomijai.

„Šios šalys remia terorizmą. Jos turi nutraukti šią paramą ir panaikinti gynybos pramonės produkcijos pardavimo mūsų šaliai apribojimus“, įvestus šaliai dėl Turkijos kariuomenės operacijos Sirijoje 2019 metais, pareiškė jis.

V. Zelenskis: Ukraina turės pažvelgti realybei į akis ir kalbėtis su V. Putinu

Nesakau, kad mūsų žmonės dega noru su juo kalbėtis, tačiau turime pažvelgti dabartinio mūsų gyvenimo realybei į akis.

V. Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kyjivas nedega noru kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau šaliai veikiausiai teks pažvelgti realybei į akis ir sėsti prie bendro derybų stalo, kad būtų galima nutraukti karą, rašo agentūra „Reuters“.

„Yra dalykų, kuriuos reikia aptarti su Rusijos vadovu. Nesakau, kad mūsų žmonės dega noru su juo kalbėtis, tačiau turime pažvelgti dabartinio mūsų gyvenimo realybei į akis“, – teigė V. Zelenskis.

„Ko mes norime iš šio susitikimo? Norime susigrąžinti savo gyvenimus... Norime sugrąžinti suverenios valstybės gyvenimą visoje jos teritorijoje“, – nurodė V. Zelenskis ir pridūrė, kad neatrodo, jog Rusija būtų pasirengusi rimtoms taikos deryboms.

Rusija žada eksportuoti 50 mln. tonų grūdų

Rusijos žemės ūkio ministerija patvirtino preliminarias grūdų derliaus prognozes ir pažadėjo eksportuoti mažiausiai 50 tonų grūdų, jei numatytas rezultatas bus pasiektas.

Šiuo metu ministerija prognozuoja 130 mln. tonų grūdų derlių. Esant šiam rezultatui, „50 mln. tonų galėsime eksportuoti“, – penktadienį sakė žemės ūkio viceministrė Oksana Lut, kurią cituoja agentūra „Interfax“. Eksportas gali ir viršyti 50 mln., pridūrė ji.

Tačiau dabar galiojantis draudimas eksportuoti saulėgrąžas bus pratęstas ir po rugpjūčio. Viceministrė tai argumentavo nepakankamomis atsargomis saulėgrąžų aliejaus gamybai pačioje Rusijoje.

Rusija, kaip ir Ukraina, yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje. Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtas karas prieš kaimyninę šalį smarkiai padidino maisto produktų kainas pasaulio rinkose. Rusijai blokuojant Ukrainos uostus, ekspertai baiminasi bado dalyje pasaulio. Maskva atmeta spekuliacijas ir savo ruožtu kaltina Vakarus sankcijomis Rusijai aštrinant maisto produktų krizę.

2,9 mln. Ukrainos pabėgėlių išvyko iš kaimyninių šalių tolyn, teigia JT

JT penktadienį pranešė, kad iš daugiau kaip 6,6 mln. ukrainiečių pabėgėlių, kurie atvyko į kaimynines šalis, 2,9 mln. persikėlė į kitas Europos šalis.

Pabėgėliai, kurių didžiąją dalį sudaro moterys ir vaikai, plūstelėjo per Ukrainos sienas po Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

„Remiantis naujausiais turimais duomenimis, 2,9 mln. pabėgėlių persikėlė už Ukrainos kaimyninių šalių ribų“, – JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) atstovė Shabia Mantoo sakė Ženevoje surengtame brifinge.

UNHCR skaičiai rodo, kad daugiausia Ukrainos pabėgėlių nekaimyninėse šalyse yra Vokietijoje, Čekijoje ir Italijoje.

Iš viso nuo invazijos iš šalies pabėgo 6 659 220 ukrainiečių, rodo agentūros duomenys. Iš jų daugiau kaip 3,5 mln. išvyko į Lenkiją.

Kovo pradžioje prie Lenkijos sienos kasdien atvykdavo apie 100 tūkst. pabėgėlių, tačiau gegužės mėnesį jų skaičius sumažėjo iki maždaug 20 tūkst.

„Naujai atvykstantys pabėgėliai dažnai būna iš vietovių, smarkiai nukentėjusių nuo mūšių, kai kurie iš jų ištisas savaites slėpėsi bombų slėptuvėse ir rūsiuose“, – per vaizdo ryšį iš Varšuvoje esančio pabėgėlių registracijos centro sakė UNHCR atstovė žiniasklaidai Olga Sarrado.

„Jie dažnai atvyksta apimti nerimo, patyrę kančias, palikę tėvynėje šeimos narius, neturėdami aiškaus plano, kur keliauti, turėdami mažiau ekonominių išteklių ir ryšių nei tie, kurie išvyko anksčiau“, – pažymėjo ji.

Pirmosiomis karo savaitėmis savanoriai plūdo į pagalbą prie sienų arba priimdami atvykėlius į savo namus.

O. Sarrado teigė, kad norint išlaikyti tokį dosnumą ir ryžtingą reakciją, reikės stiprios tarptautinės bendruomenės paramos. Ji sakė, kad „karui tęsiantis poreikiai tik didėja“.

V. Zelenskis virtualiai dalyvaus ES viršūnių susitikime

V. Zelenskis pirmadienį vaizdo ryšiu kalbėsis su ES vadovais, blokui mėginant susitarti dėl naftos embargo Rusijai, nors tam priešinasi Vengrija.

Penktadienį Europos Vadovų Tarybos prezidentas Charles‘as Michelis laiške valstybių vadovams sakė, kad V. Zelenskis virtualiai dalyvaus Briuselyje vykstančio dviejų dienų nepaprastojo aukščiausiojo lygio susitikimo pradžioje.

Susitikime bus sprendžiami tokie klausimai, kaip neatidėliotinas pinigų poreikis Ukrainai, dėl karo kilusios energijos bei maisto krizės ir koordinuotos Europos gynybos karinės pramonės kūrimas, sakoma Ch. Michelio laiške.

Tačiau daug dėmesio bus skiriama pasipriešinimo sulaukiančioms Briuselio pastangoms įvesti Rusijos naftos importo embargą, kuris būtų griežtesnės bausmės Maskvai už įsiveržimą į Ukrainą dalis.

Gegužės 4 dieną Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen paskelbtas planas, kurį ketinama įgyvendinti palaipsniui per šiuos metus, užstrigo Vengrijai ryžtingai atsisakius jam pritarti.

„Spiegel“: ES įspėja dėl išpuolių panaudojant branduolines, chemines ir biologines medžiagas

Europos Komisija ir kai kurios ES šalys narės Ukrainos karo kontekste įspėja dėl išpuolių panaudojant branduolines, chemines ir biologines medžiagas. Atitinkamos ES valstybių darbo grupės posėdyje neseniai apie tai prabilo pirmiausiai Lenkija ir Vengrija, penktadienį rašo žurnalas „Spiegel“, remdamasis konfidencialiu protokolu. Dėl karo Ukrainoje cheminės ir branduolinės medžiagos esą yra lengviau prieinamos.

Ypač ligoninėse radioaktyviosios medžiagos esą nėra pakankamai apsaugotos, tas pats pasakytina apie Černobylio atominę jėgainę. Panašiai kalbėjo ir Europos Komisija: anot jos, iš Ukrainos klinikų, pavyzdžiui, gali būti pavogtas ir vadinamosioms purvinosioms bomboms panaudotas radioaktyvusis cezis-137, kuris naudojamas vėžio terapijai.

Vengrija įspėjo dėl biologinių ir cheminių medžiagų, „kurios savo poveikiu prilygsta karinėms kovinėms medžiagoms“, rašo „Spiegel“, remdamasis posėdžio protokolu. Komisija esą neseniai sudarė pavojingų cheminių medžiagų sąrašą, į kurį įtraukti ir cianidai bei fosfidai. Dabar rengiamas pasiūlymas apriboti šių medžiagų platinimą. Tačiau pasiūlymas esą turėtų būti pateiktas tik antrąjį 2023 metų pusmetį.

V. Putinas: kaltinimai Maskvai dėl sunkumų gabenant grūdus yra nepagrįsti

Rusijos prezidentas penktadienį Austrijos kancleriui Karlui Nehammeriui (Karlui Nehameriui) pareiškė, kad kaltinimai Maskvai dėl sunkumų gabenant grūdus visame pasaulyje yra nepagrįsti, ir atkreipė dėmesį į Vakarų sankcijas, pranešė Kremlius.

„Vladimiras Putinas pabrėžė, kad bandymai versti Rusiją atsakinga už žemės ūkio produktų tiekimo pasaulio rinkoms sunkumus yra nepagrįsti“, – po pokalbio telefonu pranešė Kremlius.

„Buvo išsamiai paaiškintos tikrosios šių problemų priežastys, kurios, be kita ko, kilo dėl Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos prieš Rusiją nukreiptų sankcijų“, – tvirtinama jo pranešime.

V. Putinas taip pat paragino Ukrainą „kuo greičiau“ išminuoti uostus, kad jais galėtų plaukti grūdus gabenantys laivai, nedetalizuodamas pranešė Kremlius.

Jis apkaltino Kyjivą „sabotuojant“ derybas su Maskva, nurodė Kremlius.

Austrijos kancleris K. Nehammeris balandį tapo pirmuoju Europos vadovu, apsilankiusiu pas V. Putiną nuo vasario 24 dienos, kai Maskva pradėjo karą Ukrainoje. Po tų derybų jis sakė, kad „gana pesimistiškai“ vertina diplomatijos galimybes.

Padėtis Ukrainoje yra „ypač dramatiška“, K. Nehammerio pareiškimą po 45 min. trukusio penktadienio pokalbio su V. Putinu cituoja austrų laikraštis „Kurier“.

Pasak pareiškimo, Austrija kalbasi su visais, įvardija „agresore Rusijos Federaciją“, o Ukrainą – auka.

Po pokalbio telefonu su V. Putinu K. Nehammeris žurnalistams sakė, kad Rusijos prezidentas „davė suprasti, jog yra visai pasirengęs leisti eksportą per jūrų uostus“.

„Tikroji valia išryškės tik tada, kai ji bus įgyvendinta“, – pridūrė jis.

Kancleris taip pat sakė, kad V. Putinas jį patikino esąs „pasirengęs“ derėtis su Ukraina dėl apsikeitimo belaisviais ir kad šiuo klausimu „turėtų būti padaryta pažanga“.

„Rusijos prezidentas mus patikino, kad Tarptautinis Raudonasis Kryžius turi ir turi turėti galimybę patekti pas karo belaisvius“, – sakė K. Nehammeris.

„Žinoma, jis taip pat reikalauja prieigos prie rusų karo belaisvių Ukrainoje“, – pridūrė jis.

Ketvirtadienį Italijos ministrui pirmininkui Mario Draghi (Marijui Dragiui) Rusijos prezidentas sakė, kad Maskva yra pasirengusi „reikšmingai prisidėti“ užkertant kelią gresiančiai pasaulinei maisto krizei, jei Vakarai atšauks dėl karo Ukrainoje jai įvestas sankcijas, tačiau JAV šį pareiškimą atmetė kaip „melą ir dezinformaciją“.

V. Putinui vasario 24 dieną pasiuntus kariuomenę į kaimyninę Ukrainą, Vakarų šalys paskelbė Rusijai beprecedenčių sankcijų.

Karas Ukrainoje ir dėl jo Maskvai įvestos tarptautinės sankcijos sutrikdė trąšų, grūdų ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių. Iki karo Rusijai ir Ukrainai kartu teko maždaug 30 proc. pasaulinio kviečių eksporto.

Italijos premjeras per spaudos konferenciją sakė, kad „šio telefoninio pokalbio tikslas buvo paklausti, ar būtų galima ką nors padaryti, kad būtų atblokuoti šiuo metu Ukrainos sandėliuose laikomi grūdai“.

Jis pasiūlė Rusijai ir Ukrainai „bendradarbiauti atblokuojant Juodosios jūros uostus“, kuriuose laikomi grūdai – „viena vertus, kad šie uostai būtų atlaisvinti, kita vertus, jog būtų užtikrinta, kad jų atlaisvinimo metu nekils susirėmimų“.

M. Draghi sakė, kad Rusija „pasirengusi toliau veikti šia kryptimi“, ir pridūrė, jog paskambins Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad išsiaiškintų, „ar yra panašus pasirengimas“.

Tačiau „paklaustas, ar įžvelgiau kokių nors vilčių dėl taikos, atsakau – ne“, sakė Italijos ministras pirmininkas.

JAV įvedė sankcijų Rusijos bankams dėl Š. Korėjos raketų bandymų

Jungtinės Valstijos penktadienį įvedė naujų sankcijų dėl Šiaurės Korėjos raketų bandymų, įskaitant sankcijas dviem Rusijos bankams, Rusijai ir Kinijai blokavus Vašingtono iniciatyvą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.

JAV iždo departamentas pranešė, kad kriminalizuoja sandorius su banku „Sputnik“ ir su „Tolimųjų Rytų banku“, bendradarbiavimu su Šiaurės Korėja kaltinamomis institucijomis.

Jis taip pat nusitaikė į Jong Yong Namą (Čen Jong Namą), kuris, kaip įtariama, dirba Maskvos sąjungininkėje Baltarusijoje esančioje Šiaurės Korėjos ginklų tyrimų įstaigoje, ir į prekybos bendrovę, susijusią su valstybiniu vežėju „Air Koryo“, kuriam jau taikomos sankcijos.

Iždo departamento aukšto rango pareigūno Briano Nelsono (Brajeno Nelsono) teigimu, į sankcijų sąrašą patekę bankai „sąmoningai teikė svarbias finansines paslaugas“ Šiaurės Korėjai.

„Jungtinės Valstijos toliau įgyvendins ir vykdys esamas sankcijas, ragindamos Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką grįžti prie diplomatinio kelio ir atsisakyti masinio naikinimo ginklų bei balistinių raketų ambicijų“, – sakė jis savo pranešime.

Jungtinės Valstijos ir Pietų Korėja pranešė, kad Šiaurės Korėja trečiadienį išbandė tris raketas, įskaitant tarpžemyninę balistinę raketą, ir kad ji gali ruoštis pirmajam branduoliniam bandymui nuo 2017 metų.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį organizavo balsavimą JT Saugumo Taryboje dėl sankcijų Pchenjanui griežtinimo, sakydamos, kad Šiaurės Korėja įžūliai pažeidė 2017 metų rezoliuciją, ir perspėjo dėl tolesnių bandymų pasekmių.

Tačiau Rusija, kurios santykiai su Vakarais smarkiai pašlijo dėl jos karo Ukrainoje, ir Kinija vetavo JAV parengtą rezoliuciją, teigdamos, kad sankcijos padidins įtampą.

JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild) apkaltino Pekiną ir Maskvą skatinant Šiaurės Korėją ir pareiškė, kad Jungtinės Valstijos imsis vienašalių priemonių prieš Pchenjaną.

Rusijos regiono įstatymų leidėjai paragino V. Putiną išvesti kariuomenę iš Ukrainos

Du Rusijos Tolimųjų Rytų įstatymų leidėjai nuo Komunistų partijos penktadienį paragino prezidentą V. Putiną nutraukti Maskvos puolimą Ukrainoje, taip viešai parodydami retą nepritarimą.

Nepaisant to, kad per tris mėnesius trukusią Rusijos karinę kampaniją Ukrainoje žuvo ir buvo sužeista tūkstančiai žmonių, V. Putiną iš esmės palaiko šalies politinės partijos ir vyriausybės pareigūnai.

Tačiau penktadienį Primorės krašto įstatymų leidžiamojo susirinkimo posėdyje kilo sąmyšis, kai vietos įstatymų leidėjas ir komunistų frakcijos narys perskaitė pareiškimą, raginantį Kremliaus vadovą išvesti Rusijos karius.

„Jei mūsų šalis nesustabdys karinės operacijos, mūsų šalyje bus dar daugiau našlaičių“, – vaizdo įraše užfiksuotą pareiškimą perskaitė įstatymų leidėjas Leonidas Vasiukevičius.

„Karinės operacijos metu žmonės tampa neįgalūs. Tai jauni žmonės, kurie labai reikalingi mūsų šaliai, – pridūrė jis. – Reikalaujame nedelsiant išvesti Rusijos karius“.

Jam skaitant kreipimąsi, keli įstatymų leidėjai ir regiono gubernatorius Olegas Kožemiako bandė jį nutildyti.

O. Kožemiako apkaltino L. Vasiukevičių „apjuodinus“ Rusijos kariuomenės reputaciją ir pavadino jį „išdaviku“.

L. Vasiukevičius sakė, kad pareiškimą pasirašė keturi komunistų frakcijos įstatymų leidėjai, tačiau du iš jų posėdžio metu išsižadėjo šio kreipimosi.

Posėdyje dalyvavusių įstatymų leidėjų dauguma balsavo už tai, kad L. Vasiukevičiui ir Genadijui Šulgai, kitam kreipimąsi palaikiusiam komunistų atstovui, būtų atimta teisė kalbėti penktadienio posėdyje.

Vietos komunistų frakcijos vadovas Anatolijus Dolgačiovas teigė, kad šis žingsnis nebuvo suderintas su partija, ir pažadėjo imtis „griežčiausių priemonių“.

Komunistų partijos lyderis veteranas Genadijus Ziuganovas viešai palaiko V. Putiną dėl Ukrainos.

Rusijos menininkai, žiniasklaidos atstovai ir keli verslo magnatai pasisakė prieš Kremliaus karą Ukrainoje, dėl kurio Maskvai buvo paskelbtos beprecedentės Vakarų sankcijos.

Tačiau praėjus trims karo mėnesiams, V. Putino vidiniame rate ar tarp aukščiausių pareigūnų vis dar nėra jokių žymesnių nepritarimo ženklų.

Rusija priėmė teisės aktus, pagal kuriuos už Rusijos kariuomenės diskreditavimą asmenys gali būti įkalinti iki 15 metų.

Karinė administracija: Severodoneckas beveik apsuptas

Rytų Ukrainos Severodonecko miestas, dėl kurio vyksta ypač nuožmūs mūšiai, tenykštės karinės administracijos duomenimis, beveik apsuptas Rusijos dalinių. Didmiestis Luhansko srityje apsiaustas dviem trečdaliais, tačiau dar ne visiškai apsuptas, penktadienį sakė vietos karinės administracijos vadovas Oleksandras Striukas. Gynėjai toliau atkakliai priešinasi. Prorusiški separatistai tuo tarpu, valstybinės Rusijos naujienų agentūros „RIA Novosti“ teigimu, žiedą aplink miestą visiškai užvėrė.

O. Striuko duomenimis, mieste apgadinta 90 proc. pastatų, 60 proc. reikės visiškai atstatyti iš naujo. Jis prieš tai paskelbė, kad nuo karo pradžios Severodonecke žuvo apie 1 500 žmonių. Tarp jų yra ir kariai, ir civiliai, sakė O. Striukas. Daug gyventojų paliko miestą. Iš anksčiau 130 tūkst. gyventojų čia dabar likęs tik dešimtadalis.

Praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, Severodoneckas yra viena paskutiniųjų Luhansko teritorijų, kurias dar kontroliuoja Ukrainos pajėgos.

Separatistai grasina nužudyti Ukrainoje į nelaisvę paimtus užsieniečius

Prorusiški separatistai pagrasino nužudyti tris į nelaisvę paimtus užsieniečius, kovojusius Ukrainos pusėje. Esą „tyrimas“ prieš du britus ir marokietį baigtas. „Atsižvelgiant į karo teisę, kaltinamiesiems gali būti skirta aukščiausia – mirties – bausmė“, - penktadienį sakė separatistų prokuratūros atstovas, kuriuo remiasi agentūra „Interfax“. Byla esą jau perduota teismui.

Ir Rusijos vadovybė pagrasino griežtomis bausmėmis užsienio kovotojams, jei jie bus sugauti. Jie nebus laikomi kariais, sakė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Rusijoje mirties bausmės nėra. Tačiau ji taikoma prorusiškų separatistų teritorijose. Čia planuojami ir procesai prieš ukrainiečių kovotojus iš plieno gamyklos Mariupolyje. Daugelis jų priklauso „Azov“ pulkui, kuris rusų žiniasklaidoje vadinamas nacių daliniu.

Maskvai ištikima Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atšaka skelbia nutraukianti ryšius su Rusija

Maskvai ištikima Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atšaka penktadienį pareiškė nutraukianti ryšius su Rusija dėl jos invazijos į Ukrainą ir paskelbė „visišką nepriklausomybę“, taip žengdama istorinį žingsnį prieš Maskvos patriarchatą.

„Nesutinkame su Maskvos patriarcho Kirilo pozicija dėl karo“, – sakoma Bažnyčios pareiškime, paskelbtame po susirinkimo, kuriame daugiausia dėmesio skirta Rusijos agresijai prieš Ukrainą ir kuriame buvo paskelbta „visiška Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios nepriklausomybė ir autonomija“.

Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia suskilo 2018 metais, kai didelė dalis dvasininkijos atsiskyrė nuo Maskvai ištikimos bažnyčios ir įsteigė nepriklausomą instituciją, lojalią Stambule įsikūrusiam stačiatikių patriarchatui.

Per religinį skilimą iš bažnyčios, susijusios su Maskva, masiškai traukėsi tikintieji – daugiausiai dėl Rusijos politinio vaidmens Ukrainoje.

Šimtai kunigų, likusių Maskvai lojalioje Ukrainos bažnyčioje, pastaraisiais mėnesiais pasirašė atvirą laišką, kuriuo raginama surengti bažnytinį tribunolą Kremliui ištikimam Rusijos patriarchui Kirilui.

Kanų „Palmės šunelio“ apdovanojimuose pagerbtas ukrainiečių minų ieškotojas Patronas

Tai vienintelis apdovanojimas karo Europoje fone vykstančiame Kanų kino festivalyje, kuriuo šunų mylėtojai ir „Palmės šunelio“ (Palm Dog) prizo rengėjai atidavė pagarbą ukrainiečiams.

„Palmės šunelio“ prizas, kuriuo Kano kino festivalyje apdovanojami geriausiai pasirodę šunys, penktadienį buvo įteiktas jau 21-ąjį kartą. Šis apdovanojimas yra šuniška pagrindinio festivalio prizo, „Palmės šakelės“, versija, kurios kone taip pat trokštama.

„Tai pati svarbiausia ir daugiausiai dėmesio sulaukianti didžiojo ekrano šunų šventė“, – sakė ceremonijos vedėjas Toby Rose'as (Tobis Rouzas), prisidėjęs prie šio apdovanojimo steigimo 2001 metais.

Pagrindinis apdovanojimas – raudonas odinis antkaklis – šiemet atiteko Brit, pūkuotai sidabrinio pudelio patelei, atlikusiai vaidmenį debiutuojančių režisierių Riley Keough (Raili Kio) ir Ginos Gammel (Džinos Gamel) juostoje „Karo ponis“ (War Pony).

R. Keough, kuri yra Elvio Presley (Elvio Preslio) vaikaitė, priėmė šį apdovanojimą dalyvaudama ceremonijoje vaizdo ryšiu. Ji sakė, kad jai tai buvo didelė garbė, o Brit pavadino „tiesiog legenda“.

Laikraščio „The Guardian“ kino kritikas Peteris Bradshaw (Piteris Bredšo), taip pat vienas iš šios keturkojų šventės steigėjų, sakė negalintis patikėti, jog renginiui jau sukako 21 metai.

„Jis išaugo nuo čihuahua iki Rodezijos ridžbeko“, – sakė jis miniai susirinkusiųjų.

„Žiūriu į minią profesionalių žurnalistų, kurie visi stebisi: kas čia per keista anglosaksų užgaida? – kalbėjo P. Bradshaw. – Ar tai rimta? Ar kvaila? Atsakymas: aš nežinau. Bėgant metams mano sumišimas auga.“

„Ukrainos gynėjai“

Šiemet specialus „šunaritarinis“ apdovanojimas buvo įteiktas Patronui, Džeko Raselo terjerui, dirbančiam su išminuotojais ir ieškančiam minų Ukrainoje.

Už savo darbą Patronas jau buvo pagerbtas Ukrainos prezidento V. Zelenskio. „Palmės šunelio“ organizatoriai taip pat nusprendė atiduoti jam savo pagarbą.

Patronui skirtą prizininko antkaklį atsiėmė Kanuose viešinti ukrainiečių delegacija, kuri šiemet yra itin aktyvi.

„Patronas šiandien negalėjo būti čia, nes jo darbas yra labai reikalingas namuose, – sakė delegacijos atstovė. – Tačiau tai (šis apdovanojimas) skirta visiems Ukrainos gynėjams ir taikaus pasaulio gynėjams.“

„Palmės šunelio“ prizo teikimas jau daug metų yra vienas iš Kanų festivalio akcentų.

2019 metais festivalyje apsilankęs režisierius Quentinas Tarantino (Kventinas Tarantinas) išdidžiai atsiėmė raudoną antkaklį, skirtą amerikiečių pitbulio veislės kalytei, suvaidinusiai jo filme „Kartą Holivude“ (Once Upon A Time... In Hollywood).

Pernai pagrindinį prizą trims spanieliams, pasirodžiusiems filme „Suvenyras“ (The Souvenir), atsiėmė kartu su jais juostoje pasirodžiusi šeimininkė aktorė Tilda Swinton (Tilda Svinton). Ceremonijos metu jai net pavyko susisiekti su šuneliais per programėlę „WhatsApp“.

Britų ministrė reikalauja paramos Ukrainai „ilguoju laikotarpiu“

Britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss nemato greitos Rusijos agresijos Ukrainoje pabaigos. „Turime būti pasirengę remti Ukrainą ilguoju laikotarpiu“, – sakė ji penktadienį Prahoje po susitikimo su savo Čekijos kolega Janu Lipavskiu. Dabar esą ne laikas pasitenkinimui savimi. L. Truss pabrėžė, jog būtina užtikrinti, kad Ukraina laimėtų karą, o Rusija pasitrauktų. Ji atmetė pokalbius dėl paliaubų ar nuolaidas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Britų diplomatijos vadovė gyrė Prahos sprendimą tiekti ginklus Kyjivui. Čekija buvo pirmoji šalis, perdavusi Ukrainai tankų. Anot žiniasklaidos, tai buvo sovietų gamybos tankai T-72.

L. Truss paneigė, kad NATO viduje yra susitarimų netiekti Ukrainai sunkiosios ginkluotės. Atitinkami pranešimai neatitinka realybės, pabrėžė ir J. Lipavskis. Karinė parama vyriausybei Kyjive esą teikiama atskirų valstybių, ir tai nėra bendra Aljanso programa.

Agentūros „dpa“ informacija, NATO valstybės yra neoficialiai susitarusios netiekti Ukrainai tam tikrų ginklų sistemų. Taip esą norima kuo mažesne išlaikyti tiesioginės karinės konfrontacijos tarp NATO valstybių ir Rusijos riziką. Esą baiminamasi, kad Rusija Vakarų kovinių tankų ir kovinių lėktuvų pristatymą gali oficialiai traktuoti kaip įsitraukimą į karą ir tada imtis keršto.

Ukrainos kariuomenė atmušė aštuonias Rusijos atakas, sunaikino penkis tankus ir bepilotį orlaivį

Per dieną Ukrainos sąjungininkų pajėgų gynėjai atrėmė aštuonias priešo atakas, skelbia „Ukrinform“.

Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Jungtinių pajėgų grupė. „Ukrainos sąjungininkų pajėgų gynėjai šiandien atmušė aštuonias priešo atakas. Mūšiai tebevyksta penkiose vietose. Mūsų narsūs kariai daro nuostolius įsibrovėliams. Per pastarąsias 24 valandas sąjungininkų kariai sunaikino: penkis tankus, dešimt šarvuotų kovinių mašinų, keturias priešo mašinas – viena iš jų su amunicija“, – rašoma pranešime.

Be to, oro gynybos padaliniai numušė nepilotuojamą orlaivį „Orlan-10“.