Rusijos invazija į Ukrainą išryškino tarptautinių organizacijų, įskaitant Jungtines Tautas (JT), Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA), Tarptautinį Raudonąjį Kryžių (TRK), ribotumą ir trūkumus reaguojant į tarptautinės teisės pažeidimus ir užtikrinant pasaulio saugumą.

Sprendimas iš nežinojimo

JT, kurios pagrindinis vaidmuo – skatinti taiką ir saugumą, susiduria su iššūkiu, kai viena iš jos Saugumo Tarybos (JT ST) nuolatinių narių – Rusija – pažeidžia tarptautinę teisę, tai kelia abejonių dėl jos legitimumo ir veiksmingumo sprendžiant konfliktus. Buvo surengta daugiau kaip 70 JT ST posėdžių dėl Ukrainos, priimta Generalinės Asamblėjos rezoliucijų, įsteigta JT Žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje dokumentuoja Rusijos kariuomenės karo nusikaltimus ir civilių aukas, tačiau Maskva toliau žudo užpultos Ukrainos žmones.

2023 m. pavasarį JT Žmogaus teisių taryba įsteigė naują pareigybę – JT specialiojo pasiuntinio žmogaus teisių klausimais Rusijoje.

1945 m. spalio 24 d. oficialiai veiklą pradėjusios organizacijos pagrindinė funkcija – palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą. Tačiau, 2022 m. vasario 24 d. prasidėjus karui Ukrainoje, JT pasirodė esančios bejėgės padėti: Rusija blokuoja bet kokias rezoliucijas, JT naudoja kaip platformą savo propagandai skleisti.

Deja, pasauliui prireikė plataus masto invazijos į Ukrainą, kad pradėtų kalbėti apie tai, jog vietą JT ST Rusija turi neteisėtai.

JT Chartijos 3-iajame straipsnyje sakoma: „Pirminiai Jungtinių Tautų narės yra valstybės, kurios dalyvavo Jungtinių Tautų konferencijoje San Fransiske steigiant tarptautinę organizaciją, arba anksčiau – 1942 m. sausio 1 d. – pasirašė Jungtinių Tautų deklaraciją, ir kurios pagal 110-ąjį straipsnį pasirašė šią Chartiją ir ją ratifikavo.“ Tačiau Rusija šioje konferencijoje nedalyvavo ir niekada nebuvo išrinkta jos nare visuotiniame susirinkime.

Tad kodėl Rusija vis dar yra JT ST ir turi veto teisę? Šį klausimą JT Generalinei Asamblėjai adresavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Palaikydama jį visuomeninė grupė #unrussiaUN inicijavo peticiją, kurią galima pasirašyti https://www.change.org/p/kick-russia-out-of-the-un.

Savo svarstymais šia tema pasidalijusi VDU dėstytoja dr. Emilija Pundziūtė-Gallois pastebi: tokiems klausimams nėra formalaus sprendimo, jie paprastai sprendžiami ad hoc.

„Organizacija nėra numačiusi jokios formalios procedūros, kaip perimti išnykusios valstybės teises. Rusija formaliai perėmė SSRS tęstinumą tarptautinės teisės prasme, visus buvusius valstybės įsipareigojimus, tarptautines sutartis, finansines skolas. Kaip ir logiška, kad jai priklausytų ir vieta ST“, – sako dr. E. Pundziūtė-Gallois.

Anot ekspertės, XX a. pabaigoje nekalbėta apie argumentus, kurie imti kelti po 2022 m. vasario 24-osios, apie idėją, kad į SSRS vietą galėtų pretenduoti ir dar dvi didžiausios buvusios respublikos – Baltarusija ir Ukraina.

Pirmasis Rusijos užsienio reikalų ministras Andrejus Kozyrevas savo atsiminimuose rašo, esą niekam – nei patiems rusams, nei JT – nebuvę aišku, kaip reikėtų perduoti SSRS teises, bet toks buvo priimtas sprendimas ir niekas neprieštaravo.

Įtampa: apie problemas, kurias Rusijos kariuomenė kelia Zaporižios AE dirbančiai TATENA komandai, agentūros vadovas Rafaelis Grossi (kairėje) kalbėjo ir kovo 6 d. Sočyje vykusiame susitikime su Vladimiru Putinu. / V. Sharifulin / „Reuters“ / Scanpix nuotr.

Istorinės paralelės

Dr. E. Pundziūtės-Gallois nuomone, pašalinti Rusijos iš JT „nelabai įmanoma, nes nėra tokios procedūros ir tarptautinėje erdvėje viskas veikia pagal susitarimą“.

„Valstybės vis tiek yra suverenūs veikėjai, kurie arba susitaria, arba ne. Tarptautinė teisė galioja tiek, kiek valstybė nori jos laikytis, ir nėra jokios priemonės, kuri priverstų valstybę jos laikytis. Tai, kad Rusija blokuoja JT ST, visiems aišku ir tai jau vyko nuo anksčiau, pavyzdžiui, per karą Sirijoje. Ukrainos atveju tai tęsiasi. Ypač blogai, kad Rusija, būdama JT ST narė, pažeidė JT Chartiją, pagal kurią karas arba agresija kitos valstybės atžvilgiu yra draudžiama. Tai rodo JT ST nefunkcionalumą“, – sako ekspertė.

Istorinis pavyzdis, parodantis, kad Rusijos pašalinimas iš JT nepadėtų, – Tautų Lyga, iš kurios jos devyniolika narių galėjo bet kada pasitraukti. „Nacių Vokietija, SSRS, vėliau Japonija išėjo iš Tautų Lygos, tačiau tai neišsprendė problemos: tos šalys vis tiek darė, ką norėjo. Todėl, pašalinus Rusiją iš JT, problema nebūtų išspręsta. Jeigu Rusija išeis iš JT, tai nebebus universali organizacija, Rusija gali pradėti kurti alternatyvias organizacijas. Jau ir dabar tokios grėsmės esama, nes Kinija irgi kalba apie alternatyvią pasaulio tvarką“, – dėsto dr. E. Pundziūtė-Gallois.

Išeitis – remti Ukrainą

Vienas iš būdų pašalinti Rusiją – remtis 6-uoju JT Chartijos straipsniu, kuriame sakoma: „Jungtinių Tautų narę, sistemingai pažeidžiančią šioje Chartijoje įtvirtintus principus, Generalinė Asamblėja, ST rekomendavus, gali pašalinti iš Organizacijos.“ Tačiau šiam veiksmui reikalingas Generalinės Asamblėjos balsavimas pagal ST, kurioje Rusija turi veto teisę, rekomendaciją.

„Gana radikalus Chartijos pakeitimo variantas, siekiant panaikinti bet kokias nuorodas į Rusijos narystę, susiduria su panašiu klausimu: Chartijos 108-asis straipsnis reikalauja, kad bet kokius pakeitimus ratifikuotų du trečdaliai narių, įskaitant visus penkis nuolatinius JT ST narius. Taigi, deja, nelabai būtų galima rasti bet kokį teisinį būdą, kaip pašalinti RF iš JT ST nuolatinių narių“, – sako dr. E. Pundziūtė-Gallois.

Išmetus Rusiją iš JT, problema nebūtų išspręsta. Jeigu Rusija išeis iš JT, tai nebebus universali organizacija, Rusija gali pradėti kurti alternatyvias organizacijas.

Šiuo metu JT negali ne tik pašalinti Rusijos iš JT ST, bet ir rasti priemonių, kaip sustabdyti karą Ukrainoje. JT Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) yra nurodęs Maskvai sustabdyti agresiją prieš Ukrainą, tačiau ji šio sprendimo nepaiso. Tad vienintelis kelias nutraukti karą – paremti Ukrainą ginklais.

„Tarptautinės organizacijos negali tiekti ginklų, nes jų turi tik valstybės. Problema, kad Europoje nėra pakankamai ginkluotės, nes niekas Europoje neplanavo tokio karo, visa gynyba buvo planuojama įvairioms antiteroristinėms operacijoms, pvz., Afrikoje, kur reikalinga visiškai kitokia ginkluotė. Dabar gynybos pramonė turi persiorientuoti ir tai nėra paprasta, – anot ekspertės, per pastaruosius dvejus metus buvo manoma, kad Maskvai sutramdyti pakaks sankcijų. – Dabar matoma, kad Rusija nekapituliavo, tik stiprėja ir dėl to Europa vėl permąsto savo karinę strategiją.“

Sunkūs precedentai

Rusijos karas prieš Ukrainą – nebe pirmas atvejis, kai JT demonstruoja savo bejėgiškumą. Organizacijos nesėkmės buvo akivaizdžios ir Bosnijos kare 1992 m. Bosnijos musulmonai buvo terorizuojami dėl jų etninės priklausomybės, JT nesugebėjo sustabdyti smurto, kol žuvusiųjų skaičius neišaugo iki 200 tūkst.

Antrasis JT bejėgiškumo pavyzdys – pirmasis karas Čečėnijoje. Prasidėjus šiam konfliktui, JT dėmesį sutelkė į Rusijos karinių pajėgų vykdomą čečėnų tautos etninį valymą.

Dar 1995 m. sausio 6 d. TTT pasmerkė̇ neproporcingą Rusijos pajėgų naudojimą prieš civilius Grozne, nurodyta, kad Rusijos armija pažeidė neginkluotų civilių teisę į̨ gyvybę.

1999 m. gruodį Jungtiniame pareiškime dėl Čečėnijos JT vyriausioji žmogaus teisių̨ komisarė, Europos Tarybos generalinis sekretorius ir Europos saugumo ir bendradarbavino organizacijos vyriausiasis tautinių mažumų̨ komisaras išreiškė susirūpinimą dėl civilių padėties Grozne. Jie pabrėžė, kad Rusijos į̨sipareigojimai pagal tarptautinę ir humanitarinę̨ teisę reikalauja griežtai laikytis šių standartų, kad bet kuris policijos ar saugumo veiksmas neturi pažeisti pagrindinių žmogiškumo principų̨.

Rusijos atstovai tikino esą pasirengę įsileisti nepriklausomų ekspertų komisijas tirti žmogaus teisių pažeidimų Čečėnijoje, tačiau tokie pareiškimai labiau buvo skirti visuomenei nuraminti.

2000 m. Čečėnijoje lankantis JT vyriausiajai žmogaus teisių komisarei Mary Robinson nebuvo leidžiama išvykti iš sostinės į kaimus, kuriuose tarptautiniai žmogaus teisių stebėtojai įtarė vykstant civilių valymus. M. Robinson reikalavimai leisti apžiūrėti sulaikymo centrus taip pat buvo ignoruojami, kaip ir planai susitikti su Vyriausybės atstovais.

2001 m. balandį JTO Žmogaus teisių komisija priėmė rezoliuciją (2001/24) dėl situacijos Čečėnijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje (RF), į kurią RF užsienio reikalų ministras atsakė: Maskva neįpareigota paisyti šio dokumento, nes jame esą pateiktas neobjektyvus, situacijos neatitinkantis vaizdas.

Rezoliucijoje atkreiptas dėmesys, kad Rusija pažeidžia pagrindinius žmogaus teisių apsaugos principus, paminėtas vykdomas čečėnų įkaitų grobimas ir sausumos minų naudojimas. JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė̇ 2002 m. vasario 26 d. pateikė ataskaitą, kurioje rekomendavo atlikti nepriklausomą tarptautinį tyrimą.

Alternatyvios priemonės

JT ST Čečėnijos klausimu taip pat nėra priėmusi nė vieno dokumento, tad akivaizdu, kad organizacija jau prieš kelis dešimtmečius nesugebėjo sustabdyti konfliktų. Gal metas reformuoti JT, kol ji netapo visiškai nereikalinga?

Anot dr. E. Pundziūtės-Gallois, tai padaryti būtų labai sunku. „Chartijai pakeisti reikia labai didelės daugumos pritarimo, tam turi pritarti visos penkios nuolatinės JT ST narės, įskaitant ir Rusiją. Tačiau yra kitų būdų, kurie padeda JT funkcionuoti. 2022 m. balandį, kai tapo akivaizdu, kad JT ST narės gali blokuoti svarbius sprendimus, Lichtenšteinas pasiūlė rezoliuciją: tuo atveju, kai yra panaudojamas veto, Generalinė Asamblėja kviečia juo pasinauojusią JT ST narę, kad ši paaiškintų savo motyvus“, – anot ekspertės, tokie maži žingsneliai padėtų evoliucionuoti JT.

Naudojamasi ir kitomis priemonėmis. Pvz., Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT), kuris nėra JT dalis, tačiau yra susijęs su organizacija, yra išdavęs tarptautinį arešto orderį Vladimirui Putinui. „Žinoma, jį suimti ir nuvežti į Hagą bus sunku, bet tai vis tiek apriboja jo veikimo laisvę, pvz., bijodamas suėmimo jis nevažiavo į PAR, kitas valstybes, kurios yra pasirašiusios Romos statutą ir kurios pripažįsta TBT. Aišku, tai kenkia jo reputacijai“, – sakė ekspertė.

TATENA bejėgė?

TATENA, atsakinga už branduolinės saugos užtikrinimą, taip pat sulaukia kritikos dėl nepakankamo veiksmų operatyvumo ir aiškumo atliepiant grėsmes, susijusias su karu Ukrainoje, ypač – Černobylio ir Zaporižios atominių elektrinių situacija.

Didžiausią Europoje Zaporižios elektrinę Rusija užėmė plataus masto invazijos pradžioje, tačiau iki šiol TATENA ekspertams nebuvo leista patekti į 1-ojo, 2-ojo ir 6-ojo bloko reaktorių sales, jiems trukdoma stebėti branduolinės saugos ir saugumo situaciją elektrinėje.

TATENA prašė Rusijos Vyriausybės suteikti prieigą prie visų elektrinės skyrių, kad būtų išvengta sunkių padarinių. Tačiau padaryti įtakos Rusijai, kurioje nepaisoma rizikos jos pačios gyventojų branduolinei saugai, niekas negali.

Deja, agentūra neturi jokių priemonių, kuriomis galėtų paveikti Rusiją, tačiau Zaporižios AE aikštelėje nuolat dirba TATENA rotuojamos misijos ekspertai, kurių vien buvimas šioje elektrinėje mažina riziką, kad Rusija norės sukelti pavojingą incidentą.

Palikti nežinioje

Mandatą teikti humanitarinę pagalbą ir apsaugoti karo aukas turintis TRKK neturi laisvos prieigos prie Rusijos nelaisvėje laikomų ukrainiečių. Daugelis karių, grįžusių iš Rusijos nelaisvės, pasakojo apie Rusijos kalėjimuose patirtus kankinimus.

2023 m. kovo 10 d. į rusų nelaisvę patekęs Oleksijus Anulia per vieną apsikeitimą grįžęs į Ukrainą pasakojo, kad kalėjimo prižiūrėtojai bandė išprievartauti jį, tardymo metu jis neteko trijų dantų, kad išgyventų, buvo priverstas valgyti tarakonus ir peles. Kai kurie „Azov“ kariai buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos ir išsiųsti į vieną baisiausių Rusijos kalėjimų – Orienburgo srityje esantį „Juodąjį delfiną“.

Dažnai norime, kad tarptautinės organizacijos išgelbėtų pasaulį, bet JT buvo įsteigtos ne tam, jog sukurtų žemėje rojų.

Ukrainos kariai – ne tik vyrai, bet ir moterys – laikomi netinkamomis sąlygomis, jiems ne visada duodama maisto ir medicinos priemonių, kaip numatyta Ženevos 3-iosios konvencijos „Dėl elgesio su karo belaisviais“ 2-ajame priede. Organizacijos neveiksmingos net ir esant tokioms situacijoms, kai žūsta daug karo belaisvių, kaip kad atsitiko Olenivkoje.

TRKK tikina vis dar neturintis prieigos prie visų karo belaisvių. Plataus masto invazijos antrųjų metinių proga apžvelgdamas savo darbus TRK paskelbė, kad nuo 2022 m. vasario aplankyta beveik 2 400 karo belaisvių abiejose pusėse ir tiesiogiai dalytasi naujienomis ir atnaujinimais su tūkstančiais šeimų. „Toliau siekiame, kad dvišalio dialogo būdu būtų sudarytos sąlygos patekti visiems karo belaisviams“, – sakoma organizacijos pranešime.

Tuo tarpu vasario 25 d. Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas paskelbė, kad Rusijos nelaisvėje laikomi 28 tūkst. civilių ukrainiečių: žurnalistų, vietos valdžios atstovų, bažnyčių ir tarptautinių organizacijų atstovų. Dešimtys ukrainiečių karių, kuriuos gina tarptautiniai teisės aktai, buvo neteisėtai apkaltinti, dalis jų Rusijos teismuose buvo nuteisti ilgus metus kalėti.

Rusijos pareigūnai informaciją apie sulaikytus ukrainiečius atsisako teikti net artimiems giminaičiams, pateikusiems giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą.

Akivaizdu, kad situacija nepasikeitė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kai Maskva jau demonstravo savo nepagarbą tiek žmogaus gyvybei, tiek tarptautiniams įsipareigojimams.

1939 m. rugsėjį prasidėjus karui, sovietų nelaisvėje atsidūrė 240–250 tūkst. lenkų. Stovykloje Kozelske, Smolensko srityje (dab. Kalugos sritis Rusijoje) buvo sutelkta apie 5 tūkst. belaisvių. Žmones puolė parazitai, neužteko tualetų, niekas nevalė ir nedezinfekavo esamų, dienos maisto racionas buvo 800 g duonos, 30 g cukraus, porcija košės pusryčiams ir sriuba pietums; mėsos, žuvies ir daržovių belaisviai gaudavo nereguliariai. Dėl sunkių gyvenimo sąlygų kaliniai masiškai sirgo plaučių, virškinimo trakto ligomis, reumatu, kentėjo dėl vitaminų trūkumo.

1940 m. kovo 5 d. Visasąjunginės komunistų partijos Centro komiteto politinis biuras nusprendė, kad Kozelsko, Starobelsko ir Ostaškovo stovyklose laikomiems 14,7 tūkst. kalinių, 11 tūkst. Vakarų Ukrainos regionuose ir Baltarusijoje buvusių kalinių turi būti skirta mirties bausmė.

Kozelskio karo belaisvių stovykla pradėta likviduoti 1940 m. balandžio 3 d. Kadangi nėra galimybės susipažinti su Rusijoje laikomais nusikaltimo dokumentais, galutinis aukų skaičius ir jų asmens duomenys vis dar nežinomi. 1947 m. kovo 12 d. teismui išklausius liudytojų, Katynės žudynių epizodas buvo išbrauktas iš karo nusikaltimų sąrašo, svarstytinų Niurnbergo procese. Tribunolas nepateikė jokių kaltinimų.

Tai neatskleidžia TRKK neveiksnumo – tik nesikeičiantį Rusijos požiūrį į karo belaisvius ir pabrėžia tarptautinių organizacijų svarbą pastarųjų likimams.

„Dažnai norime, kad tarptautinės organizacijos išgelbėtų pasaulį, bet JT buvo įsteigtos ne tam, jog sukurtų žemėje rojų, o kad išgelbėtų pasaulį nuo pragaro. Nors, galima sakyti, kad ir nuo pragaro nepavyksta išgelbėti“, – sako ekspertė dr. E. Pundziūtė-Gallois.