Kovo pradžioje ikiteisminį tyrimą dėl karo nusikaltimų Ukrainoje pradėję Lietuvos prokurorai ruošiasi vykti į šią šalį ir padėti atlikti tyrimo veiksmus ten. Į Ukrainą Lietuvos pareigūnai vyktų kaip Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prokuratūrų jungtinės tyrimo grupės nariai. Situaciją LNK žurnalistams komentuoja Tarptautinės baudžiamosios teisės profesorius Andrius Nevera.

– Įžvalgos susijusios su tuo, kaip mes įsivaizduojame, kada tam tikra medžiaga gali pakliūti į Hagą. Tokių nusikalstamų veiklų tyrimas, fiksavimas yra gana ilgas procesas. Tai, matyt, rodo ir mūsų Sausio 13-osios bylos patirtis. Puikiai galime įsivaizduoti, kiek laiko užtruko tyrimas ir bylos nagrinėjimas.

– Taip, matome, kiek metų visa tai tęsiasi Lietuvoje. Kalbant apie Ukrainą, dvylika šalių pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimų. Ar yra būtinybė visų dvylikos šalių prokuratūrų atstovams skristi į Ukrainą ir ten rinkti įrodymus? Ar Ukraina per nuotolį galėtų dalytis savo surastais įkalčiais?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Modelių gali būti įvairių. Ir gerai, kad tiek daug valstybių tiria, ir kartu tai sunkina procesą. Ne be reikalo kalbama, kad sudaroma tyrimo grupė, matyt, tokio pobūdžio veikla yra prioritetinė. Bendromis pastangomis, ypač dalyvaujant Ukrainos teisėsaugos prokuratūroms, atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Būtų sudėtinga, jei kiekviena valstybė pradėtų tirti ir važiuoti į Ukrainą fiksuoti įvykių. Juolab kad reikia turėti omenyje, jog ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroras atlieka savarankišką tyrimą. Yra daugybinių paralelinių baudžiamųjų procesų, tačiau reikia dėti daug pastangų, norint suvaldyti riziką.

– Daugėja faktų apie kitų miestelių situaciją, panašią kaip ir Bučoje. Kokie renkami kitų valstybių įrodymai?

– Kalbant apie procesinius veiksmus, kurie vyksta ne Ukrainoje, galima fiksuoti tik liudytojų parodymus. Tada daromi tolesni sprendimai dėl konkrečių veiksmų.

– Kokia medžiaga dar labai svarbi? Ar vaizdinė, nuotraukos, juk šiuolaikiniam pasaulyje daug įvairios technikos, kuri stebi ir fiksuoja situaciją.

– Ir satelitinės nuotraukos, ir konkrečių asmenų daryti vaizdo įrašai. Mano žiniomis, netgi pirmaisiais agresijos akto laikotarpiais buvo ne vienas žmogus, kuris fiksavo daugybę karo nusikaltimų. Jie perduoti ir žiniasklaidos priemonėms, nemažai informacijos turi BBC ir panašios agentūros. Visuotinis bendradarbiavimas yra lemiamas renkant įrodymus.

– Dėl karo nusikaltimų, nusikaltimų žmogiškumui Ukrainos prokuratūroje pradėta daugiau nei 5 600 baudžiamųjų bylų, kuriomis numatomos griežčiausios bausmės. Sakoma, kad identifikuota 500 atsakingų asmenų. Kaip jums, kaip tarptautinės teisės ekspertui, galėtų atrodyti Putino atsidūrimas Hagos teisme?

– Klausimas gana sudėtingas ir imlus laiko prasme. Reikia turėti omenyje keletą faktorių. Visų pirma, kalbant apie veikiančius valstybių vadovus, dar nebuvę, kad jie būtų atsidūrę Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme.

– Ar jie, kirtę kitos šalies sieną, automatiškai būtų sulaikomi?

– Taip. Bet kad būtų galima sulaikyti, reikia irgi tam tikrų procesinių veiksmų. Pirmiausia, turi būti išduoti arešto orderiai. Gana aktyviai turėtų veikti Interpolas, tada prasideda ieškomo asmens sulaikymo procedūra.

– Kaip manote, kokie šansai, kad Putinas tikrai stotų prieš Hagos teismą?

– Apie šansus labai sunku kalbėti. Gali praeiti ir ne vienas dešimtmetis, kad sulauktume tam tikro rezultato. Labai reikšmingas bus pačios Rusijos elgesys per artimiausią penkmetį. Koks bus šios valstybės požiūris į konkrečių asmenų likimo klausimo sprendimą.

– Pasauliui, žmonėms gali atrodyti, kad nėra ką tirti, ir taip visi mato, kad vyksta. Gal yra įmanomi kokie greitesni procesai?

– Visas procesas yra reglamentuotas. Negalime atskirti baudžiamojo proceso nuo kažko tik šio įvykio aspektu. Galime kalbėti ir apie buvusios Jugoslavijos problematiką, konkretūs įrodymai buvo renkami ne vienus metus tam, kad būtų galima pareikšti įtarimus ir vėliau kaltinimus. Gali būti ir įrodymų pakankamumo klausimas. Kiek iš tikrųjų reikia apklausti žmonių, kad būtų gauta tam tikra faktinė medžiaga. Čia galimos ir modifikacijos, bet visas procesas sunormintas tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme. Šių normų reikia laikytis, kitaip neįmanoma, kad įvyktų teismas.