Kinija ketvirtadienį paneigė pranešimą, kad ji prašiusi Rusijos nepradėti invazijos į Ukrainą, kol vyksta Pekino žiemos olimpinės žaidynės, tarptautinei bendrijai vis atidžiau stebint šiltėjančius šių dviejų galių santykius.

Pekinas laikosi atsargios pozicijos dėl savo artimos sąjungininkės veiksmų. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) praėjusį mėnesį susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir susitarė dėl „neribotos“ partnerystės.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Pekinas jos nepasmerkė, bet ir nereiškia visiškos paramos.

Laikraštis „The New York Times“, remdamasis JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos aukšto rango pareigūnais ir vienu Europos pareigūnu, trečiadienį pranešė, kad kinai rusų aukšto rango pareigūnams pasakė nesiveržti į Ukrainą, kol nesibaigs žiemos olimpinės žaidynės.

Pranešime teigiama, kad Pekinas prieš invaziją tiesiogiai gaudavo tam tikros informacijos apie Rusijos karinius planus ar ketinimus.

Rusija į savo provakarietišką kaimynę įsiveržė prieš savaitę, keturios dienos po olimpiados uždarymo ceremonijos.

Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas) ketvirtadienį spaudos konferencijoje atmetė šį pranešimą.

„The New York Times“ pranešimas yra visiška melagiena. Tokios dėmesį atitraukiančios, kaltę perkeliančios pastabos yra visiškai nepakenčiamos“, – sakė jis.

Tokios dėmesį atitraukiančios, kaltę perkeliančios pastabos yra visiškai nepakenčiamos.

Prieš vasario 24-ąją prasidėjusią invaziją Kinijos valstybinė žiniasklaida kelias savaites atmesdavo Vakarų įspėjimus, vadindavo juos JAV keliamu triukšmu ir neevakavo savo piliečių iš Ukrainos.

V. Putinas buvo pirmas iš pasaulio lyderių, susitikusių su Xi Jinpingu per beveik dvejus metus, ir garbės svečias per žiemos olimpiados atidarymo ceremoniją.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja trečiadienį didžiule balsų persvara priėmė rezoliuciją dėl Maskvos invazijos pasmerkimo ir pareikalavimo Rusijai nedelsiant pasitraukti iš Ukrainos.

Kinija buvo tarp 35 susilaikiusių šalių, o prieš rezoliuciją balsavo penkios valstybės: Eritrėja, Šiaurės Korėja, Sirija, Baltarusija ir Rusija.

Dėl karo iš Ukrainos jau pabėgo daugiau kaip milijonas žmonių, nurodo JT.