Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius atvirai perspėjo vokiečius susitaikyti su mintimi, kad Europai gresia karas. Lietuvos politikai, diplomatai sako, kad tokių kalbų iš Vakarų lyderių reikėtų daugiau. Esą įtampos ir karai pasaulyje vis akivaizdžiau rodo, kad pusei pasaulio demokratija nebėra vertybė. Autoritarai vienijasi ir stoja prieš Vakarus. O būtent nauji karai – vienas pagrindinių jų įrankių, praneša LNK.

„Privalome vėl priprasti prie minties, kad Europoje gali kilti karo grėsmė. Tai reiškia, kad turime tapti pasirengę karui, turime sugebėti apsiginti“, – sakė B. Pistorius.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad šiuo komentaru B. Pistorius konstatavo liūdnoką realybę. Galingiausia Europos ekonomika – Vokietija – neturi normalios kariuomenės.

„B. Pistorius mato tą situaciją. Vokietija yra didžiausia ekonomika Europoje, o gynybos pramonės pasirengimas kol kas nėra toks, koks turėtų būti“, – teigė A. Anušauskas.

„Vakarai nusodino save karine prasme. Tai yra savotiška paskata agresoriui aktyviai veikti“, – kalbėjo europarlamentaras Petras Auštrevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Diplomatas Linas Linkevičius sako, kad reikėtų daugiau tokių raginimų, kad Europos visuomenė nubustų.

„Teroristai norėtų išplėsti tuos konfliktus. Tie, kurie vykdo karo nusikaltimus, tokie, kaip Rusija, norėtų, kad tų konfliktų būtų kuo daugiau, kad užgožtų tai, ką daro jie. Visa tai yra labai susiję“, – sakė L. Linkevičius.

NATO vertinimais, Rusija artimiausius kelerius metus nekelia karinės grėsmės Vakarams, bet lieka pavojinga.

„Turime tokį priešininką, kuris net ir technologiškai atsilikęs gali kelti realias karines grėsmes“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Europarlamentaras P. Auštrevičius sako, kad karų nepasmerkiantys balsavimai Jungtinėse Tautose rodo dar vieną faktą, kurį Vakarai turėtų kuo greičiau suprasti – pusei pasaulio šalių demokratija nėra vertybė.

„Demokratija ilgalaikėje perspektyvoje nebėra toks patrauklus valdymo modelis. Net 90 valstybių demokratija nėra sektinas pavyzdys. Tas procesas įsibėgėja. Mes tą matome labai akivaizdžiai“, – sakė europarlamentaras.

Diplomatai sako, kad grėsmės yra ne tik išorėje. Milijonus musulmonų migrantų įsileidusiose Vakarų šalyse – atviri palaikymo protestai „Hamas“ teroristams, raginimai naikinti Izraelį. Įtampa tiek užkaito, kad Vakarų Europoje padidinta teroro aktų grėsmė.

Kaip Vakarai turėtų reaguoti, politikai, diplomatai labiausiai išskiria gynybos pajėgų stiprinimą.

„Europos šalys turi ruoštis. Tas pasiruošimas gali atbaidyti potencialų agresorių nuo aktyvių veiksmų“, – sakė A. Anušauskas.

Tai reiškia, kad turime tapti pasirengę karui, turime sugebėti apsiginti.

Vokiečių ministro B. Pistoriaus raginimas susitaikyti su karo grėsme vadinamas sveikintinu, tačiau, antra vertus, panašu, kad ir pats B. Pistorius vis dar nemano, kad karas – jau Europoje.

„Ukraina yra Europoje. Karas jau liepsnoja šioje Europos dalyje“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Pokyčiai pasaulyje vadinami neeiliniais, todėl ir Vakarų reakcijos reikėtų rimtesnės nei dabar. Juolab kad ekonominis, technologinis pranašumas yra Vakarų pusėje.

„Vakarams reikėtų galvoti apie savo vidinę vienybę, apie savo organizaciją ir gebėjimus veikti labai aiškiai. Tikėtis, kad agresoriai išnyks iš šito pasaulio, tuščia viltis“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

„Ši tvarka buvo sukurta ne šiaip sau, o tam, kad pasaulis galėtų vystytis ir klestėti“, – sakė L. Linkevičius.