39 metų senatorius Miguelis Uribe (Migelis Uribė) kalbėjo palaikytojams sostinėje, kai ginkluotas asmuo dukart šovė jam į galvą ir kartą į kelį.

Vaizduose iš įvykio vietos matyti, kaip kraujuotas M. Uribe susmukęs ant balto automobilio kapoto, o grupė vyrų bando jį prilaikyti ir sustabdyti kraujavimą.

Apsaugos darbuotojui pavyko sulaikyti įtariamą užpuoliką – nepilnametį, kuriam, kaip manoma, yra 15 metų. Šiuo metu jis areštinėje.

M. Uribe kritinės būklės buvo išvežtas į ligoninę, kur jam atlikta „neurochirurginė“ ir „periferinių kraujagyslių procedūra“, patvirtino Santa Fė klinika Bogotoje.

Ankstyvą sekmadienio rytą Bogotos meras Carlosas Fernando Galanas (Karlosas Fernandas Galanas) žiniasklaidai pranešė, kad kandidatui į Kolumbijos prezidentus sėkmingai atlikta pirmoji operacija ir prasidėjo „kritinės valandos“ sveikstant.

Žiniasklaidai perduotame garso įraše jo žmona sakė, kad „po operacijos jam pagerėjo“.

„Jis stojo į pirmąjį mūšį ir kovojo gerai. Jis kovoja už savo gyvybę“, – cituojama ji.

Policijos direktorius Carlosas Fernando Triana (Karlosas Fernandas Triana) sakė, kad įtariamasis per susirėmimą buvo sužeistas ir jam suteikta medicininė pagalba.

Dar du žmonės – vyras ir moteris – taip pat buvo sužeisti, be to, konfiskuotas „Glock“ tipo šaunamasis ginklas.

Jis stojo į pirmąjį mūšį ir kovojo gerai. Jis kovoja už savo gyvybę.

Išpuolio motyvas kol kas viešai nežinomas.

M. Rubio kaltina „smurtinę kairiųjų retoriką“

Kolumbijos gynybos ministras Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) pažadėjo panaudoti visus teisėsaugos pajėgumus ir pasiūlė maždaug 725 tūkst. dolerių (635,35 tūkst. eurų) atlygį už informaciją apie tai, kas atsakingas už šaudymą.

Socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo kreipimesi į tautą pirmasis šalies kairiųjų pažiūrų prezidentas Gustavo Petro (Gustavas Petras) pažadėjo atlikti tyrimus, kad būtų surasti, jo žodžiais, „skausmo dienos“ kaltininkai.

„Šiandien svarbiausia, kad visi kolumbiečiai sutelktų savo širdies energiją ir valią gyventi, kad daktaras Miguelis Uribe liktų gyvas“, – teigė jis.

Ankstesniame pareiškime G. Petro pasmerkė smurtą kaip „išpuolį ne tik prieš jo asmenį, bet ir prieš demokratiją, minties laisvę ir teisėtą politikos vykdymą Kolumbijoje.“

Šį išpuolį taip pat pasmerkė įvairių politinių pažiūrų politikai ir užsienio šalių atstovai, o JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) jį pavadino „tiesioginiu pasikėsinimu į demokratiją ir smurtinės kairiųjų retorikos, sklindančios iš aukščiausių Kolumbijos vyriausybės sluoksnių, rezultatu“.

„Prezidentas Petro turi sušvelninti kurstančią retoriką ir apsaugoti Kolumbijos pareigūnus“, – sakė vyriausiasis JAV diplomatas.

M. Uribe, griežtas G. Petro kritikas, yra partijos „Demokratinis centras“ narys, apie kurio ketinimą dalyvauti 2026-ųjų prezidento rinkimuose partija paskelbė praėjusį spalį.

Šeštadienį jo partija savo pareiškime nurodė, kad senatoriui „ginkluotas asmuo“ šovė „iš nugaros“.

Pareigūnai teigė, kad prieš incidentą politiko atžvilgiu nebuvo gauta jokių konkrečių grasinimų. Kaip ir daugelis Kolumbijos viešų veikėjų, M. Uribe turėjo griežtą asmeninę apsaugą.

Šalyje veikia kelios ginkluotos partizanų grupuotės, galingi karteliai ir ilgą laiką siautėja politinis smurtas.

M. Uribe, kuris nėra susijęs su savo partijos lyderiu, buvusiu prezidentu Alvaro Uribe (Alvaru Uribe), nuo 2022-ųjų yra senatorius. Anksčiau jis dirbo vyriausybės sekretoriumi Bogotoje ir miesto tarybos nariu.

2019 metais jis taip pat kandidatavo į miesto mero postą, bet pralaimėjo rinkimus.

Bendrapavardis A. Uribe šaudymą apibūdino kaip išpuolį prieš „šalies viltį“.