Artimųjų Rytų ekspertas Michailas Krutichinas portalui kauno.diena.lt įvertino dabartinę situaciją ir tai, ką turėtų padaryti Donaldas Trumpas, jei norėtų revoliucijos pergalės.
– Ajatolų režimas atrodo laikosi tvirtai. Į kurią pusę krypsta jėgos balansas?
– Šiuo metu laimi režimas. Pastarosiomis dienomis protestų banga slūgsta. Anksčiau matėme po 76 – 80 demonstracijų per parą įvairiuose miestuose, o užvakar vyko vos šešios ir jos jau nebe tokios masinės. Suveikė režimo represijos ir elementarus nuovargis. Be to, protestuotojai aiškiai laukė karinio įsikišimo iš išorės, bet jo vis nėra ir žmonės nusivilia. Taip kad jei kažkas kardinaliai nepasikeis, šiandien stebime tendenciją link protestų užgesimo.
– Revoliucijos pradžioje daug kalbėta apie viltis, kad į protestuotojų pusę gali pereidinėti kareiviai ir policininkai, tačiau to neįvyko. Kodėl? Ajatola laiko savo pakalikus geležiniame kumštyje?
– Nėra į kieno pusę pereiti. Protestuotojai niekaip neorganizuoti, jų nevienija jokia politinė jėga arba judėjimas. Tai absoliučiai stichinis sukilimas, kurį pradėjo net ne revoliucinis jaunimas, o turgaus prekeiviai, kurie beje yra labai išprusę žmones ir pamatė, kad ekonominė padėtis šalyje žada labai rimtas problemas artimiausioje ateityje.
Iš vienos pusės, režimas iš pradžių vengė masinių represijų. Iš kitos, daug protestų vyko provincijoje, kur saugumo pajėgos menkos.
Mano duomenimis, nefiksuota patvirtintų kareivių ir pareigūnų perėjimo į protestuotojų pusę atvejų. Yra kita informacija, esą nemažai kariškių paslapčia stengiasi perduoti žinią į užsienį, kad palaikytų šacho sūnų Rezą Pahlavį, jei šis grįžtų į Iraną, bet sosto įpėdinis neskuba.
Melskitės jūs kiek norite ir nors kasmet į Meką važinėkit, tik būkite malonūs, nesikiškite į valstybės valdymą.
– Protestų nuotraukose ir vaizdo įrašuose galima pastebėti, kad jaunimas naudoja Zoroastrizmo simbolius. Ar tai reiškia, kad revoliucija bent iš dalies nukreipta ne tik prieš režimą, bet ir Islamą apskritai?
– Į protestus išėję iraniečiai jau nebeabejoja, kas kaltas dėl jų šalies bėdų. Tai ne šiaip režimas, o konkrečiai jo viršūnėje sėdintys religiniai fanatikai. Antiislamiškos nuotaikos ypatingai gajos tarp išsilavinusių jaunuolių, kurie nuo Islamo nusisuka į senovinę persų Zoroastrizmo religiją. Be to, pastaraisiais metais net apie milijoną iraniečių tapo krikščionimis.
Neapykanta režimui susitapatina su neapykanta dvasininkams, nes žmonių akyse tai vienas ir tas pats. Tarkime, jei kuo nors nusikalsta katalikų kunigas, jo nusikaltimas vertinamas atskirai nuo Vatikano hierarchų. Tuo metu Islamo religiniai lyderiai žmonių akyse patys ir įkūnija visą blogį.
Tokiu atveju natūralu, kad žmonės ieško kitų dvasinių ir politinių idėjų, kuriomis galėtų remtis ir matome, kad Irano jaunimas šlovina 1979 m. nuverstą monarchiją ir tuo pačiu metu – ikiislamiškąją persų civilizaciją.
Atidžiai stebėjau jų lozungus ir radau bent du paplitusius. Pirmasis: „Mes – arijai ir nesilenkiame prieš arabus“. Tai lyg ir priminimas, kad senovėje Islamą persams jėga primetė užkariautojai arabai. Antrasis: „Mirtis trims niekšams – mulai, „leftistui“ ir mudžachedui“. Tai yra dvasininkams ir radikaliems kairiesiems, kurie dar Islamo revoliucijos metais sugebėjo sukurti išsigimusį Islamo ir Marksizmo hibridą. Kitaip tariant, tai yra jėgos, kurios kartu nuvertė monarchiją.
Apskritai, protestuotojai vengia atvirai ir tiesiai pulti pačią Islamo religiją. Revoliucionieriai iš esmės nėra prieš musulmonus – melskitės jūs kiek norite ir nors kasmet į Meką važinėkit, tik būkite malonūs, nesikiškite į valstybės valdymą. Žodžiu, šiuo atžvilgiu elgiamasi gana atsargiai, visgi kalbame apie musulmonišką šalį.
– D. Trumpas pažadėjo pagalbą ir daug kas tiki, kad ajatolų režimas tikrai sulauks veikiausiai bendro JAV ir Izraelio karinio smūgio. Kokio masto tai turi būti smūgis, kad ne šiaip apmaldytų režimą, o tikrai padėtų revoliucijai?
– Smūgiai turėtų būti galingi ir tikslūs. Jei D. Trumpas norėtų revoliucionierių pergalės, būtinai tektų smogti visiems politinės vadovybės centrams ir pagrindiniams kariniams objektams, įskaitant kareivines. Čia galima detalizuoti, kad turėtų būti atakuoti Islamo revoliucinės gvardijos objektai – reguliarioji armija žymiai silpnesnė ir apskritai nelabai ką gali.
Vengti smūgių policijos objektams – ten įkalinti tūkstančiai protestuotojų.
Tai suveiktų, bet nemanau, kad D. Trumpas ryšis dideliam smūgiui. Manau, jis tai padarytų, jei patarėjai jį įtikintų, kad revoliucija tikrai gali laimėti, nes dabar jis tuo netiki.
Nemanau, kad D. Trumpas ryšis dideliam smūgiui. Manau, jis tai padarytų, jei patarėjai jį įtikintų, kad revoliucija tikrai gali laimėti, nes dabar jis tuo netiki.
– Galbūt jis tikisi pakartoti Venesuelos scenarijų?
– Jokių šansų. Iranas – ne Venesuela. Sklinda visokių juokingų gandų, pavyzdžiui, kad D. Trumpas paprašė Vladimiro Putino išsivežti visą Irano vadovybę į Maskvą. Visa tai tik juokeliai.
– Per porą pastarųjų dešimtmečių matėme žlungant ne vieną taikią revoliuciją. Ar galime teigti, kad jėgos turintis ir kraujo upes lieti nebijantis režimas negali būti nuverstas nepanaudojant jėgos arba nesant užsienio karinės paramos?
– Esu linkęs sutikti su tokiu teiginiu. Tarkime, Islamo revoliucijos pergalę lėmė ne tiek šacho valdžios silpnumas, kiek tai, kad amerikiečiai įtikino jį nenaudoti jėgos prieš sukilėlius. Faktiškai, šachas buvo įtikintas pasiduoti. Dabartinis režimas nekartoja šios klaidos.
– JAV ir Izraelis yra vienintelės valstybės, kurios turi jėgų smogti Iranui ir realiai pakeisti jėgų balansą. Ką manote apie kitų valstybių, įskaitant Europos šalis, politikų raginimus iraniečiams tęsti kovą? Argi ne veidmainiška raginti žmones aukotis, kai puikiai žinai, kad pats nė piršto nepajudinsi jiems padėti, nebent „siųsi maldas ir feisbuko like’us“?
– Tai yra siaubinga ir tai yra šlykštu. Jų rankos taip pat bus suteptos jau žuvusių ir dar žūsiančių iraniečių krauju.
Naujausi komentarai