Pietų Korėjos kariai paleido įspėjamųjų šūvių, kai keli Šiaurės Korėjos kariai šią savaitę trumpam kirto sieną, antradienį pranešė Seulo Jungtinis štabų vadų komitetas.

Sienos pažeidimas įvyko išaugus įtampai dėl balionų su šiukšlėmis leidimo ir propagandinių pranešimų per garsiakalbius.

Prie smarkiai įtvirtintos Korėjų sienos, vadinamos demilitarizuotąja zona, kartais praliejamas kraujas ir įvyksta smurtinių susirėmimų.

Nepaisant to, kad sekmadienio incidentas įvyko tvyrant įtampai tarp abiejų kaimynių, stebėtojai nemano, jog jis taps dar vienu nesantaikos šaltiniu, nes Pietų Korėja yra įsitikinusi, kad Šiaurės Korėjos kariai kirto sieną netyčia, o Šiaurės Korėja neatsakė ugnimi.

Keli Šiaurės Korėjos pasieniečiai, kurie dirbo kažkokius darbus šiaurinėje sienos pusėje, sekmadienį 12.30 val. vietos laiku kirto karinę demarkacinę liniją, skiriančią abi šalis, pranešė Pietų Korėjos Jungtinis štabų vadų komitetas.

Šie Šiaurės Korėjos kariai, kurių kai kurie buvo ginkluoti, nešinėsi statybinius įrankius. Jie nedelsdami grįžo į savo teritoriją, kai Pietų Korėjos kariuomenė paleido įspėjamuosius šūvius ir paskelbė įspėjamuosius pranešimus, pranešė kariškiai. Anot jų, Šiaurės Korėja nevykdė jokios kitos įtartinos veiklos.

Pietų Korėjos kariuomenė nemano, kad Šiaurės Korėjos kariai tyčia kirto sieną, nes vietovė yra miškinga, o karinės demarkacijos linijos ženklai nebuvo aiškiai matomi, žurnalistams sakė Jungtinio štabų vadų komiteto atstovas Lee Sung-joonas (Li Sungdžunas).

Daugiau informacijos Lee Sung-joonas nepateikė. Tačiau Pietų Korėjos žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad apie 20–30 Šiaurės Korėjos karių greičiausiai pasiklydo, kirto Pietų Korėjos sieną ir nuėjo į Pietų Korėjos teritoriją maždaug 50 metrų. Pranešimuose sakoma, kad dauguma Šiaurės Korėjos pasieniečių nešėsi kirtiklius ir kitus statybinius įrankius.

248 km ilgio ir 4 km pločio demilitarizuotoji zona yra labiausiai saugoma siena pasaulyje. Apskaičiuota, kad pasienyje ir netoli jo yra apie 2 mln. minų. Tai Korėjos karo (1950–1953), kuris baigėsi paliaubomis, o ne taikos sutartimi, palikimas. Be to, sieną iš abiejų pusių saugo spygliuotos vielos tvoros, tankai ir kariai.

Reaguodama į Šiaurės Korėjos paleistus balionus su šiukšlėmis, Pietų Korėjos vyriausybė visiškai sustabdė 2018 metų kariškių susitarimą su Pchenjanu dėl įtampos mažinimo ir atnaujino propagandos per garsiakalbius kampanijas prieš Šiaurės Korėją pasienyje, taip įsiutindama Pchenjaną. Šis perspėjo Seulą, kad Pietų Korėja kelia „naują krizę“.

Šiaurės Korėjos balionų su šiukšlėmis kampanija prasidėjo gegužės viduryje, kai Pietų Korėjos aktyvistai, įskaitant Šiaurės Korėjos perbėgėlius, į šiaurinę kaimynę išsiuntė dešimtis balionų su prieš Kim Jong Uną (Kim Čen Uną) nukreipta propaganda ir korėjietiškos popmuzikos įrašais.

Šiaurės Korėja itin jautriai reaguoja į bet kokią jos politinės sistemos kritiką iš išorės, daugumai šalies gyventojų neturint oficialios prieigos prie užsienio naujienų. Šiaurės Korėjoje gyvena 26 mln. žmonių.

Kim Jong Uno sesuo ir pagrindinė vyriausybės atstovė Kim Yo Jong (Kim Jo Čen) perspėjo, kad jei Pietų Korėja toliau siųs lankstinukus ir neatšauks propagandos per garsiakalbius kampanijų, Šiaurės Korėja imsis atsakomųjų veiksmų.

Šiuo metu taikomos priemonės primena Šaltojo karo laikų psichologinį karą. Dėl per sieną leidžiamų balionų ir abipusės propagandos per garsiakalbius įtampa tarp Pchenjano ir Seulo dar labiau padidėjo. Derybos dėl Šiaurės Korėjos branduolinių ambicijų yra įstrigusios jau keleri metai.