A. NAVALNO ŽUDIKŲ VARDUS ŽINO JĮ SEKĘ SAUGUMIEČIAI

Daugiau nei dešimt metų Rusijos opozicijos politikas Aleksejus Navalnas, jo šeimos nariai, kolegos ir draugai gyveno nė nenutuokdami, kad yra sekami. Specialių federalinės saugumo tarnybos (FSB) skyriaus darbuotojai nuolatos stebėjo jų judėjimą, slapta šniukštinėjo patalpas, kuriose lankėsi sekamieji, pasiklausė pokalbių telefonu, tikrino elektroninius laiškus ir banko seifų turinį.

Tie, kas viską žino

Žingsnis po žingsnio, po truputį ryškėja pasikėsinimo į A.Navalną aplinkybės. Rusijos opozicijos politikui sparčiai sveikstant, paaiškėjo, kad jo vos nenužudžiusią "Novičiok" dozę jis galėjo gauti ne Tomsko oro uoste, bet dar viešbutyje.

Vos sužinoję apie politiką ištikusį priepuolį, bendražygiai iš viešbučio numerio surinko visus daiktus, kurie bent teoriškai galėjo padėti aiškintis pasikėsinimo aplinkybes, ir saugiai supakuotus išgabeno juos kartu su ligoniu į Vokietiją. Kadangi komos būsenos A.Navalną skraidino privatus lėktuvas, Rusijos pasienio kontrolės išvengta, o daiktiniai įrodymai išgabenti slapta. Jau Vokietijoje ištyrus šiuos objektus, ant jų rasta "Novičiok" pėdsakų.

Aleksejus Navalnas/Stop kadras ir Scanpix nuotr.

Jei kas ir žino, kas ir kada pakišo A.Navalnui "Novičiok" nuodų, tai jį nuolat sekantys asmenys. Tuo įsitikinęs portalo "Važnyje istoriji" ("Svarbios istorijos") vyriausiasis redaktorius Romanas Aninas.

Portalo žiniomis, A.Navalnu domisi keli FSB padaliniai, kurių užduotys susijusios su Kremliui nepalankiais asmenimis. "Šių padalinių darbo specifika byloja, kad nunuodijimo operaciją galėjo patvirtinti asmeniškai Rusijos prezidentas", – daro prielaidą R.Aninas.

Sensacingos publikacijos pagrindu tapo A.Navalnui iškeltų baudžiamųjų bylų dokumentų nagrinėjimas, pokalbiai su buvusiais pareigūnais, susijusiais su opozicijos politiko ir jo kolegų iš Kovos su korupcija fondo persekiojimu.

Sekimo evoliucija

Pirmą kartą A.Navalnas Rusijos specialiųjų tarnybų akiratyje atsidūrė apie 2008–2010 m., kai jis tebuvo tinklaraštininkas. Tuomet apie Kovos su korupcija fondą dar niekas nė negalvojo, ko nepasakysi apie korupcijos temą A.Navalno tekstuose: juose dominavo informacija apie nusikalstamus veiksmus Rusijos valstybinėse įmonėse. Pavyzdžiui, 2008 m. jis paskelbė tyrimus, kaip aukščiausieji "Gazprom" patronuojamosios įmonės vadovai neteisėtai uždirbo perparduodami dujas iš privačių gamintojų "Gazprom". Maždaug tuo metu A.Navalnas reikalavo, kad "Rosneft" atskleistų informaciją apie Rusijos naftos eksportą per artimiausio Vladimiro Putino draugo Genadijaus Timčenkos naftos kompaniją "Gunvor".

Atlikdamas tyrimus A.Navalnas naudojo nesudėtingą taktiką: įsigydavo nedidelį valstybinių bendrovių akcijų paketą, o tada, pasinaudodamas savo, kaip mažumos akcininko, teisėmis, reikalaudavo atskleisti dokumentus apie sandorius ir vadovybės priimtus sprendimus. Atsisakius tai padaryti, jis kreipiasi į teismą.

"Šioje taktikoje nėra nieko neteisėto ir ji plačiai naudojama Vakarų verslo pasaulyje, tačiau Rusijos realybėje, kur kiekviena didelė valstybinė įmonė tapo artimiausių Rusijos prezidento draugų turtų šaltiniu, tokia tinklaraštininko veikla iškart patraukė specialiųjų tarnybų dėmesį", – aplinkybės, kai A.Navalnas atsidūrė FSB "K" valdybos Šeštojo skyriaus dėmesio centre, įvardijo rašinio autorius.

"K" valdyba ir Šeštasis skyrius

"K" valdyba – FSB Ekonominio saugumo tarnybos dalis – yra laikoma vienu galingiausių ir įtakingiausių specialiosios tarnybos padalinių. Jis prižiūri visą Rusijos kredito ir finansinę sritį, draudimo rinką, muitinės ir mokesčių institucijas; šiame departamente yra kovos su organizuotu nusikalstamumu ir prekyba narkotikais skyriai.

Kadangi visas Rusijos bankų sektorius iš esmės priklauso nuo "K" skyriaus sprendimų, šis ilgą laiką buvo laikomas vienu korumpuočiausių FSB. Kaip primenama publikacijoje, būtent "K" skyriuje dirbo visoje Rusijoje pagarsėję pareigūnai Dmitrijus Frolovas (apkaltintas kyšių paėmimu iš bankininkų, jo artimiesiems Italijoje priklausė nekilnojamasis turtas, kurio vertė buvo keli milijonai eurų) ir Kirilas Čerkalinas (kratos metu iš jo buvo paimta 12 mlrd. rublių – maždaug 70 tūkst. rusų vienų metų pensijų suma).

Formaliai "K" valdybai tenka dar viena svarbi ir mažai žinoma užduotis – prižiūrėti Rusijos prezidento administraciją. "Šiandieninėje Rusijoje žodis "priežiūra" įgavo priešingą reikšmę: "K" skyrius tapo baudžiamuoju Kremliaus organu, jo represijų priemone", – televizijos "Dožd" eteryje sakė publikacijos autorius.

Jo teigimu, "K" skyrius yra lokomotyvas, važiuojantis pagal prezidento administracijos tvarkaraštį, o Šeštasis skyrius buvo svarbus šio lokomotyvo vagonas.

Šeštasis skyrius buvo įkurtas 1999 m. Oficialios jo užduotys – regionų analizė ir priežiūra. Tačiau tuoj po įkūrimo šis padalinys gerokai peržengė savo formalias funkcijas. Be kita ko būtent šio skyriaus darbuotojai aprūpino prokuratūrą įrodymais baudžiamosiose bylose prieš Michailą Chodorkovskį ir Borisą Berezovskį.

Klaidinanti logika

Pirmoji "K" valdybos Šeštojo skyriaus užduotis buvo išsiaiškinti, kas finansuoja A.Navalną. Šiuo tikslu buvo pasitelktas finansų žvalgyba vadinamas "Rosfinmonitoring" departamentas.

Sekliams pavyko aptikti vieną iš didelių pavedimų: iš Vladimiro Ašurkovo sąskaitos buvo pervesta 300 tūkst. rublių (3,4 tūkst. eurų šių dienų kursu). "Čekistų galvose iškart gimė teorija: V.Ašurkovas dirba "Alfa Group", tai reiškia, kad A.Navalną finansuoja "Alfa Group". O kadangi buvęs prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Vladislavas Surkovas draugauja su "Alfa Group" įkūrėju Michailu Fridmanu, A.Navalnas galįs būti V.Surkovo projektas. Norėdami patvirtinti savo teoriją, FSB pareigūnai nusprendė slapta apsilankyti V.Ašurkovo darbo kabinete. Šiuo tikslu jie kreipėsi į buvusį kolegą, anksčiau dirbusį "Alfa Group", – rašo autorius.

Sulyg V.Putino atėjimu į valdžią, FSB pareigūnai pradėti infiltruoti į visas dideles kompanijas. Formaliai jie užima su saugumu susijusias pareigas, tačiau pagrindinė jų funkcija – informuoti FSB apie viską, kas vyksta įmonėje.

Vienas toks kolega pažadėjo padėti sekliams ir suteikti galimybę patekti į V.Ašurkovo darbo kabinetą, tačiau tuo pat metu, matyt, nusprendė įspėti "Alfa Group" vadovybę. Po pokalbio su vadovybe V.Ašurkovas atsistatydino.

Matyt, jis žino apie mane daug daugiau nei aš pats. Įsivaizduoju, kaip jis pavargo pažindindamasis su mano gana monotoniško ir nuobodaus gyvenimo detalėmis.

Ištikimasis A.Kuzinas

Ilgainiui "K" valdybos Šeštojo skyriaus darbuotojai nuo žvalgybos perėjo prie labiau puolamųjų operacijų A.Navalno atžvilgiu ir lydėjo" beveik visas baudžiamąsias bylas prieš jį bei jo bendražygius.

Pvz., Kirovleso byloje, kurioje opozicijos politikas ir jo velionis draugas Piotras Oficerovas buvo nuteisti lygtinėmis bausmėmis, beveik visą operatyvinę informaciją tyrimui pateikė Šeštojo skyriaus darbuotojas Aleksejus Kuzinas. Jis rinko informaciją apie A.Navalno judėjimą, apie jo šeimą ir pažįstamus.

Kirovo apygardos teismas pirmiausia nuteisė A.Navalną ir P.Oficerovą realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, o jau kitą dieną – po didžiulių gatvės politinių rėmėjų protestų – teismas netikėtai nusprendė panaikinti areštą ir paleisti juos su pasižadėjimu niekur neišvykti. Vėliau abu kaltinamieji gavo lygtines bausmes.

"Pašnekovai nė neslepia, kad abu sprendimai (pirmiausia įkalinti, o paskui paleisti) teismui buvo perduoti Rusijos prezidento administracijos", – teigia žurnalistas.

Dar kartą tas pats A.Kuzinas šmėžuoja garsiojoje "Yves Rocher byloje". Šioje byloje A.Navalnas vėl buvo nuteistas lygtinai, o jo brolis Olegas buvo nuteistas kalėti 3,5 metų bendrojo režimo kolonijoje.

2015 m. tas pats Šeštasis skyrius užsiėmė vadinamąja Paveikslo byla. Keli A.Navalno fondo darbuotojai buvo apkaltinti nuo vienos Vladimiro gatvių tvoros pavogę paveikslą, kurį net ir pats jo autorius vėliau įvertino 5 tūkst. rublių (apie 55 eurai).

Tiriant šią bylą, Šeštasis skyrius pasitelkė įvairias operatyvinės paieškos priemones (įskaitant pokalbių klausymą) mažiausiai dešimties Kovos su korupcija fondo darbuotojų atžvilgiu.

Galiausiai A.Navalno bendražygis Georgijus Alburovas buvo pripažintas kaltas dėl vagystės ir nuteistas priverstiniu darbu, o antrasis kaltinamasis Nikita Kulačenkovas buvo priverstas palikti Rusiją.

Apie A.Kuziną, kurio pavardė nuolat minima įvairiuose dokumentuose, ir pats A.Navalnas yra rašęs: "Jis vykdo visą su manimi susijusį operatyvinį darbą. Minimas visose kratose, pasiklausymuose ir pan. Matyt, jis žino apie mane daug daugiau nei aš pats. Įsivaizduoju, kaip jis pavargo pažindindamasis su mano gana monotoniško ir nuobodaus gyvenimo detalėmis."

Polonojaus pėdsakas

R.Aninas primena, kad vienoje Šeštojo skyriaus kuruotų bylų šmėžavo ir Andrejaus Lugovojaus pavardė. Šiandien Valstybės Dūmos narys 2001-aisiais buvo sulaikytas dėl bandymo padėti iš šalies išvykti Boriso Berezovskio aplinkos žmogui.

2004 m. A.Lugovojus buvo nuteistas kalėti dvejus metus, o 2006 m. jis, britų teisėtvarkos struktūrų teigimu, radioaktyviuoju polonijumi nunuodijo Jungtinėje Karalystėje prieglobstį turėjusį buvusį FSB agentą Aleksandrą Litvinenką.

Kova it su teroristu

Pasak teisėsaugos pareigūnų, dirbusių A.Navalno bylose, laikui bėgant, Šeštasis skyriaus dėmesys sumenko: vadovybė pirmenybę ėmė teikti pinigų srautų požiūriu perspektyvesnėms sritims – pavyzdžiui, bankų skyriui.

Tačiau būtent tuo metu A.Navalnas iš tinklaraštininko jau buvo tapęs aktyviu politiku, tad jį ėmėsi kuruoti ir kitas FSB padalinys – Kovos su terorizmu ir politiniu ekstremizmu direktoratas.

Šio reputacija dviprasmiška. Viena vertus, šiame padalinyje tarnauja karininkai, kurie rizikuoja savo gyvybe kovos su terorizmu misijose. Kita vertus čia yra ir padalinių, kurie užsiima disidentų nutildymu (kartais tiesiogine – fizine – šio žodžio prasme). Pvz., būtent jie dalyvavo smurto prieš nacionalisto Eduardo Limonovo partijos narius akcijose.

Tuo pat metu valdyba yra geros reputacijos prezidento administracijoje. Pavyzdžiui, iki 2012 m. jai vadovavęs Michailas Belousovas dabar yra prezidento administracijos vidaus politikos skyriaus vedėjo pavaduotojas.

Bandymo nunuodyti A.Navalną vykdytojų ir organizatorių vardai turėtų būti gerai žinomi tiems FSB pareigūnams, kurie kiekvieną dieną seka kiekvieną politiko, jo vaikų, žmonos, draugų ir kolegų žingsnį, įsitikinęs publikacijos autorius. "Tačiau vargu, ar jie kada nors kalbės. Nes šiandieninėje Rusijoje frazė "valstybės saugumo pareigūnas" taip pat įgavo priešingą prasmę. Tie, kas davė priesaiką ir buvo pašaukti apsaugoti žmones nuo valdžios savivalės, virto pagrindiniais valdžios savivalės sergėtojais nuo žmonių", – reziumuoja R.Aninas.