„Skaičius, dydis, skraidymo pobūdis, virš oro uosto praleistas laikas. Visa tai kartu (...) rodo, kad tai pajėgus veikėjas. Kas šis pajėgus veikėjas, aš nežinau“, – žurnalistams sakė policijos inspektorius Jensas Jespersenas.

Pirmadienio vakarą Kopenhagos oro uostas buvo uždarytas kelias valandas, kol virš jo skraidė neatpažinti dronai, ir antradienio rytą vėl atidarytas. Iki 20 tūkst. keleivių patyrė skrydžių vėlavimus ir kelionių sutrikimus, pranešė oro uosto pareigūnai.

Dronų veiklai tirti buvo išsiųstos gausios policijos pajėgos, įrenginiai kelias valandas buvo matomi atskrendantys ir nuskrendantys, o galiausiai patys pasišalino. Vykdydama tyrimą policija bendradarbiauja su Danijos kariuomene ir žvalgybos tarnyba, sakė J. Jespersenas.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškė, kad dronai, sutrikdę Kopenhagos oro uosto veiklą, buvo „iki šiol rimčiausia ataka prieš Danijos ypatingos svarbos infrastruktūrą“, antradienį pranešė naujienų agentūra „Ritzau“.

„Tai daug pasako apie laikus, kuriais gyvename, ir tai, kam mes, kaip visuomenė, turime būti pasirengę“, – sakė M. Frederiksen.

„Žinoma, neatmetame jokios galimybės, kas už to slypi“, – pridūrė ji.

Premjerės teigimu, šis incidentas sutampa su Europos oro uostuose neseniai pastebėtais dronais, oro erdvės pažeidimais ir kibernetinėmis atakomis. 

Danijos žvalgyba antradienį pareiškė, kad šaliai iškilusi didelė sabotažo grėsmė, po to, kai virš Kopenhagos oro uosto kelias valandas skraidė dideli dronai, dėl kurių jį teko uždaryti.

„Danijoje susiduriame su didele sabotažo grėsme. Kažkas nebūtinai nori mus pulti, o verčiau sukelti mums stresą ir pamatyti, kaip reaguosime“, – spaudos konferencijoje sakė Danijos žvalgybos tarnybos PET operacijų direktorius Flemmingas Drejeris.

Dronai skraidė ir virš Norvegijos sostinės Oslo oro uosto, jis pirmadienį irgi buvo uždarytas, bet antradienį atnaujino veiklą. Norvegijos policija kol kas nekomentavo incidento.  

J. Jespersas sakė, kad pirmadienį virš Kopenhagos oro uosto daugiau nei tris valandas skraidė „keli dideli dronai“. Policija nusprendė jų nenumušti dėl saugumo priežasčių.

„Reikia labai gerai apgalvoti prieš mėginant numušti tokius didelius dronus“, – sakė J. Jespersenas ir pridūrė, kad galima įsivaizduoti, kas būtų buvę, jei dronai būtų nukritę ant žemės, kur yra lėktuvų su žmonėmis, degalais ir būstai keliose vietose aplink oro uostą.

Pasak J. Jesperseno, nežinoma, iš kur buvo valdomi dronai, tačiau tai galėjo būti daroma iš daugelio kilometrų atstumo.

Dronai skrido iš kelių krypčių, sakė jis Danijos transliuotojui DR ir pridūrė, kad „labai tikėtina, jog jie buvo paleisti iš laivo“.

Kopenhagos oro uostas yra Oresundo sąsiaurio pakrantėje, tarp Švedijos ir Danijos.

Kopenhagos oro uosto pareigūnai teigė, kad oro eismas antradienio rytą buvo atnaujintas, tačiau dėl 31 skrydžio nukreipimo ir daugiau nei 100 atšaukimų nukentėjo 20 tūkst. keleivių. Sutrikimai tęsis ir antradienį, nes daugelio lėktuvų nebuvo numatytuose oro uostuose.

Incidentai įvyko po dronų ir naikintuvų įsiveržimų į Lenkiją, Estiją ir Rumuniją, dėl oro erdvės pažeidimų šios Europos Sąjungos ir NATO narės apkaltino Rusiją, bet Maskva šiuos kaltinimus atmetė.

Rusija antradienį neigė, kad yra susijusi su dronais, dėl kurių Kopenhagos oro uostas buvo priverstas kelias valandas užsidaryti, nors Danijos ministrė pirmininkė pareiškė negalinti atmesti Maskvos dalyvavimo.

„Mes visada girdime nepagrįstus kaltinimus iš ten. Galbūt šalis, kuri užima rimtą ir atsakingą poziciją, neturėtų nuolat kartoti tokių nepagrįstų kaltinimų“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.