Artėjant šeštojo Rusijos invazijos mėnesio pabaigai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino savo tėvynainius laikytis kartu ir kovoti toliau.

„Turime kovoti dėl Ukrainos pergalės, turime dar daug ką padaryti, turime tvirtai stovėti ir dar daug iškęsti, deja, daug skausmo“, – sakė jis šeštadienį paskelbtame vaizdo kreipimesi į visuomenę.

Kitą savaitę, rugpjūčio 24 dieną, Ukraina švenčia savo Nepriklausomybės dieną, taip pat sukanka pusė metų nuo vasario 24 dienos, kai į šalį įsiveržė Rusijos kariuomenė.

V. Zelenskis perspėjo, kad Rusijos pajėgos gali išnaudoti jo šalies Nepriklausomybės dieną itin žiauriems išpuoliams. „Toks yra mūsų priešas. Beveik kas antrą šio pusmečio savaitę Rusija nuolat daro ką nors bjauraus ir žiauraus“, – sakė jis.

Jis taip pat užsiminė apie „Rusijos terorą“ Charkivo srityje ir Donbase, kur kasdien vyksta raketų ir artilerijos atakos.

V. Zelenskis taip pat pranešė, kad kitą savaitę tikisi priimti partnerius Kyjive, sakydamas, kad „karas pakeitė viską Ukrainai, Europai ir pasauliui“.

Pasak jo, Rusijos tikslas – pažeminti šalį, skleisti baimę ir konfliktą, todėl niekas neturėtų pasiduoti spaudimui ir parodyti silpnumo, sakė jis. „Štai kodėl mes laikomės kartu, padedame vieni kitiems, atstatome tai, kas buvo sugriauta, ir kovojame už savo žmones“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

Paramos Ukrainai platformoje „United24“ jau surinkta 175 mln. dolerių

Per daugiau nei tris platformos „United24“ veiklos mėnesius žmonės iš 110 valstybių paaukojo daugiau kaip 175 mln. dolerių. Apie tai interviu „Ukrinform“ naujienų agentūrai sakė Ukrainos vicepremjeras, skaitmeninės transformacijos ministras Michailas Fiodorovas.

„Per platformą iš daugiau nei 110 šalių visame pasaulyje surinkta 175 mln. dolerių. „United24“ yra orientuota į visą pasaulį. Vykdome bendrus projektus su prie mūsų prisijungusiais ambasadoriais. Pavyzdžiui, su futbolininku Andrijumi Ševčenka, tenisininke Elina Svitolina, amerikiečių aktoriumi Lievu Schreiberiu ir viena garsiausių pasaulio muzikos grupių „Imagine Dragons“, – sakė jis.

Ministras patikslino, kad daugiau kaip 60 proc. per platformą surinktų lėšų skiriama Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, dalis – medicininei pagalbai, o tam tikra dalis bus panaudota valstybės atstatymui.

Gegužės mėnesį prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įsaką dėl iniciatyvos sukurti nacionalinį prekės ženklą „United24“, siekiant suvienyti tarptautinių partnerių pastangas paremti Ukrainą.

JT vadovas: rusiškų žemės ūkio produktų ir trąšų eksportas neturi būti trikdomas

Rusijos gaminamos trąšos ir žemės ūkio produktai turi „netrikdomai“ pasiekti pasaulio rinkas, nes priešingu atveju jai kitais metais gali ištikti pasaulinė maisto krizė, šeštadienį pareiškė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas).

„Svarbu, kad visos vyriausybės ir privatusis sektorius bendradarbiautų, kad tai būtų tiekiama rinkai“, – A. Guterresas sakė lankydamasis Jungtiniame koordinavimo centre (JCC).

JCC prižiūri susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, liepą Ukrainos ir Rusijos sudaryto su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija, įgyvendinimą.

Susitarimas taip pat garantuoja Rusijos teisę eksportuoti žemės ūkio produktus ir trąšas, nepaisant Vakarų sankcijų Maskvai dėl karo Ukrainoje.

„Tai, ką matome Stambule ir Odesoje, yra tik matomesnė šio sprendinio dalis. Kita šio susitarimų paketo dalis – Rusijos maisto trąšų, kurioms netaikomos sankcijos, netrikdomas patekimas į pasaulio rinkas“, – sakė A. Guterresas, bet pridūrė, kad rusiškų trąšų ir žemės ūkio produktų eksportas vis dar patiria tam tikrų „kliūčių“.

„Be trąšų 2022 metais gali nepakakti maisto 2023-iaisiais. Gauti daugiau maisto ir trąšų ir Ukrainos ir Rusijos yra gyvybiškai svarbu, kad prekių rinkos toliau rimtų ir mažėtų kainos vartotojams“, – pridūrė JT vadovas.

A. Guterresas šią savaitę nuvyko į Ukrainą, kur vakariniame Lvivo mieste ketvirtadienį susitiko su šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu).

Penktadienį jis aplankė pietinį Odesos uostamiestį.

Anksčiau šeštadienį A. Gutteresas aplankė laivą, stovintį Marmuro jūroje į pietus nuo Stambulo, kuriuo gabenamas pirmasis Jungtinių Tautų agentūrų nupirktas grūdų krovinys, skirtas humanitarinės pagalbos operacijoms.

Laivas „Brave Commander“, gabenantis 23 000 tonų kviečių krovinį, antradienį išplaukė  išplaukė iš Pietinio uosto Južnės mieste. Trečiadienį vakare jis perplaukė Bosforo sąsiaurį.

JT vadovas ketvirtadienį pažadėjo, kad jo organizacija stengsis padidinti grūdų eksportą iš Ukrainos prieš prasidedant žiemai, kad būtų užtikrintas gyvybiškai svarbus maisto tiekimas daugeliui Afrikos šalių.

Tuo metu į Airiją atplaukė su Panamos vėliava plaukiojantis laivas „Navi Star“ su 33 tūkst. tonų grūdų kroviniu. Prieš dvi savaites jis išplaukė iš Ukrainos pagrindinio Odesos uosto ir tapo pirmuoju laivu, išgabenusiu grūdų krovinį pagal liepą sudarytą susitarimą.

Ukrainos ambasadorė Airijoje Larysa Herasko sakė, kad tolesnis grūdų gabenimas jūra „priklausys nuo Rusijos, Rusijos veiksmų“.

„Tikimės, kad Rusija laikysis įsipareigojimų pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą“, – pridūrė ji“

Pagal šį susitarimą nuo rugpjūčio 1-osios jau 650 tūkst. tonų grūdų ir kitų žemės ūkio produktų buvo išgabenta per Odesos, Čornomorsko ir Pietų uostus.

Plaukdami per Juodąją jūrą laivai turi naudotis saugiu koridoriumi. Prieš įplaukiant į Bosforo sąsiaurį jie patikrinami JCC inspektorių.

Ukrainos, kuri yra viena didžiausių javų augintojų ir eksportuotojų pasaulyje, grūdų eksportas jūra buvo keliems mėnesiams užblokuotas dėl vasario gale prasidėjusios Rusijos karinės invazijos, todėl didėjo nerimą, kad tai gali sukelti pasaulinę maisto krizę.

Antonio Guterresas. Scanpix nuotr.

Rastas negyvas aukšto rango Ukrainos saugumo pareigūnas

Ukrainos saugumo tarnybos SBU regiono vadovas rastas negyvas savo namuose centrinėje Ukrainoje, sekmadienį pranešė generalinė prokuratūra.

Oleksandrą Nakonečny su šautinėmis žaizdomis rado žmona jų buto Kropyvnickio mieste kambaryje šeštadienio vakarą, kai išgirdo šūvius, „Telegram“ parašė prokuratūra.

Policija pradėjo tyrimą dėl mirties, tačiau daugiau komentarų nepateikė.

O. Nakonečny nuo 2021 metų sausio vadovavo SBU Kirovogrado regione.

Liepos mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido SBU vadovą, savo vaikystės draugą Ivaną Bakanovą, sakydamas, kad jis nuveikė nepakankamai, kad agentūra atsikratytų šnipų ir Rusijos kolaborantų.

V. Zelenskis sakė, kad bus atlikta SBU personalo revizija, o per pastaruosius kelis mėnesius buvo atleisti keli aukšto rango tarnybos pareigūnai.

Vokietijoje dvi protestuotojos netikėtai apnuogino krūtines šalia O. Scholzo

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pozuodamas nuotraukoms netikėtai suvokė stovįs šalia dviejų pusnuogių moterų, kai jos staiga nusimetė marškinėlius.

Šios dvi protestuotojos paprašė leisti nusifotografuoti su vyriausybės vadovu per atvirų durų savaitgalį vyriausybės rūmuose.

Tačiau tuomet jos staiga apnuogino krūtines, ant kurių buvo užrašyta „dujų embargą dabar“, protestuodamos prieš Rusijos karą Ukrainoje.

Protestuotojas skubiai išvedė apsaugos pareigūnai.

Vokietija, kuri yra smarkiai priklausoma nuo Rusijos tiekiamų energijos išteklių, iki šiol neįvedė visiško draudimo importuoti dujas iš šios šalies.

Tačiau Berlynas visomis išgalėmis stengiasi mažinti šią priklausomybę.

Anksčiau sekmadienį atsakinėdamas į visuomenės klausimus O. Scholzas atkreipė į įvairias Vokietijos pastangas ieškoti alternatyvių energijos šaltinių, įskaitant suskystintas gamtines dujas (SGD).

Kancleris išreiškė viltį, kad pirmieji SGD importo terminalai, kuriuos skuba statytis Vokietija, galės pradėti veikti jau kitąmet.

„Tuomet mūsų apsirūpinimo saugumo problema gali būti išspręsta kažkuriuo metu 2024-ųjų pradžioje“, – teigė jis.

Rusijai mažinant dujų tiekimą Vokietijai, didžiausia Europos ekonomika ruošiasi energijos stygiui ateinančią žiemą.

Vakarų lyderiai reikalauja „santūriai“ elgtis aplink Ukrainos atominę jėgainę

Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinių Valstijų lyderiai sekmadienį paragino apriboti karinius veiksmus aplink Rusijos pajėgų okupuotą Zaporižios atominę elektrinę pietryčių Ukrainoje, taip pat pažadėjo toliau remti Kyjivą per šį karą.

Kalbėdamiesi telefonu keturi lyderiai taip pat paragino artimiausiu laiku surengti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) nepriklausomų inspektorių vizitą tame branduoliniame komplekse, sakė Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) atstovas.

Suintensyvėjus kautynėms aplink rusų pajėgų kontroliuojamą atominę elektrinę, kuri yra didžiausia Europoje, ir abiem kariaujančioms šalims dėl smūgių kaltinant viena kitą nuogąstaujama, kad tai gali atvesti į branduolinę katastrofą, dar didesnę negu 1986 metais įvykusi Černobylio jėgainėje.

Penktadienį Prancūzijos prezidentūra nurodė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko, kad TATENA inspektoriai nuvyktų patikrinti Zaporižios jėgainės.

Kalbėdamiesi sekmadienį O. Scholzas, JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir britų premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) taip pat „susitarė, jog parama Ukrainai, besiginančiai nuo Rusijos agresijos, bus tęsiama“.

Scanpix nuotr.