„Turite nedelsdami palikti šią teritoriją“, – anksti pirmadienį platformoje „X“ parašė Los Andželo policijos departamentas.

Remiantis policijos pranešimais, savaitgalį dėl protestų buvo sulaikyti 56 žmonės. Policijos viršininkas Jimas McDonnellas, kurį citavo JAV žiniasklaida, paskelbė, kad „ligšiolinis sulaikytų asmenų skaičius yra niekis, palyginti su tuo, kas dar laukia“.

Sekmadienį įtampa smarkiai išaugo, kai D. Trumpas įsakė dislokuoti nacionalinę gvardiją ir mobilizuoti reguliariąsias karines pajėgas, nors tam priešinosi vietos pareigūnai. Reaguodami į precedento neturintį pajėgų dislokavimą, gatves užplūdo tūkstančiai protestuotojų. Siekdama išvaikyti žmonių minias, teisėsauga atsakė ašarinėmis dujomis, guminėmis kulkomis ir dezorientuojamosiomis (angl. flashbang) granatomis.

Tačiau gyvenimas likusiame didmiestyje ir toliau iš esmės tekėjo įprasta vaga, išskyrus pavienius neramumų židinius miesto centre.

Leidinys „The New York Times“ citavo ekspertą, kuris sakė, kad tai pirmas kartas per 60 metų, kai kuris nors prezidentas dislokavo valstijos nacionalinę gvardiją be gubernatoriaus sutikimo. Paskutinis toks atvejis fiksuotas 1965 m., kai prezidentas Lyndonas B. Johnsonas pasitelkė karius, kad apsaugotų daugiausia juodaodžius demonstrantus per pilietinių teisių judėjimą Alabamoje.

Protestai prasidėjo penktadienį, po to, kai Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) pareigūnai mieste įvykdė kratos orderius, D. Trumpui siekiant tikslo masiškai deportuoti dokumentų neturinčius imigrantus.

Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas apkaltino D. Trumpo administraciją sąmoningu eskalacijos provokavimu ir neteisėtais veiksmais. Demokratų gubernatorius, kuris yra laikomas galimu kandidatu 2028 m. prezidento rinkimuose, paskelbė, kad valstija pateiks ieškinį prieš federalinę vyriausybę.