Naujienų agentūros AFP žurnalistai sostinėje girdėjo kaukiančias oro pavojaus sirenas, o dėl jas lydėjusių kelias valandas trukusių griausmingų sprogimų ir žybsnių danguje Kyjivo gyventojai suskubo slėptis metro stotyse.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido 675 puolamuosius bepiločius orlaivius ir 56 raketas, kurios daugiausia buvo nukreiptos į Kyjivą, ir pridūrė, jog oro gynybos daliniai numušė 652 bepiločius ir 41 raketą.
„Viskas degė. Žmonės rėkė (…) žmonės šaukė“, – netoli sugriuvusio sovietinio gyvenamojo pastato AFP pasakojo Kyjivo gyventojas Andrijus, kuris vis dar vilkėjo naktinius marškinius su kraujo dėmėmis.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad sostinėje žuvo penki žmonės, o dar apie 40 buvo sužeista, be to, buvo apgadinti gyvenamieji pastatai, mokykla, veterinarijos klinika ir kita civilinė infrastruktūra.
„Tai tikrai nėra tų, kurie tiki, kad karas artėja prie pabaigos, veiksmai. Svarbu, kad partneriai netylėtų apie šį smūgį“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis pagyrė oro gynybos dalinius už tai, kad jie numušė 93 proc. sviedinių, tačiau pažymėjo, jog santykis turi būti didesnis. Jis pripažino, kad „sunkiausias iššūkis yra gynyba nuo balistinių raketų“.
Rusija, kuri įsiveržė į Ukrainą prieš daugiau kaip ketverius metus, pareiškime tvirtino, kad jos smūgiai buvo atsakomojo pobūdžio ir kad jos raketų ir bepiločių orlaivių banga buvo nukreipta į su kariuomene susijusius objektus bei energetikos objektus, remiančius Ukrainos kariuomenę.
Chaotiškos gelbėjimo scenos
AFP žurnalistai auštant matė chaotiškas scenas, kai gelbėtojai naršė per ataką sugriuvusio gyvenamojo pastato nuolaužose.
Avarinių tarnybų darbuotojai iš įvykio vietos gabeno per smūgius sužeistus ir žuvusius žmones, o gyventojai verkė laukdami žinių apie artimuosius ir kaimynus.
Naujausias apšaudymas yra dar vienas didelis žingsnis atgal dedant pastangas užbaigti karą, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakurstė nedideles viltis dėl taikos, kai praėjusią savaitę padėjo sudaryti trijų dienų paliaubas tarp Kyjivo ir Maskvos, o Rusijos lyderis Vladimiras Putinas užsiminė, kad karas gali artėti prie pabaigos.
Paliaubas, paskelbtas tuo metu, kai V. Putinas vadovavo sumažintam kariniam paradui Raudonojoje aikštėje, skirtam paminėti pergalės Antrajame pasauliniame kare metines, aptemdė abiejų pusių kaltinimai pažeidimais.
Iš karto po to, kai antradienį jos baigėsi, Ukraina ir Rusija inicijavo tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių atakas.
Kyjivo oro pajėgos nurodė, kad Rusija per pastarąsias 36 valandas paleido į Ukrainą daugiau kaip 1,5 tūkst. bepiločių orlaivių.
Taikiniu tapo ir JT
Kremlius sumenkino mintį, kad šeštadienį nuskambėję migloti V. Putino komentarai apie tai, jog karas „artėja prie pabaigos“, gali reikšti Maskvos pozicijos švelnėjimą.
Jis trečiadienį pakartojo reikalavimą, kad Ukraina visiškai pasitrauktų iš rytinio Donbaso regiono, nes tik tada gali būti skelbiamos paliaubos ir rengiamos visapusiškos taikos derybos.
Kyjivas tokį žingsnį atmeta ir vadina jį tolygiu kapituliacijai.
Rusija talžo Ukrainos miestus jau daugiau kaip ketverius metus, tačiau didelio masto bepiločių orlaivių ir raketų atakas paprastai rengia naktį.
Trečiadienį per kelias valandas trukusią mažiausiai 800 Rusijos bepiločių orlaivių ataką, kuri daugiausia buvo nukreipta į Vakarų Ukrainą, žuvo šeši žmonės, o dar kelios dešimtys buvo sužeista.
V. Zelenskis paragino D. Trumpą aptarti karo pabaigą šią savaitę Pekine vykstančiuose susitikimuose su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu.
Vienas aukšto rango Ukrainos Prezidentūros pareigūnas AFP sakė, kad ketvirtadienį surengtų atakų mastas buvo toks didelis, nes anksčiau buvo paskelbta pauzė, ir susiejo jų laiką su JAV ir Kinijos lyderių susitikimu.
Pareigūnas pavadino tai „demonstracija per Trumpo derybas Kinijoje“, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.
Rusijos bepiločiai orlaiviai ketvirtadienį Pietų Ukrainos Chersono mieste taip pat smogė į Jungtinių Tautų (JT) transporto priemonę, informavo V. Zelenskis ir apkaltino Maskvą taikiusis į ją sąmoningai.
„Rusai du kartus FPV bepiločiais orlaiviais atakavo JT humanitarinių reikalų koordinavimo biuro transporto priemonę ir negalėjo nežinoti, į kokią transporto priemonę taikėsi“, – tinkle „X“ parašė jis ir pridūrė, kad niekas nenukentėjo.
Rusijos visapusiška invazija į Ukrainą, prasidėjusi 2022 m. vasarį, sukėlė kruviniausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Jis pareikalavo šimtų tūkstančių gyvybių, o milijonai gyventojų turėjo palikti savo namus.
Šimtai aukų
Per pirmąjį šių metų ketvirtį dėl Rusijos atakų Ukrainoje žuvo 566 civiliai gyventojai, o 2 731 – buvo sužeistas. Tai 20 proc. daugiau nei pirmąjį praėjusių metų ketvirtį.
Pasak „Ukrinform“, šiuos duomenis paskelbė JT žmogaus teisių stebėjimo misija.
„Didžioji dauguma civilių gyventojų aukų (97 proc.) užfiksuota Ukrainos vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje. Civilių aukų užregistruota 19-oje Ukrainos regionų ir Kyjivo mieste“, – teigiama ataskaitoje.
Misijos duomenimis, kovo mėnesį žuvo mažiausiai 211 civilių gyventojų, 1 206 buvo sužeisti. Tai 49 proc. daugiau nei šių metų vasarį ir 29 proc. daugiau nei 2025 m. kovą.
Pagrindinė civilių gyventojų žūčių priežastis išlieka smūgiai tolimojo nuotolio ginklais (raketomis ir bepiločiais orlaiviais), kurie lėmė 36 proc. visų aukų. Daugiausia jų užregistruota miestuose ir miesteliuose, esančiuose toli nuo fronto linijos.
Stebėsenos misija taip pat pažymėjo, kad kovo mėnesį suintensyvėjusius Rusijos smūgius geležinkelių infrastruktūrai patyrė mažiausiai 14 sričių.
